Tag: Išplėstinė gamintojo atsakomybė

  • ES naujos taisyklės automobiliams: nuo 2032 metų daugiau perdirbto plastiko, keisis ir utilizavimas

    Europos Sąjunga priėmė naujas taisykles, kurios turi iš esmės pakeisti automobilių perdirbimą ir medžiagų naudojimą gamyboje. Pagrindinis tikslas – uždaryti medžiagų ciklą, kad eksploataciją baigę automobiliai taptų žaliavų šaltiniu naujiems modeliams.

    Reglamentas numato reikalavimus visam automobilio gyvavimo ciklui – nuo projektavimo ir remonto iki išardymo, rūšiavimo bei perdirbimo. Dauguma nuostatų įsigalios nuo 2028 metų rugsėjo, o dalis prievolių bus taikomos palaipsniui vėlesniais metais.

    Perdirbtas plastikas taps privalomas

    Vienas aiškiausių pokyčių – privalomas perdirbtų medžiagų kiekis plastikuose, naudojamuose naujuose automobiliuose. Numatoma, kad nuo 2032 metų naujų tipų transporto priemonėse plastiko gaminiuose turės būti ne mažiau kaip 15 proc. perdirbto plastiko.

    Nuo 2036 metų šis reikalavimas didės iki 25 proc., o dalis perdirbto plastiko turės būti gauta būtent iš eksploataciją baigusių transporto priemonių. Praktikoje tai reiškia, kad automobilių pramonė vis labiau priklausys nuo stabilaus, atsekamo ir kokybiško perdirbtų žaliavų tiekimo.

    Gamintojams – didesnė atsakomybė

    Kita svarbi kryptis – išplėstinė gamintojų atsakomybė. Nuo 2029 metų gamintojai turės didesnę pareigą organizuoti ir finansuoti eksploataciją baigusių automobilių surinkimo bei tinkamo apdorojimo sistemas.

    Tai keičia santykį tarp gamintojų ir perdirbėjų: reikšmę turės ne tik surinktų automobilių kiekis, bet ir tai, kokios kokybės medžiagos grįžta į pramonę. Tokie reikalavimai didina spaudimą investuoti į demontavimo, rūšiavimo ir medžiagų išgryninimo technologijas.

    Kokius pokyčius pajus perdirbimo rinka

    Naujos taisyklės nenurodo vienos privalomos technologijos, tačiau aiškiai kelia rezultatų kartelę. Perdirbimo grandinėje bus svarbu užtikrinti saugų skysčių, baterijų ir kitų pavojingų komponentų pašalinimą, taip pat išvengti skirtingų medžiagų maišymo, kuris mažina žaliavų vertę.

    Rinkoje didės poreikis selektyviam ardymui ir tikslesnei separacijai, kad būtų galima patikimai atskirti plieną, aliuminį, varį ir plastikų frakcijas. Kartu augs atsekamumo, kokybės kontrolės ir dokumentavimo svarba, nes gamintojai turės pagrįsti, kokia perdirbtos žaliavos dalis panaudota.

    ES taip pat siekia, kad kuo daugiau medžiagų liktų Europos rinkoje, todėl stiprinama naudotų automobilių eksporto kontrolė, siekiant mažinti atvejus, kai atliekos išvežamos kaip tariamai tinkamos naudoti transporto priemonės. Bendra kryptis aiški: senas automobilis vis mažiau bus laikomas atlieka ir vis labiau – vertingų medžiagų sandėliu.

  • Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijoje įdiegta gėrimų pakuočių užstato sistema vis ryškiau keičia vartotojų įpročius: per palyginti trumpą laiką į apyvartą sugrąžinta daugiau kaip 1 000 000 000 užstatu pažymėtų pakuočių. Naujausius duomenis pristatė Klimato ir aplinkos ministerija, pabrėždama, kad sistema padeda mažinti šiukšlinimą ir didina perdirbimui tinkamų žaliavų srautą.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad pagrindinis užstato tikslas yra žiedinė ekonomika, kai pakuotė nėra laikoma atlieka, o tampa žaliava naujiems gaminiams. Tokiu būdu lengviau užtikrinti aukštesnės kokybės plastiką ir metalą, o dalis surinktos medžiagos gali būti panaudota ir naujoms pakuotėms, įskaitant skirtas sąlyčiui su maistu.

    Kaip veikia sistema ir kas už ją moka

    Lenkijos modelis remiasi išplėstine gamintojo atsakomybe: sistemos veikimą finansuoja gėrimų gamintojai ir importuotojai, kurie moka įmokas sistemos operatoriams. Vartotojui užstatas iš esmės yra neutralus, nes grąžinamas atnešus pakuotę į surinkimo vietą.

    Parduotuvės ir kiti surinkimo taškai už pakuočių priėmimą gauna aptarnavimo mokestį, o lėšos iš negrąžintų užstatų negali virsti papildomu pelnu. Pasak ministerijos, jos turi būti naudojamos sistemos veiklai užtikrinti, pavyzdžiui, logistikai, transportui, rūšiavimo infrastruktūrai ar visuomenės informavimui.

    57 tūkst. surinkimo vietų ir plėtra mažose parduotuvėse

    Šalyje šiuo metu veikia apie 57 000 pakuočių surinkimo taškų, iš jų maždaug 12 500 turi taromatus. Ministerija teigia matanti ypač spartų tinklo augimą mažesnėse, iki 200 kvadratinių metrų ploto parduotuvėse, kurios ilgą laiką buvo laikomos sudėtingiausia grandimi dėl vietos ir logistikos.

    Augantis surinkimo taškų skaičius svarbus ne tik patogumui: kuo tankesnis tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad pakuotės bus grąžinamos reguliariai, o ne atsidurs mišrių atliekų sraute. Tai taip pat mažina savivaldybių išlaidas teritorijų tvarkymui, nes mažiau taros lieka parkuose, pakelėse ar miškuose.

    „Pilkoji zona“ ir kontrolės argumentai

    Viešojoje erdvėje kartais keliami klausimai dėl galimų piktnaudžiavimų, tačiau ministerija tikina, kad sistemoje numatyti saugikliai riboja fiktyvių grąžinimų riziką. Po 2024 metais priimtų teisės aktų pakeitimų užstatas turi aiškiai sekti paskui pakuotę, o sistemoje dalyvaujantys subjektai tarpusavyje tikrina atsiskaitymų pagrįstumą.

    Ministerijos vertinimu, užstato sistemos poveikis yra platesnis nei vien atliekų surinkimas: ji kuria papildomą paklausą transporto, rūšiavimo ir perdirbimo sektoriams, o tai reiškia naujas darbo vietas regionuose. Kartu, kaip pabrėžiama, mažas kasdienis veiksmas grąžinant butelį ar skardinę tampa praktiniu žingsniu stiprinant aplinkosauginius įpročius.