Klajoklių žaidynės baigėsi, bet planai – ne
Kirgizijoje šiemet surengtos Pasaulio klajoklių žaidynės oficialiai uždarytos, tačiau jų palikimas, panašu, bus ilgalaikis. Šalies valdžia skelbia ketinanti išsaugoti specialiai renginiui pastatytą tradicinį kaimą ir paversti jį nuolatine traukos vieta.
Renginys prasidėjo Biškeke, „Bishkek Arena“ arenoje, o vėliau persikėlė į Isyk Kul regioną prie ežero, kuris laikomas vienu populiariausių Kirgizijos turizmo taškų. Čia varžėsi daugiau nei 3 000 sportininkų iš 110 valstybių.
Jurta, amatai ir karybos tradicijos
Pagrindinė veiksmų zona tapo Kyrčyno tarpeklys, kur žiūrovai stebėjo tradicines žirgų sporto ir šaudymo iš lanko rungtis. Greta varžybų buvo atkurta senovinio tipo gyvenvietė, leidusi lankytojams pamatyti, kaip atrodė klajoklių kasdienybė ir buitis.
Skirtingi Kirgizijos regionai įrengė savas erdves su tradiciniais būstais ir jurtomis, dekoruotomis pagal vietos papročius. Tokios konstrukcijos, paremtos mediniu karkasu ir dengiamos veltiniu ar kitomis medžiagomis, yra pritaikytos greitam surinkimui ir išardymui, todėl šimtmečius tiko klajokliškam gyvenimo būdui.
Šalia jurtų buvo pristatomi liaudies amatai, įskaitant siuvinėjimą ir kilimų audimą, o lankytojams siūlyta paragauti vietos patiekalų, ruoštų čia pat. Organizatoriai skelbė, kad per pirmąsias dvi dienas erdvę aplankė daugiau nei 150 000 žmonių.
Valdžios pažadas: tai liks turistams
Atidarymo metu pristatyta erdvė, pavadinta „Klajoklių visata“, buvo papildyta teatralizuotu pasirodymu, kuriame inscenizuotas kaimo užpuolimas. Žiūrovus labiausiai stebino raitelių atliekami gynybiniai manevrai, reikalaujantys didelio meistriškumo ir koordinacijos.
Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymaliyevas teigė, kad ši gyvenvietė netaps vienkartine dekoracija. Pasak jo, planuojama ją išlaikyti kaip nuolatinį turistinį objektą ir edukacinę erdvę, kuri padėtų pristatyti šalies istoriją ne muziejiniu, o patyriminiiu būdu.
„Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo – grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymaliyevas.
„Šiandien statome jurtas, keliame širdakus, lydome metalą, gaminame žirgų aprangą – tai gyvas paveldas, kai įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.
Greta kaimo buvo atkurta ir senovinio forto rekonstrukcija su turgumi, kuri turėjo sukurti senamiesčio šurmulio įspūdį. Netoliese vyko jėgos rungtys, tokios kaip virvės traukimas ir rankų lenkimas, o taip pat pristatytas ir retesnis vietos festivalių elementas – kaulų traiškymo varžybos, kuriose demonstruojama jėga laužant gyvūnų kaulus.
Organizatoriai pabrėžia, kad žaidynių programa apima ne tik sportą, bet ir mokslo bei kultūros renginius. Šiemet vienu svarbiausių akcentų įvardyta tarptautinė konferencija apie klajoklių civilizacijų paveldą, kurio tyrimai siejami ir su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, gamtinių išteklių naudojimas bei kultūros paveldo apsauga.