Tag: Itališki prieskoniai

  • Lėto virimo jautienai – itališkas prieskonių mišinys vietoj paketėlių: skonis taps sodresnis

    Jei lėto virimo jautienos kepsnį ar troškinį vis pagardinate tais pačiais prieskonių paketėliais, verta išbandyti kitą variantą – itališką prieskonių mišinį. Jis gali suteikti patiekalui daugiau aromato ir skonio niuansų, o ne vien papildomo sūrumo ir „umami“.

    Kaip rašo „Tasting Table“, itališkas prieskonių mišinys iš esmės yra džiovintų žolelių derinys, kuris jautienai suteikia ryškesnį, „žolesnį“ charakterį. Tokia kryptis ypač tinka patiekalams, kurie ilgai troškinami ir įgeria prieskonius ne tik į padažą, bet ir į mėsą.

    Įprastose mišinių sudėtyse dažnai galima rasti raudonėlio, čiobrelio, baziliko, rozmarino, mairūno ir petražolių. Kai kurie variantai papildomi ir česnaku, svogūnu, juodaisiais pipirais, šalaviju ar paprika – šie priedai dar labiau paryškina aromatą.

    Praktiškai itališką mišinį galima tiesiog suberti į puodą: kaip bendrą orientyrą siūloma dėti apie 1 valgomąjį šaukštą vienam mėsos svarui. Visgi kiekis gali kisti priklausomai nuo kitų ingredientų ir nuo to, kiek ryškiai norite jausti žoleles.

    Kaip dar galima išnaudoti itališką kryptį

    Itališką prieskonių mišinį galima naudoti ir kaip dalį sausų prieskonių įtrynimo, kuriuo apvelkama mėsa. Taip žolelės geriau „prilimpa“ prie paviršiaus ir vėliau atsiskleidžia tiek mėsoje, tiek padaže.

    Nors pats „itališkų prieskonių“ mišinys nėra tradicinis Italijos virtuvės produktas, jis gali tapti patogiu tiltu į itališko stiliaus lėtai troškintą jautieną, panašią į stracotto. Šis patiekalas paprastai siejamas su ilgai troškinama jautiena ir ryškesniais aromatais.

    Norint dar daugiau skonio sluoksnių, galima eksperimentuoti su papildomais priedais: skirtingomis raudonojo vyno rūšimis, konjako šlakeliu ar kalabrietiškos aitriosios pastos aštrumu. O mėgstantiems rūgštesnį, sūresnį akcentą gali tikti keli pepperoncini pipiriukai.

    Alternatyva: padažo pagrindui – „au jus“ mišinys

    Jei tikslas – sodresnis padažas, siūloma svarstyti ir „au jus“ mišinio panaudojimą kaip padažo pagrindą. Derinant jį su itališkų žolelių aromatu, galima išgauti ryškesnį, „kaimiškesnį“ skonį.

    Tokį troškinį nesunku papildyti ir „itališkomis“ daržovėmis – pomidorais (tinka ir džiovinti), artišokais, cukinijomis ar baklažanais. Patiekimui gali tikti makaronai arba itališka duona, pavyzdžiui, čiabata ar fokačija.