CP v2

Tag: Ispaninis arionas

  • Marijampolėje startuoja ispaninio ariono kontrolė: ką darys rangovas ir ko prašoma gyventojų

    Marijampolėje startuoja ispaninio ariono kontrolė: ką darys rangovas ir ko prašoma gyventojų

    Marijampolės savivaldybė pranešė, kad nuo birželio iki rugsėjo savivaldybės teritorijoje bus vykdomi invazinio šliužo – ispaninio ariono (Arion vulgaris) – populiacijos reguliavimo darbai. Ši rūšis Lietuvoje laikoma viena sparčiausiai plintančių invazinių bestuburių, galinčių daryti žalą daržams, gėlynams ir vietinėms rūšims.

    Darbus pagal sutartį atliks MB „TVŪKIS“. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne vienkartinis naikinimas, o nuoseklus populiacijos mažinimas per aktyviausią šliužų sezoną, stebint situaciją ir vertinant priemonių efektyvumą.

    Kaip bus reguliuojama populiacija?

    Numatyta šliužus naikinti geležies ortofosfato pagrindu pagamintomis priemonėmis. Tai viena dažniau rekomenduojamų veikliųjų medžiagų šliužų kontrolei, kai siekiama sumažinti riziką kitiems sodo ir aplinkos organizmams, tačiau savivaldybė primena laikytis naudojimo instrukcijų.

    Taip pat bus įrengiamos ir prižiūrimos gaudyklės, organizuojamas šliužų rinkimas bei jų naikinimas druska. Kartu numatyta populiacijos būklės stebėsena, rezultatų vertinimas ir rekomendacijų teikimas, kad priemonės būtų taikomos ten, kur jos duoda didžiausią efektą.

    Kodėl svarbus gyventojų įsitraukimas?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinių rūšių kontrolė dažniausiai neveikia, jei darbai atliekami tik pavienėse vietose. Ispaniniai arionai lengvai persikelia per gretimus sklypus, o jų kiaušiniai gali būti pernešami su žeme, augalinėmis atliekomis ar kompostu.

    Gyventojams rekomenduojama reguliariai šalinti šliužų slėptuves ir veisimosi vietas, rinkti aptiktus šliužus bei jų kiaušinius, naudoti gaudykles. Taip pat patariama tvarkingai prižiūrėti augalines atliekas ir kompostą, nes tai viena dažnų vietų, kur šliužai slepiasi ir dauginasi.

    Kur kreiptis dėl darbų savo sklype?

    Norint, kad šliužų naikinimo darbai būtų vykdomi privačiame žemės sklype, savivaldybė kviečia tiesiogiai kreiptis į darbų vykdytoją MB „TVŪKIS“. Už komunikaciją nurodytas atsakingas asmuo Rokas Ramanauskas, tel. +370 699 77 845.

    Papildomos informacijos apie valstybinėje žemėje esančių ispaninių arionų naikinimo darbus galima gauti Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriuje. Savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie invazinės rūšies plitimo mažinimo, kad poveikis būtų juntamas visoje teritorijoje.

  • Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių kolektyviniuose soduose gegužės 16 dieną surengta pirmoji gyventojams skirta bendruomeninė edukacinė talka „RENKAM“. Renginys skirtas invazinių rūšių plitimui mažinti, daugiausia dėmesio skiriant ispaninio ariono kontrolei.

    Akcija yra projekto „Biologinės įvairovės apsauga nuo invazinių rūšių“ (INVAGO) veiklų dalis. Projekto tikslas – ne tik telkti bendruomenę praktiniam darbui, bet ir didinti žinias apie tai, kaip atpažinti invazines rūšis bei kokią žalą jos daro vietinėms ekosistemoms.

    Kodėl ispaninis arionas kelia rūpestį

    Ispaninis arionas laikomas viena problemiškiausių invazinių rūšių, su kuria susiduria sodininkai ir daržininkai. Drėgnais sezonais jis sparčiai plinta, o didelės populiacijos gali padaryti reikšmingą žalą daržovėms, dekoratyviniams augalams ir jauniems daigams.

    Specialistai pabrėžia, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neduoda ilgalaikio efekto. Rezultatą lemia nuosekli kontrolė ir kaimynų susitarimas veikti kartu, nes šliužai lengvai migruoja tarp sklypų.

    Ko mokė per edukacinę talką

    Renginio metu lektorė dr. Ingė Auželienė gyventojams pristatė kontrolės priemones ir jų taikymo logiką. Buvo aptarti mechaniniai, biologiniai ir cheminiai metodai, akcentuojant, kad geriausiai veikia jų derinimas.

    „Vieno būdo dažniausiai nepakanka, todėl svarbu taikyti kompleksines priemones ir kartu netrukdyti natūraliems gamtos procesams“, – sakė dr. Ingė Auželienė.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į biologinės įvairovės svarbą: kuo aplinka įvairesnė, tuo ji atsparesnė invazinių rūšių įsitvirtinimui. Gyventojai raginti saugoti vietines rūšis ir sudaryti palankesnes sąlygas natūraliems šliužų priešams, pavyzdžiui, ežiams, žalčiams, paukščiams ir rupūžėms.

    Antroje dalyje vyko praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai mokėsi atpažinti ir rinkti invazinius šliužus. Aktyviausi talkos dalyviai buvo apdovanoti prizais.

    Numatyti kiti susitikimai

    Biržų rajono savivaldybės administracija skelbia, kad šią vasarą planuojamos dar dvi edukacinės akcijos „RENKAM“. Jose gyventojai bus kviečiami sužinoti daugiau apie invazines rūšis ir praktinius jų kontrolės sprendimus.

    Birželio 13 dieną prie centrinės miesto maudyklos numatytas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro docente Grite Skujyene. Rugsėjo 5 dieną Dauguviečio parke planuojamas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro doktorantu Mantu Adomaičiu.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir nuoseklus švietimas yra vieni svarbiausių veiksnių siekiant realiai pristabdyti invazinių rūšių plitimą.

  • Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Akmenės rajono savivaldybė praneša įsitraukusi į invazinių rūšių kontrolės planus, tačiau pabrėžia, kad šliužų atveju laukti nėra kada. Šiltėjantis klimatas, drėgnos vasaros ir lengvas pernešimas su žeme bei augalais sudaro palankias sąlygas invaziniams šliužams plisti greičiau nei spėjama juos naikinti.

    Savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 23 dieną sprendimu pritarta projekto dėl invazinių rūšių naikinimo Akmenės rajone įgyvendinimui. Tarp prioritetų įvardyti ispaninis arionas, didžioji rykštenė ir Sosnovskio barštis, o paraiškos teiktos pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimą.

    Šiuo metu paraiška dėl Sosnovskio barščio dar vertinama, o paraiškos dėl didžiosios rykštenės ir ispaninio ariono įtrauktos į rezervinį projektų sąrašą. Tai reiškia, kad finansavimas šioms veikloms gali būti skirtas tik atsiradus sutaupytų ar nepanaudotų lėšų.

    Kaip atpažinti ispaninį arioną?

    Suaugęs invazinis šliužas dažniausiai būna 7–15 centimetrų ilgio, oranžinės ar rusvos spalvos. Jaunikliai neretai turi tamsesnes juostas kūno šonuose ir ryškesnį piešinį nugaros priekyje.

    Viena iš dažniau minimų ypatybių, padedančių atskirti šiuos šliužus, yra juodi akių čiuopikliai. Kiaušinių dėtyje gali būti iki 200 kiaušinių, o patys kiaušiniai dažniausiai balzgani ir iki 5 milimetrų skersmens.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavienis nepastebėtas židinys per sezoną gali virsti nuolatiniu galvos skausmu visam kvartalui. Todėl svarbiausia yra ne tik rinkti suaugusius šliužus, bet ir nuosekliai ieškoti jų kiaušinių dėjimo vietų.

    Kur jie slepiasi ir kaip neplatinti?

    Invaziniai šliužai vengia tiesioginės saulės ir sausros, todėl laikosi pavėsingose, drėgnose vietose. Dažniausiai jie aptinkami sodų ir daržų pakraščiuose, aukštoje žolėje, po lentomis, malkomis, vazonais ar įvairiomis lauko dekoracijomis.

    Kiaušinėlių verta ieškoti organikos krūvose, po šviežiai nušienauta drėgna žole, po pūvančiais vaisiais ar augalų liekanomis. Taip pat jie gali būti po gyvūnų dubenėliais, ypač lietingomis dienomis.

    Vienas svarbiausių principų yra nepernešti rizikos į kitas vietas. Jei teritorijoje jau yra šliužų, rekomenduojama nekelti vazonų su žeme, atidžiai apžiūrėti įrankius, daiktus ir net automobilio apačią, o parsivežtus augalus laikinai izoliuoti ir stebėti bent parą.

    Naikinimo būdai ir atsakomybė

    Efektyviausias laikotarpis kovai dažniausiai įvardijamas nuo kovo iki lapkričio, tačiau realiai viskas priklauso nuo oro sąlygų. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones ir veikiant nuosekliai, o ne vienkartinėmis akcijomis.

    Mechaninis rinkimas ypač naudingas drėgnomis dienomis, o saulėtu oru šliužus patogiau ieškoti ryte, kai būna rasa. Kuo anksčiau sunaikinami mažesni šliužai ir kiaušinių dėtys, tuo mažesnė tikimybė, kad vasaros viduryje situacija taps nevaldoma.

    Prie plitimo mažinimo prisideda ir aplinkos tvarkymas: reguliariai pjaunama žolė, šalinamos slėptuvės, surenkama nupjauta augalija. Kai kuriose sodybose šliužų gausą mažina naminiai paukščiai, ypač antys, tačiau vien šios priemonės paprastai neužtenka.

    Cheminės priemonės taip pat naudojamos, tačiau svarbu rinktis registruotus produktus ir laikytis etiketėse nurodytų reikalavimų bei saugos taisyklių. Praktikoje daugiausia rezultatų duoda ne vienas „stebuklingas“ metodas, o nuolatinis kelių priemonių taikymas visoje teritorijoje kartu su kaimynais.

    Už invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatytos baudos už valdymo priemonių nevykdymą, taip pat už neteisėtą laikymą, dauginimą ar tiekimą rinkai.

    Specialistai pabrėžia, kad šliužų problemos viename sklype dažnai neįmanoma išspręsti, jei aplinkinėse teritorijose nesiimama jokių veiksmų. Todėl svarbiausias žingsnis dabar yra sutarti dėl bendrų veiksmų, kuo anksčiau naikinti kiaušinių dėtis ir sumažinti slėptuves, kol šliužai dar nepasiekė piko.

  • Biržuose pradedama invazinių šliužų kontrolė: gyventojų sutikimų seniūnijose laukiama iki gegužės 25 dienos

    Biržuose pradedama invazinių šliužų kontrolė: gyventojų sutikimų seniūnijose laukiama iki gegužės 25 dienos

    Biržų rajono savivaldybė patvirtino invazinės rūšies ispaninio ariono (Arion vulgaris) kontrolės ir naikinimo tvarką. Ja siekiama mažinti invazinių šliužų plitimą, apsaugoti biologinę įvairovę ir gyventojų daržus bei sodus.

    Pagal patvirtintą tvarką gyventojai, kuriems reikalinga pagalba, 2026 metais gegužės 13–25 dienomis kviečiami kreiptis į savo seniūniją ir pateikti nustatytos formos sutikimą. Sutikimai priimami tik atvykus į seniūniją.

    Pateikus sutikimus ir kitus reikalingus dokumentus, seniūnijos organizuos invazinių šliužų naikinimo darbus gyventojų valdomuose ar naudojamuose žemės sklypuose. Savivaldybė taip pat numato priemones viešosiose erdvėse, kur šliužai plinta lengviausiai.

    Ispaninis arionas laikomas viena agresyviausių invazinių rūšių, galinčių greitai daugintis ir išstumti vietines rūšis. Šie šliužai ypač nukenksmina daržovių daigus, lapines daržoves ir dekoratyvinius augalus, todėl didžiausia rizika išauga šiltuoju ir drėgnu sezonu.

    Gyventojams primenama, kad už invazinių šliužų kontrolę savo sklypuose atsakomybė tenka ir patiems šeimininkams. Tvarkoje akcentuojama, jog svarbu imtis priemonių laiku, kad šliužai neišplistų į kaimynines teritorijas ir viešąsias erdves.

    Naikinimui numatoma taikyti kompleksines priemones, derinant mechaninius būdus, biologines priemones ir teisės aktuose leidžiamus cheminius sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad dažniausiai efektyviausias būna kelių metodų derinys, parinktas pagal sklypo situaciją ir sezoniškumą.