Prie Kirgizijos Isyk Kulio ežero, Džuku upės slėnyje, tarptautinė archeologų ekspedicija aptiko iki šiol nežinomą akmens skulptūrą. Radinys siejamas su ankstyvaisiais viduramžiais ir turkų kilmės klajoklių bendruomenėmis, kadaise gyvenusiomis Centrinėje Azijoje.
Skulptūra rasta tiriant kompleksą, kuriame užfiksuotos devynios akmeninės aptvaros. Tokios struktūros regione laikomos būdingomis turkiškų paminklų aplinkai ir neretai aptinkamos šalia akmens figūrų, stelų bei kitų memorialinių objektų.
Sprendimas nejudinti skulptūros
Mokslininkai nusprendė radinio kol kas neiškasti ir neperkelti, kad būtų išsaugotas pirminis archeologinis kontekstas. Vietoje to skulptūra detaliai dokumentuota jos radimo vietoje, pasitelkiant fotogrametriją.
Šis metodas leidžia iš daugybės nuotraukų sukurti tikslų trimačio objekto modelį, užfiksuojant paviršiaus faktūrą ir pažeidimus. Tokia praktika pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes leidžia tyrinėti ir lyginti radinius jų nepažeidžiant.
Vis dėlto palikimas atviroje vietovėje reiškia ir rizikas, nes akmenį veikia temperatūrų kaita, krituliai, erozija bei galimi mechaniniai pažeidimai. Altajaus valstybinio universiteto atstovai užsiminė, kad ateityje skulptūra galėtų būti perkelta į Orgočoro muziejų, kur būtų geriau apsaugota ir taptų papildoma traukos vieta lankytojams.
Didelis projektas: skaitmeninis turkų paveldo archyvas
Tyrimai Isyk Kulio apylinkėse yra platesnio projekto dalis, skirto turkų paveldo dokumentavimui ir sisteminimui Centrinėje Azijoje. Ekspediciją organizavo Altajaus istorijos ir turkų tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Kirgizijos nacionaliniu universitetu.
Vienas svarbiausių tikslų yra sukurti kuo išsamesnį skaitmeninį akmeninių paminklų archyvą, kuris vėliau galėtų virsti virtualiu muziejumi. Tokia duomenų bazė padeda tyrėjams lyginti ikonografiją ir atlikimo manierą skirtinguose regionuose, o tai ypač aktualu, kai paminklai yra fragmentiški arba sunkiai pasiekiami.
Kiti ekspedicijos radiniai ir 3D dokumentavimas
Šių metų darbai neapsiribojo vien naująja skulptūra. Tyrėjai bendradarbiavo ir su Kirgizijos nacionaliniu istorijos muziejumi, kuris pastaruoju metu į savo rinkinius įtraukė dvi turkų laikotarpio akmenines skulptūras.
Burana archeologiniame ir architektūriniame komplekse fotogrametrijos būdu užfiksuota daugiau kaip 80 akmens figūrų. Taip pat dokumentuoti eksponatai Orgočoro istorijos ir genealogijos muziejuje, o ypatingo dėmesio sulaukė fragmentiškai išlikusi akmeninė stela su dviejų susipynusių drakonų atvaizdu.
Specialistai pabrėžia, kad 3D fiksavimas leidžia ne tik kurti ekspozicijas virtualioje erdvėje, bet ir stebėti, kaip laikui bėgant kinta paminklų būklė. Tokie modeliai tampa svarbia tyrimų ir apsaugos priemone, ypač regionuose, kur klimatas ir žmogaus veikla gali greitai pakeisti atviroje aplinkoje esančius objektus.