CP v2

Tag: IT valdymas

  • Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Kas yra „Primo“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūrusi „Primo“ pranešė pritraukusi 6,9 mln. eurų investiciją. Startuolis kuria platformą, kuri vienoje vietoje sujungia įmonės įrenginių valdymą, SaaS programų prieigas, tapatybių valdymą ir IT aptarnavimą.

    Ant šio vieningo duomenų sluoksnio „Primo“ diegia autonominius DI agentus, skirtus ne tik atsakyti į užklausas, bet ir realiai atlikti IT operacijas. Pagrindinis tikslas – automatizuoti pasikartojančius procesus nuo pradžios iki pabaigos, išlaikant kontrolę ir saugumą.

    Investuotojai ir augimo rodikliai

    Finansavimo etapui vadovavo „Headline“ ir „Global Founders Capital“. Prie jo taip pat prisidėjo verslo angelai, tarp jų „Pennylane“ vadovas Arthur Waller ir „Pigment“ vadovas Romain Niccoli.

    „Primo“ įkurta 2022 metais, o bendrovė teigia turinti daugiau nei 400 klientų dešimtyje šalių. Pasak įmonės, metinės pasikartojančios pajamos viršijo 3,4 mln. eurų, o pajamos per metus išaugo keturis kartus.

    Kuo skiriasi autonominiai DI agentai

    „Primo“ akcentuoja skirtumą tarp įprastų DI asistentų ir agentų, galinčių vykdyti veiksmus. Agentams pranašumą suteikia tai, kad platformoje jau yra kontekstas: darbuotojų duomenys, įrenginiai, naudojamos programos, teisių rinkiniai ir vidinės taisyklės, taip pat integracijos su įmonės sistemomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad naujam darbuotojui prisijungus prie personalo sistemos, agentas gali inicijuoti įrangos užsakymą, paruošti kompiuterį, priskirti prieigas pagal rolę ir sukurti IT aptarnavimo užklausą. Išeinant darbuotojui, procesas vykdomas atvirkščiai, jautrios prieigos panaikinamos nedelsiant.

    „Daugelis DI įrankių gali atsakyti į klausimą, tačiau labai nedaugelis gali patikimai veikti įmonės informacinių sistemų branduolyje. „Primo“ pranašumas – platforma jau sujungia kontekstą, integracijas ir taisykles, reikalingas IT operacijoms vykdyti nuo pradžios iki pabaigos su autonominiais ir saugiais agentais“, – sakė „Headline“ partneris Jonathan Userovici.

    „IT dažnai laikomas išlaidų centru, kurį įmonės tiesiog toleruoja. Mes kuriame priešingą modelį: platformą, kurioje IT tampa svertu, o DI agentai perima pasikartojantį darbą, kad komandos galėtų susitelkti į tai, kas svarbiausia. Šis investicijų etapas leis klientams diegti agentus su jiems būtinu atsekamumu ir kontrole“, – sakė „Primo“ įkūrėjas ir vadovas Martin Pannier.

    Kur bus panaudotos lėšos

    „Primo“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas komandai plėsti ir tarptautinei plėtrai. Įmonė nori, kad autonominiai DI agentai taptų centrine įmonių IT operacijų dalimi, o ne tik papildomu pagalbos kanalu.

    Startuolis nurodo, kad daugiau nei pusė naudotojų jau yra už Prancūzijos ribų, todėl planuojama gilinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Beniliukso šalyse ir Šiaurės Europoje. Rinka šiuo metu ypač imli sprendimams, kurie mažina IT apkrovą ir padeda standartizuoti prieigų valdymą augančiose organizacijose.

  • DI diegimo euforija blėsta: įmonės pradeda skaičiuoti tokenų kainą ir griežtina kontrolę

    Po pirmosios DI diegimo bangos vis daugiau įmonių pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio klausimo: kiek kainuoja kasdienis naudojimas ir ar investicijos atsiperka. Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad didžiausią įtampą kelia ne vien pradinis įdiegimas, o nuolat augančios veiklos sąnaudos, ypač atsiskaitymas už vadinamuosius tokenus.

    EY JAV atliktoje apklausoje 82 proc. organizacijų lyderių, investuojančių į DI, nurodė nerimaujantys dėl tokenų išlaidų. Dar iškalbingiau tai, kad 98 proc. respondentų pripažino: aukšti kaštai privertė jų įmones iš naujo peržiūrėti požiūrį į DI, biudžetus ir diegimo mastą.

    Kas yra tokenai ir kodėl tai svarbu

    Tokenais dažniausiai apmokestinamos užklausos, kurias įmonės siunčia dideliems kalbos modeliams, kai šie generuoja tekstus, santraukas, kodą ar analizę. Augant DI naudojimui, tokenų suvartojimas tampa ne smulkia eilute sąskaitoje, o reikšmingu kintamuoju kaštu, galinčiu pakeisti prioritetus tarp komandų, projektų ir net paslaugų tiekėjų.

    Apklausa rodo ir valdymo spragą: tik 64 proc. organizacijų teigia aktyviai stebinčios tokenų naudojimą ir turinčios aiškius limitus bei biudžetą. Tai reiškia, kad dalis įmonių DI sąnaudas vertina panašiai kaip bendras IT išlaidas, nors realybėje jos gali šoktelėti dėl paprasto naudojimo įpročių pasikeitimo.

    Įmonės neatsisako, bet perskaičiuoja

    Didėjant išlaidoms, įmonės dažniau lygina skirtingus kainodaros modelius, perskirsto investicijas tarp padalinių ir tikslina, kas organizacijoje išvis turi turėti prieigą prie DI įrankių. Tarp tokenais apmokestinamais sprendimais besinaudojančių organizacijų 37 proc. nurodė, kad kaštai paskatino iš naujo svarstyti diegimo plėtrą, o 15 proc. svarsto riboti mastą.

    Kartu dalis įmonių mato ir priešingą impulsą: 29 proc. teigia, kad išlaidų tema paskatino greičiau judėti į priekį, kad būtų aiškiau, kurios DI taikymo sritys duoda apčiuopiamą naudą. Praktikoje tai reiškia posūkį į efektyvumo matavimą: mažiau bandymų „dėl įdomumo“, daugiau projektų su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu aptarnavimo laiku ar didesniu produktyvumu.

    „Iki šiol DI biudžetai daugiausia sukosi apie diegimą ir žmonių parengimą. Dabar vis svarbesnės tampa kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl būtina jas susieti su konkrečiu verslo efektu“, – sakė EY Polska konsultacijų komandos vadovas Piotr Ciepiela.

    Savos DI programos: greitis didėja, rizikų taip pat

    Tyrimas taip pat fiksuoja aiškią tendenciją: įmonės vis dažniau kuria ar testuoja vidinius sprendimus, paremtus DI. 87 proc. DI investuojančių organizacijų nurodė, kad tokias programas jau diegia arba bando, o 94 proc. pripažino, kad tai leidžia kurti sprendimus greičiau nei tradiciniais būdais.

    Tačiau greitis iškelia ir valdymo problemų. 72 proc. lyderių teigia matantys kliūtis, lėtinančias pažangą, o 92 proc. pripažįsta, kad kuriant vidinę programinę įrangą su DI susiduriama su barjerais. Dažniausiai minimos rizikos yra shadow IT, kai sprendimai kuriami be IT skyriaus priežiūros, atitikties ir valdymo klausimai bei didėjantis pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

    „DI mažina barjerą kurti vidines aplikacijas, bet kuo lengviau jos atsiranda, tuo svarbiau turėti aiškias taisykles dėl kaštų, duomenų, saugumo ir atsakomybės už priežiūrą. Valdymas neturi stabdyti inovacijų, bet padėti suprasti, kas kuria vertę ir ką galima saugiai plėsti“, – sakė EY Polska DI technologijų komandos vadovas Bartosz Pacuszka.

    Bendra kryptis aiški: įmonės iš DI nesitraukia, tačiau pereina į brandesnį etapą, kuriame svarbiausia tampa finansinė disciplina, prieigos kontrolė ir grąžos matavimas. DI sprendimai vis labiau vertinami ne pagal tai, ką „gali“, o pagal tai, kiek kainuoja ir kokią konkrečią naudą sukuria kasdienėje veikloje.