CP v2

Tag: Ispanijos Vyriausybė

  • Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanijos Vyriausybė, anot šalies verslo žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, apsisprendė: kandidatu į Europos Centrinio Banko prezidentus turėtų tapti Pablo Hernández de Cos. Tai pirmas kartas, kai Madridas taip aiškiai ruošia savo žmogų į aukščiausią euro zonos pinigų politikos postą, kurį šiuo metu užima Christine Lagarde.

    Diskusijas įkaitino vis garsesnės prielaidos, kad C. Lagarde gali pasitraukti anksčiau nei baigsis jos kadencija, kuri oficialiai tęsiasi iki 2027 metų spalio. Nors pati ECB vadovė viešai nėra patvirtinusi sprendimo trauktis, politinės spekuliacijos dėl jos vaidmens Prancūzijos vidaus politikoje spaudžia rinką ir didina įpėdinystės lenktynių greitį.

    Kas yra Hernández de Cos?

    P. Hernández de Cos laikomas vienu stipriausių technokratų euro zonos finansų architektūroje. 2018–2024 metais jis vadovavo Ispanijos bankui ir tuo metu buvo ECB Valdančiosios tarybos narys, todėl tiesiogiai dalyvavo sprendžiant dėl palūkanų normų ir kovos su infliacija strategijos.

    Vėliau jis vadovavo Bazelio bankininkystės priežiūros komitetui, o nuo 2025 metų liepos tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko generaliniu direktoriumi. Tokia karjeros trajektorija dažnai laikoma tiesioginiu pasirengimu vadovauti ECB, nes apima ir pinigų politiką, ir bankų priežiūros standartus.

    Kodėl Madrido parama svarbi?

    ECB vadovo paskyrimas euro zonoje yra politinis ir institucinės pusiausvyros procesas: vien kompetencijos neužtenka, būtina ir aiški gimtosios šalies politinė atrama. Neoficiali praktika rodo, kad kandidatai be savo sostinės palaikymo realių šansų beveik neturi, nes galutinis sprendimas priklauso ES lyderiams.

    Viešojoje erdvėje buvo kalbėta, kad Ispanijos Vyriausybė galėjo abejoti P. Hernández de Cos kandidatūra dėl ankstesnių įtampų, kai centrinis bankas kritiškai vertino kai kurias socialinės politikos priemones. Tačiau šaltiniai, cituojami Ispanijos žiniasklaidoje, tvirtina, jog Ekonomikos ministerija jį laiko pagrindine ir realiausia Ispanijos korta kovoje dėl ECB vadovo posto.

    Prezidentūra arba nieko

    Šioje istorijoje yra ir svarbi sąlyga: P. Hernández de Cos esą svarstytų persikelti iš Bazelio į Frankfurtą tik tuo atveju, jei tai būtų ECB prezidento pozicija. Kiti vaidmenys šešių narių ECB vykdomojoje valdyboje, net ir įtakingi, jo dabartinio tarptautinio posto kontekste būtų laikomi žingsniu žemyn.

    Jei kova dėl prezidentūros pasirodytų per sunki, Madridas, kaip teigiama, galėtų keisti strategiją ir siekti kitos vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Tai ypač aktualu po to, kai šiemet baigėsi buvusio ECB viceprezidento Luis de Guindos kadencija, o Ispanija šiuo metu neturi savo atstovo vykdomojoje valdyboje.

    Procedūriškai įpėdinis skiriamas aštuonerių metų, nepratęsiamai kadencijai. Pirmiausia kandidatų sąrašą kvalifikuota balsų dauguma formuoja euro zonos finansų ministrai, o galutinį sprendimą priima ES vadovai, nors ankstesniais atvejais politinis susitarimas kartais būdavo pasiekiamas ir dėl vieno vardo.

    Kol kas viešojoje erdvėje minimi ir kiti galimi pretendentai, tarp jų Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot bei Vokietijos atstovai Joachim Nagel ir Isabel Schnabel. Tačiau aiškus Ispanijos signalas rodo, kad lenktynės dėl ECB vairo jau prasidėjo.

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.