Fermentuoti pieno produktai pastaraisiais metais vėl grįžta į mitybos rekomendacijas, o kartu su jais prisimenamos ir išrūgos. Tai skystis, kuris lieka gaminant varškę ar kitus sūrius, kai nuo pieno atsiskiria sutrauktos baltymų dalelės. Tradiciškai jos buvo geriamos ne tik karštomis dienomis, bet ir kaip lengvas, virškinimą palaikantis gėrimas.
Išrūgose daugiausia yra vandens, tačiau jose išlieka dalis vertingų medžiagų. Jose galima rasti greitai pasisavinamų išrūgų baltymų, laktozės, B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tokių kaip kalis, fosforas ir magnis. Dėl šios sudėties išrūgos naudojamos ne vien buityje, bet ir maisto pramonėje, pavyzdžiui, baltyminiuose produktuose ar kepiniuose.
Kaip išrūgos susijusios su žarnynu?
Jei išrūgos nėra intensyviai apdorotos, jose gali išlikti pieno rūgšties fermentacijos bakterijų. Tokie mikroorganizmai siejami su žarnyno mikrobiotos įvairove, o tai svarbu normaliai virškinimo sistemos veiklai. Vis dėlto poveikis kiekvienam žmogui skiriasi, todėl vieniems išrūgos tinka puikiai, kitiems gali sukelti diskomfortą.
Praktikoje išrūgos dažnai pasirenkamos po sunkesnio, riebesnio valgio, kai norisi lengvesnio gėrimo. Sportuojantys jas vertina dėl baltymų, kurie padeda raumenų atsistatymui, tačiau kasdienėje mityboje svarbiausia yra bendras baltymų kiekis ir mitybos balansas. Jei žmogus netoleruoja laktozės, išrūgos gali būti prastesnis pasirinkimas nei specialiai sumažintos laktozės produktai.
Karštis ir skysčių balansas
Karštomis dienomis pagrindinis hidratacijos šaltinis išlieka vanduo, tačiau prakaituojant netenkama ir elektrolitų. Išrūgos gali prisidėti prie mineralų papildymo, ypač kalio, o tai aktualu ilgiau būnant karštyje ar aktyviai judant. Vis dėlto jos neturėtų tapti vieninteliu pasirinkimu, ypač jei mityboje trūksta paprasto vandens.
Dalį žmonių išrūgos vilioja tuo, kad jos paprastai būna lengvesnės nei kefyras: skystesnės, su mažiau sausųjų medžiagų. Dėl to jos kai kam švelniau veikia virškinamąjį traktą, nors jautresniems asmenims net ir toks gėrimas gali paskatinti dažnesnį tuštinimąsi. Jei simptomai kartojasi, verta įvertinti laktozės toleravimą ir bendrą pieno produktų kiekį racione.
Saldžios ir rūgščios išrūgos: kuo skiriasi?
Išrūgų skonis ir sudėtis priklauso nuo to, koks sūris gaminamas. Gaminant fermentinius sūrius, tokius kaip gouda, edamas ar mocarela, dažniau gaunamos švelnesnio, vadinamo saldaus profilio išrūgos. O gaminant varškę, kai pienas rūgštinamas, išrūgos paprastai būna rūgštesnės ir pasižymi mažesniu pH.
Rūgštesnės išrūgos neretai minimos kaip turinčios daugiau kai kurių mineralų ir kalcio, todėl gali būti naudingas priedas įvairaus amžiaus žmonių mityboje. Vis dėlto tai nėra vaistas, o papildomas maisto produktas, kurio vieta priklauso nuo individualių poreikių, sveikatos būklės ir toleravimo. Turint virškinimo sutrikimų ar lėtinių ligų, sprendimus dėl mitybos pokyčių verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.