CP v2

Tag: Išsėtinė sklerozė

  • „Добrobut“ kviečia sergančius išsėtine skleroze į tyrimą: siūlo gydymą ir keliones

    Ukrainoje veikiantis medicinos tinklas „Dobrobut“ paskelbė pradedantis pacientų atranką į klinikinį tyrimą, skirtą recidyvuojančiai–remituojančiai išsėtinei sklerozei. Programa atvira dalyviams iš visos šalies, o pagrindinis tikslas – įvertinti šiuolaikinio gydymo efektyvumą ir saugumą pagal tarptautinius klinikinių tyrimų standartus.

    Organizatoriai nurodo, kad tyrimo dalyviams būtų suteikta galimybė gauti gydymą moderniu vaistu, priskiriamu monokloninių antikūnų klasei, bei nuolatinę gydytojų tyrėjų priežiūrą. Taip pat numatomi reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai pagal protokolą bei organizuotas transportavimas į klinikinę bazę Kyjive.

    Kas gali dalyvauti?

    Į tyrimą kviečiami 18–65 metų pacientai, kuriems patvirtinta recidyvuojanti–remituojanti išsėtinės sklerozės forma. Svarbi sąlyga – ligos aktyvumas per pastaruosius metus, tai yra atkryčiai arba aktyvūs židiniai magnetinio rezonanso tomografijos tyrime.

    Taip pat keliami stabilios būklės reikalavimai: neurologinė būklė turi būti nekintanti ilgiau nei 30 dienų iki tyrimo pradžios. Funkcinė būklė vertinama pagal EDSS skalę, o įtraukimo riba – ne daugiau kaip 5,5 balo, kas paprastai reiškia, kad žmogus dar gali savarankiškai vaikščioti.

    Kaip užtikrinamas saugumas?

    Skelbiama, kad tyrimą yra patvirtinęs Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinis ekspertinis centras, o etikos klausimus prižiūri atitinkama komisija. Tyrimas vykdomas pagal geros klinikinės praktikos principus, kurie numato dalyvių teisių apsaugą, informuotą sutikimą ir nuolatinę saugumo stebėseną.

    „Pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, klinikiniai tyrimai gali suteikti galimybę pasiekti inovatyvius gydymo metodus nuolat prižiūrint gydytojų komandai“, – sakė medicinos tinklo „Dobrobut“ Klinikinės tyrimų centro vadovė Ksenija Sekretna.

    „Būtent todėl kiekvienas kandidatas kruopščiai atrenkamas ir viso dalyvavimo metu yra nuolat mediciniškai stebimas“, – pridūrė ji.

    Kam programa netinka?

    Organizatoriai pabrėžia, kad įtraukti bus galima ne visus norinčius: protokolas paprastai numato išimtis pacientams, turintiems tam tikras progresuojančias išsėtinės sklerozės formas, aktyvias autoimunines ligas, sunkias infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus. Taip pat gali būti ribojamas dalyvavimas priklausomai nuo anksčiau taikyto ligą modifikuojančio gydymo.

    Prieš įtraukiant į tyrimą atliekamas pirminis patikros etapas, kurio metu įvertinama, ar žmogus atitinka visus kriterijus. Galutinį sprendimą priima tyrėjų komanda, įvertinusi medicininius duomenis ir bendrą sveikatos būklę.

    Dėl registracijos į pirminę konsultaciją ir detalių dalyvavimo sąlygų nurodoma kreiptis į „Dobrobut“ klinikinių tyrimų koordinatorę Olgą Žmurko telefonu 067 150 29 87. Taip pat pažymima, kad tuo pačiu numeriu pasiekiami susirašinėjimo kanalai „Viber“, „Telegram“ ir „WhatsApp“.

  • Panevėžys minės išsėtinės sklerozės dieną: Savivaldybės pastatas vakare nušvis oranžine spalva

    Gegužės 27 dieną, minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną, Panevėžio miesto savivaldybė prisijungs prie tarptautinės solidarumo iniciatyvos. Tą vakarą Savivaldybės pastatas bus apšviestas oranžine spalva.

    Oranžinis apšvietimas pasirinktas neatsitiktinai: tai tarptautinis ženklas, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į išsėtinę sklerozę. Tokios akcijos padeda didinti supratimą apie ligą ir primena apie paramos svarbą sergantiesiems bei jų artimiesiems.

    Kodėl šiai ligai reikia daugiau dėmesio

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuri gali paveikti judėjimą, regėjimą, koordinaciją, pusiausvyrą, kalbą ir kitus organizmo procesus. Dalis simptomų kinta laikui bėgant, o ligos eiga skirtingiems žmonėms gali būti labai nevienoda.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau liga atpažįstama, tuo svarbesnis tampa nuoseklus gydymo ir reabilitacijos planas, padedantis valdyti simptomus ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Ne mažiau reikšminga ir emocinė bei socialinė parama, nes susiduriama ne tik su fiziniais, bet ir su kasdienio gyvenimo, darbo ar mokslų iššūkiais.

    Tarptautinė iniciatyva ir vietos bendruomenės vaidmuo

    Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena kasmet minima daugelyje šalių, o miestai ir organizacijos ją pažymi informacinėmis kampanijomis, bendruomenės renginiais ir simboliniais apšvietimais. Panevėžyje oranžine šviesa nušvisiantis Savivaldybės pastatas taps matomu priminimu, kad apie šią ligą svarbu kalbėti aiškiai ir be stereotipų.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie informuotumo didinimo, pasidalyti žinute su artimaisiais ir parodyti palaikymą žmonėms, gyvenantiems su išsėtine skleroze. Tokios iniciatyvos, nors ir simbolinės, prisideda prie supratingesnės ir įtraukesnės bendruomenės kūrimo.

  • Allodinija: kodėl ima skaudėti prisilietus ir ką tai gali išduoti apie migreną ar išsėtinę sklerozę

    Allodinija: kodėl ima skaudėti prisilietus ir ką tai gali išduoti apie migreną ar išsėtinę sklerozę

    Kas yra allodinija?

    Allodinija – tai skausmas, atsirandantis dėl dirgiklio, kuris įprastai skausmo nesukelia. Žmogui gali skaudėti nuo lengvo prisilietimo, drabužio trynimo, plaukų šukavimo ar nedidelio temperatūros pokyčio.

    Šis reiškinys dažnai painiojamas su hiperalgezija, tačiau skirtumas esminis. Hiperalgezija reiškia sustiprėjusį skausmą dėl tikrai skausmingo dirgiklio, o allodinija – skausmą dėl dirgiklio, kuris paprastai būtų neutralus.

    Kodėl „skauda nuo nieko“?

    Normaliomis sąlygomis švelnų prisilietimą perduoda A-beta nervinės skaidulos, o skausmą – A-delta ir C skaidulos. Šios sistemos veikia atskirai, todėl lengvi dirgikliai neturėtų būti „išverčiami“ į skausmo signalą.

    Allodinijos atveju nervų sistema tampa pernelyg jautri, o smegenys pradeda klaidingai interpretuoti prisilietimo signalus kaip skausmą. Dažniausiai tai siejama su centrine sensityzacija, kai pakinta skausmo apdorojimas nugaros smegenyse ar galvos smegenyse.

    „Allodinija nėra atskira liga – tai simptomas, rodantis, kad skausmo signalų apdorojimas nervų sistemoje yra pakitęs“, – aiškina skausmo medicinos specialistai.

    Kokie pojūčiai būdingi?

    Žmonės allodiniją dažniausiai apibūdina kaip deginimą, dilgčiojimą, kaitrą po oda ar staigų, aštrų dūrį. Kai kuriems pojūtis primena elektros impulsą, kuris pasireiškia staiga ir būna sunkiai nuspėjamas.

    Kitas dažnas bruožas – baimė prisilietimui, kai žmogus ima vengti artumo, tam tikrų drabužių ar net patalynės. Sunkesniais atvejais net lengvas audinio kontaktas gali smarkiai trikdyti miegą ir kasdienę veiklą.

    Su kokiomis ligomis siejama?

    Allodinija dažnai pasireiškia migrenos metu arba sergant lėtine migrena, kai ima skaudėti šukuojantis ar nešiojant akinius. Tyrimuose aprašoma, kad ji siejama su jautresniu skausmo apdorojimu ir gali būti signalas, jog migrenos priepuolis „įsibėgėja“.

    Taip pat ji gali lydėti diabetinę neuropatiją, kai pažeidžiami periferiniai nervai ir net kojinių prisilietimas tampa skausmingas. Allodinija minima ir fibromialgijos atvejais, kai būdingas išplitęs lėtinis skausmas bei padidėjęs jautrumas spaudimui.

    Dar viena situacija – neuralgija po juostinės pūslelinės, kai skausmas gali užsitęsti mėnesius ar metus. Ji pasitaiko ir sergant išsėtine skleroze, kai dėl demielinizacijos procesų pakinta signalų perdavimas nervų sistemoje.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Allodinijos įvertinimas dažnai prasideda nuo išsamios apklausos: kada skausmas atsiranda, kas jį sukelia, kaip jis apibūdinamas ir ar yra neurologinių simptomų. Kartais atliekami paprasti klinikiniai testai su skirtingomis tekstūromis ar temperatūros dirgikliais, siekiant atskirti skausmo tipą.

    Įprasti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, neretai būna mažai veiksmingi, nes problema susijusi su nervinių signalų apdorojimu. Klinikinėje praktikoje dažniau taikomi neuropatinio skausmo gydymo principai, įskaitant kai kuriuos antiepilepsinius ar antidepresinius vaistus, kuriuos parenka gydytojas.

    Svarbi ir nemedikamentinė pagalba, pavyzdžiui, desensityzacijos metodai, kai oda palaipsniui pratinama prie skirtingų pojūčių. Tačiau esminė kryptis – rasti ir gydyti pagrindinę priežastį, nes stabilizavus migreną, diabetą ar kitą būklę, allodinijos simptomai dažnai sumažėja.

    Jei skausmas nuo prisilietimo kartojasi, plinta arba trukdo miegui ir kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Ypač svarbu neatidėlioti, jei atsiranda naujų neurologinių simptomų, pavyzdžiui, tirpimas, silpnumas ar regos pokyčiai.

  • Akių dugno tyrimas gali išduoti daugiau nei regėjimą: taip atpažįstami diabetas ir hipertenzija

    Akių dugno tyrimas gali išduoti daugiau nei regėjimą: taip atpažįstami diabetas ir hipertenzija

    Akių dugno apžiūra dažnai siejama su regėjimo problemomis, tačiau gydytojai pabrėžia, kad tai vienas vertingiausių trumpų tyrimų, galinčių parodyti ir viso organizmo būklę. Tinklainės kraujagyslės ir regos nervas yra vieni nedaugelio audinių, kuriuos galima įvertinti tiesiogiai, be pjūvio ar sudėtingų procedūrų.

    Šio metodo pradžia siejama su XIX amžiaus viduriu, kai vokiečių gydytojas Hermannas von Helmholtzas sukūrė pirmąjį oftalmoskopą. Tuomet, dar iki elektros lemputės paplitimo, buvo naudojama žvakės šviesa ir optinių lęšių sistema, leidusi pirmą kartą gyvam pacientui pamatyti akies dugną.

    Ilgainiui technologijos sparčiai tobulėjo: atsirado ryškesni šviesos šaltiniai, didesnės raiškos optika, o šiuolaikinėse klinikose plačiai taikomos skaitmeninės akių dugno kameros ir optinė koherentinė tomografija. Dėl to akių gydytojai gali ne tik įvertinti būklę, bet ir tiksliai palyginti pokyčius laikui bėgant.

    Ką galima pamatyti akies dugne?

    Akies dugno vaizde matomos tinklainės kraujagyslės padeda įtarti ar stebėti arterinę hipertenziją, nes padidėjęs kraujospūdis ilgainiui keičia kraujagyslių sieneles. Tokie požymiai svarbūs ne tik akims: jie siejami su didesne insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Ne mažiau reikšminga ir diabetinė retinopatija, kai dėl ilgalaikio padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje pažeidžiamos smulkios tinklainės kraujagyslės. Ankstyvos stadijos gali nesukelti jokių simptomų, todėl profilaktinė apžiūra dažnai leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti regėjimo praradimo riziką.

    Akių dugno apžiūra naudinga ir neurologijoje: regos nervo disko paburkimas gali rodyti padidėjusį intrakranijinį spaudimą. Tam tikri regos nervo ar tinklainės pokyčiai gali būti vertingi vertinant uždegiminius ar demielinizacinius procesus, įskaitant išsėtinę sklerozę, nors galutinė diagnozė visada remiasi platesniais tyrimais.

    Kada rekomenduojama pasitikrinti?

    Gydytojai akies dugno tyrimą atlieka ne tik pablogėjus regėjimui, atsiradus blyksniams, „muselėms“ ar šešėliams regėjimo lauke. Jis dažnai skiriamas ir tada, kai vargina užsitęsę galvos skausmai, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar kyla įtarimų dėl sisteminių ligų.

    Profilaktikos taktika priklauso nuo amžiaus ir rizikos veiksnių, tačiau praktikoje dažnai vadovaujamasi nuostata, kad iki 40 metų verta tikrintis periodiškai, vėliau intervalai trumpėja, o po 50 metų apžiūra neretai rekomenduojama kasmet. Sergant diabetu ar esant nustatytai hipertenzijai, kontrolės dažnis paprastai būna didesnis ir parenkamas individualiai.

    Kaip vyksta tyrimas ir ką svarbu žinoti?

    Akies dugnas gali būti vertinamas keliais būdais, o pasirinkimas priklauso nuo to, ar reikia greitos apžiūros, ar detalaus tinklainės ir regos nervo sluoksnių įvertinimo. Dažnai naudojami akių lašai, plečiantys vyzdžius, nes taip gydytojas mato platesnį vaizdą ir gali tiksliau įvertinti periferines zonas.

    Po vyzdžius plečiančių lašų kelias valandas gali būti neryšku, padidėja jautrumas šviesai, todėl praverčia akiniai nuo saulės. Taip pat rekomenduojama iš anksto suplanuoti grįžimą namo, nes iki visiško poveikio išnykimo vairuoti nereikėtų.

    Pats tyrimas dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau, jei lašinami lašai, vizitas pailgėja dėl laukimo, kol jie suveiks. Procedūra laikoma saugia, o ryškesni nusiskundimai, tokie kaip stiprus paraudimas, skausmas ar neįprastos išskyros, yra priežastis nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Kas paaiškėjo iš 1 250 000 ląstelių

    Autoimuninės ligos atsiranda tada, kai imuninė sistema per klaidą puola paties žmogaus audinius. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad tokios būklės kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar išsėtinė sklerozė dažniau diagnozuojamos moterims, o priežastys ilgai buvo aiškinamos tik bendrai.

    Australijos Garvan medicinos tyrimų instituto komanda išanalizavo daugiau nei 1 250 000 kraujo imuninių ląstelių ir aptiko per 1 000 genetinių „jungiklių“, kurie skirtingai veikia priklausomai nuo lyties. Tyrėjai pabrėžia, kad tai leidžia tiksliau suprasti, kodėl moterų imuninė sistema dažniau „perdega“ į uždegiminį režimą.

    Kuo skiriasi vyrų ir moterų imuninės ląstelės

    Tyrime dalyvavo 982 žmonės: 564 moterys ir 418 vyrų. Iš jų kraujo mėginių buvo tiriamos periferinio kraujo mononuklearinės ląstelės, tai yra įvairių tipų baltieji kraujo kūneliai, cirkuliuojantys kraujyje ir atliekantys esminį vaidmenį imunitete.

    Pasitelkus vienos ląstelės RNR sekoskaitą, buvo vertinama ne vidutinė, o kiekvienos ląstelės genų aktyvumo „nuotrauka“. Tokia metodika leidžia pamatyti subtilius skirtumus, kurių anksčiau nepavykdavo užfiksuoti tiriant mišrius ląstelių mėginius.

    Analizė parodė, kad vyrų kraujyje dažniau aptinkama moncitų, kurie laikomi vienais pirmųjų reagavimo į infekciją dalyvių. Jų genetiniai signalai labiau siejosi su audinių priežiūra, atstatymu ir bazinėmis apsauginėmis funkcijomis.

    Tuo metu moterų imuninėje sistemoje nustatyta daugiau B ir T limfocitų, susijusių su labiau prisitaikančiu, „specializuotu“ imunitetu. Tyrėjų interpretacija tokia: šios ląstelės dažniau būna parengties būsenoje, todėl greičiau sukelia uždegiminį atsaką.

    Kodėl tai didina autoimuninių ligų riziką

    Aukštesnė parengtis gali būti pranašumas kovojant su virusais ir kitais patogenais, tačiau turi biologinę kainą. Kai uždegiminiai keliai aktyvuojami lengviau, didėja tikimybė, kad imuninė sistema suklys ir atakuos sveikus audinius.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad imuninę sistemą būtina tirti atsižvelgiant į lytį“, – sakė skaičiuojamosios biologijos specialistė Seyhan Yazar iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Nors žinome, kad vyrų ir moterų imunitetas skiriasi, daug tyrimų šiuos skirtumus vis dar ignoruoja, o tai gali riboti ligų supratimą ir iškreipti gydymo pasirinkimus“, – pridūrė ji.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad dalis genetinių „jungiklių“ nėra susiję vien su X ar Y chromosomomis. Reikšmingų skirtumų rasta ir autosomose, tai yra abiem lytims bendrose chromosomose, todėl mechanizmas gali būti platesnis nei vien lytinės chromosomos.

    Siekiant sustiprinti sąsają su autoimunine rizika, išskirti du moterims būdingi aktyvesni genetiniai „jungikliai“ prie genų, siejamų su sistemine raudonąja vilklige. Tokie radiniai padeda susieti populiacinius stebėjimus su konkrečiais biologiniais procesais ląstelės lygiu.

    „Nustačius, kad moterims būdingi genai yra ryškiai susitelkę uždegiminiuose keliuose, turime dar vieną biologinį paaiškinimą, kodėl moterims lengviau įvyksta klaidingas savų audinių puolimas“, – sakė bioinformatikė Sara Ballouz iš Naujojo Pietų Velso universiteto.

    „Kita šio skirtumo pusė ta, kad vyrų imuninės ląstelės paprastai mažiau parengtos uždegimui, todėl vyrai dažniau būna imlesni infekcijoms ir kai kuriems vėžiniams susirgimams, nesusijusiems su reprodukcine sistema“, – pridūrė ji.

    Ką tai keičia gydyme ir tyrimuose

    Autorių teigimu, šie duomenys svarbūs kuriant tikslesnę, individualizuotą mediciną, kai gydymas parenkamas ne tik pagal diagnozę, bet ir pagal paciento biologines ypatybes. Praktikoje tai gali reikšti tikslingesnį uždegimo slopinimą ir geresnį vaistų pritaikymą skirtingoms pacientų grupėms.

    „Jei norime išnaudoti precizinės medicinos potencialą, privalome suprasti fundamentalius biologinius kintamuosius“, – sakė statistinės genetikos specialistas Joseph Powell iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Gydymas turi būti taikomas ne tik ligai, bet ir tam, kaip paciento imuninė sistema veikia baziniu genetiniu lygiu“, – teigė jis.

    Tyrimas publikuotas žurnale The American Journal of Human Genetics. Mokslininkai pabrėžia, kad tolesni darbai turėtų tikslinti, kaip šie genetiniai skirtumai sąveikauja su hormonais, amžiumi, infekcijomis ir kitais rizikos veiksniais, lemiančiais autoimuninių ligų pradžią bei eigą.

  • Mokslininkai rado užuominą, kodėl išsėtine skleroze moterys serga dažniau: svarbūs baltymai

    Mokslininkai rado užuominą, kodėl išsėtine skleroze moterys serga dažniau: svarbūs baltymai

    Pasaulyje išsėtine skleroze, įvairių vertinimų duomenimis, gyvena apie 2 900 000 žmonių, o maždaug trys ketvirtadaliai jų yra moterys. Naujas JAV Kolorado universiteto Anschutz medicinos miestelio mokslininkų darbas siūlo vieną iš galimų paaiškinimų, susijusį su baltymų pokyčiais smegenų ir nugaros smegenų skystyje.

    Tyrėjai analizavo smegenų skystį, kuris supa centrinę nervų sistemą ir jautriai atspindi joje vykstančius uždegiminius bei degeneracinius procesus. Lyginant trijų moterų, sergančių išsėtine skleroze, mėginius su trijų panašaus amžiaus moterų be šios ligos mėginiais, nustatyta daugiau kaip 100 baltymų, kurių kiekiai skyrėsi.

    Konkrečiai, dalis baltymų buvo ryškiai padidėję, o dalis sumažėję: identifikuoti 72 baltymai, kurių kiekis sergančiųjų grupėje buvo didesnis, ir 46, kurių buvo mažiau. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad imtis labai maža, todėl rezultatai laikomi preliminariais ir pirmiausia skirti hipotezėms formuoti bei tikrinti didesniuose tyrimuose.

    Kas išryškėjo smegenų skystyje

    Tarp padidėjusių baltymų tyrėjai išskyrė tuos, kurie siejami su imuninės sistemos aktyvumu, įskaitant uždegiminius procesus smegenyse. Tuo pat metu dalis sumažėjusių baltymų buvo siejami su neuronų funkcijomis ir procesais, svarbiais nervinių ląstelių atsinaujinimui bei audinių atsistatymui, todėl tai gali sietis su ligos progresavimu.

    Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja mieliną, apsauginį nervinių skaidulų dangalą. Pažeidus mieliną, sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali apimti regos sutrikimus, galūnių tirpimą, koordinacijos problemas, nuovargį ir kitus neurologinius požymius.

    „Nustatę specifinius baltymų pokyčius skystyje, supančiame smegenis ir nugaros smegenis, geriau suprantame, kaip išsėtinė sklerozė progresuoja, ypač moterims“, – sakė endokrinologė Kimberley Bruce.

    Galimas hormonų vaidmuo

    Autoriai taip pat kelia prielaidą, kad rizikos skirtumai gali būti susiję su hormonais, ypač 30–40 metų amžiaus grupėje, kai moterims diagnozė nustatoma dažniau nei vyrams. Šiame gyvenimo tarpsnyje daliai moterų būdingi nėštumai, menstruacijų ciklo svyravimai ir kiti hormonų pusiausvyros pokyčiai, galintys veikti imuninį atsaką.

    Vienas iš baltymų, kurio kiekis smegenų skystyje tyrime buvo padidėjęs, buvo lytinius hormonus surišantis globulinas. Šis baltymas siejamas su estrogeno ir testosterono biologiniu prieinamumu, o hormonai, kaip žinoma, gali moduliuoti imuninės sistemos veiklą, įskaitant uždegiminius procesus centrinėje nervų sistemoje.

    „Kad geriau ir asmeniškiau padėtume pacientams, ateityje reikės skirtingų gydymo strategijų, nukreiptų į įvairius rizikos veiksnius“, – sakė Kimberley Bruce.

    Tyrėjai akcentuoja, kad tokie baltymų „parašai“ ateityje galėtų padėti kurti tikslesnius ligos aktyvumo stebėsenos žymenis ir vertinti terapijų poveikį. Vis dėlto, kol kas būtina šiuos radinius patikrinti didesnėse, įvairesnėse grupėse ir įvertinti, kaip baltymų pokyčiai siejasi su ligos stadija, simptomais bei gydymu.