CP v2

Tag: Įtrauktis

  • Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Gegužės 25–27 dienomis Italijos Vičencos mieste surengta tarptautinė trijų dienų konferencija Europe in Action 2026, į kurią susirinko daugiau kaip 500 dalyvių iš Europos šalių. Renginyje daugiausia dėmesio skirta žmonių su intelekto negalia savarankiškumui, įtraukčiai bendruomenėje ir žmogaus teisių užtikrinimui.

    Konferencijoje dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė, atvejo vadybininkė Rūta Keparutienė. Pasak savivaldybės, tokie vizitai padeda savivaldybių darbuotojams perimti praktinius sprendimus, kurie vėliau gali būti pritaikomi vietos paslaugų tinkle.

    Akcentas – atvejo vadyba

    Apie situaciją Lietuvoje pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė. Tarptautinei auditorijai pristatyta negalios politikos pertvarka ir Lietuvoje taikomas atvejo vadybos modelis, skirtas darbui su intelekto ir psichosocialine negalia.

    Konferencijoje pabrėžta, kad atvejo vadybininkas, dirbdamas savivaldybėje, gali tapti jungiamąja grandimi tarp socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisinių klausimų sprendimo. Tokiu būdu siekiama mažinti paslaugų fragmentaciją, kai žmogui ar jo artimiesiems tenka patiems koordinuoti pagalbą tarp skirtingų institucijų.

    Ką perima savivaldybės?

    Renginio dalyviai iš įvairių šalių dalijosi gerąja patirtimi, kaip sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo savarankiškiau, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir aktyviai dalyvauti bendruomenės veiklose. Daug dėmesio skirta individualizuotai pagalbai, paslaugų prieinamumui ir nuosekliam asmens kelio planavimui nuo poreikių įvertinimo iki realios paramos.

    Tokiuose susitikimuose savivaldybėms ypač svarbios praktinės įžvalgos, kaip organizuoti paslaugas taip, kad jos būtų pasiekiamos laiku ir vieno langelio principu. Tai aktualu ir Lietuvos savivaldybėms, kurios, plėtojant bendruomenines paslaugas, vis dažniau ieško būdų, kaip geriau suderinti skirtingų sričių specialistų darbą.

    Italijos socialinio verslo pavyzdžiai

    Konferencijos metu pristatyti ir Italijos socialinio verslo pavyzdžiai, kai žmonės su negalia įdarbinami kavinėse, restoranuose, ūkiuose ar kitose veiklose. Šie modeliai dažnai remiasi nuoseklia pagalba darbo vietoje, aiškiomis užduotimis ir komandos pasirengimu, kad darbuotojas galėtų sėkmingai įsilieti į kolektyvą.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai akcentavo, kad įtraukios bendruomenės kūrimas nėra vien socialinės srities klausimas. Tam reikalingas platesnis požiūris, apimantis švietimą, sveikatos paslaugas, užimtumą ir vietos bendruomenių įsitraukimą, o savivaldybės praktika dažnai tampa lemiamu veiksniu, ar žmogus realiai gauna reikalingą pagalbą.

    Tauragės rajono savivaldybė nurodo, kad tarptautiniai mainai leidžia įvertinti, kurios priemonės veikia geriausiai, ir ieškoti sprendimų, tinkamų vietos situacijai. Tikimasi, kad parsivežtos įžvalgos prisidės prie dar nuoseklesnio pagalbos organizavimo Tauragės rajone, stiprinant žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia įtrauktį.

  • „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ – beveik du dešimtmečius Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, kviečianti žmones su negalia vienai dienai prisijungti prie įmonių ir organizacijų kasdienės veiklos. Lietuvoje ši iniciatyva rengiama septintus metus, o jos tikslas – mažinti stereotipus ir didinti realias įsidarbinimo galimybes.

    Per „DUOday“ dalyviai ne tik stebi darbo procesus, bet ir pagal galimybes įsitraukia į užduotis: bendrauja su komandomis, susipažįsta su darbo kultūra bei reikalavimais konkrečiai profesijai. Tokia patirtis naudinga abiem pusėms, nes darbdaviai gali praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia, o dalyviai – pasitikrinti savo lūkesčius ir gebėjimus.

    Pakruojyje – 7 įstaigos ir 11 dalyvių

    Pakruojyje oficialus iniciatyvos partneris Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ „DUOday“ organizavo ketvirtą kartą. Šiais metais į veiklas įsitraukė 7 įstaigos, o profesijas išbandė 11 negalią turinčių asmenų.

    Skirtingos organizacijos dalyviams pasiūlė įvairias sritis – nuo konsultavimo ir dokumentų tvarkymo iki kūrybinių bei praktinių užduočių. Diena buvo skirta ne formaliam apsilankymui, o realiam susipažinimui su atsakomybėmis, darbo tempu ir komandiniu bendradarbiavimu.

    Nuo konsultavimo iki praktinių užduočių

    Užimtumo tarnybos Pakruojo skyriuje Eglė ir Asta vienai dienai tapo konsultantėmis: susipažino su paslaugomis, darbo rinkos situacija ir mokymosi galimybėmis. Praktinėje dalyje jos registravosi eDBirža sistemoje, keisdamosi kliento ir specialisto vaidmenimis.

    Gėlių salone „Jūrūnė“ Monika ir Vilma iš arti pamatė floristo darbą, domėjosi verslo kasdienybe ir kūrybiniais sprendimais. Dalyvės rišo puokštes, derino spalvas ir medžiagas, o patirtį apibūdino kaip artimą jų pomėgiams ir malonią.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ Tomas ir Irma susipažino su atliekų tvarkymo bei kitomis įmonės veiklomis, aptarė kasdienius iššūkius ir darbo reikšmę bendruomenei. Dalyviai pabrėžė, kad tokie susitikimai keičia požiūrį į atliekų rūšiavimą ir padeda geriau suprasti nematomą miesto ūkio dalį.

    Socialinės paslaugos, saugumas ir paslaugų sektorius

    VšĮ Pakruojo sveikatos centre Kristina ir Lina susipažino su socialinių darbuotojų veikla ir tuo, kaip padedama krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Dalyvės turėjo progą praktiškai prisiliesti prie dokumentų pildymo ir procedūrų organizavimo kasdienybės.

    Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Karolis, Jurgita ir Irma iš arti pamatė ugniagesių gelbėtojų profesiją, techniką ir pasirengimo rutiną. Jie susipažino su gelbėjimo priemonėmis, pabūvo gaisrinės automobilyje ir išgirdo, kiek nuoseklaus pasiruošimo reikalauja ši tarnyba.

    Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje Asta ir Jurgita susipažino su bibliotekininko darbu: nuo knygų paruošimo iki rūšiavimo ir žymėjimo. Kirpykloje Vaida ir Eglė domėjosi kirpėjo profesijos specifika, o dienos pabaigoje ne tik pasisėmė žinių, bet ir praktiškai prisilietė prie paslaugų sektoriaus kasdienybės.

    Organizatoriai padėkojo visoms įstaigoms, kurios skyrė laiko ir dėmesio „DUOday“ dalyviams. Tokios iniciatyvos padeda kurti atviresnę darbo rinką, o tiesioginis kontaktas su realiomis darbo užduotimis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgalaikes galimybes.

    „DUOday“ esmė – ne vien simbolinis palaikymas, o praktinis dialogas tarp darbdavio ir žmogaus su negalia. Kai darbo vieta pamato žmogų veikloje, o žmogus – aiškią, pritaikomą aplinką, atsiranda daugiau pagrindo kalbėti apie realų įdarbinimą, o ne vien geras intencijas.

  • DUOday 2026 Tauragėje: bibliotekoje žmonės su negalia išbandė edukatoriaus ir bibliotekininko darbus

    DUOday 2026 Tauragėje: bibliotekoje žmonės su negalia išbandė edukatoriaus ir bibliotekininko darbus

    Kas yra DUOday?

    Gegužės 26 dieną Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje paminėta tarptautinė iniciatyva DUOday 2026. Ši diena skirta pažinimui, bendrystei ir realiai galimybei iš arčiau pamatyti įvairias profesijas.

    DUOday esmė paprasta: žmonės su negalia vienai dienai tampa organizacijų darbuotojų „šešėliais“. Jie stebi darbo procesus, įsitraukia į kasdienes užduotis, bendrauja su komanda ir saugiai išbando skirtingus vaidmenis.

    Kaip vyko diena bibliotekoje?

    Biblioteka prie iniciatyvos prisijungė suteikdama galimybę praktikoje pažinti skirtingas bibliotekos veiklas. Tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kokių įgūdžių reikia konkrečiose pareigose, ir kuria abipusį pasitikėjimą.

    Ilgiau bibliotekoje savanoriaujanti Karolina šįkart išbandė edukatorės padėjėjos vaidmenį. Tai reiškė pagalbą rengiant ir vykdant veiklas, orientuotas į lankytojų įtraukimą bei mokymąsi per patirtį.

    Abonemente ir Informacijos skyriuje darbuotojams talkino Rimvydas Kazlauskas, turėjęs galimybę iš arčiau susipažinti su bibliotekininko darbu. Praktinės užduotys ir kasdienė rutinos dinamika leido pamatyti, kaip organizuojamas informacijos teikimas ir aptarnavimas.

    Kodėl tai svarbu darbo rinkai?

    DUOday iniciatyva dažnai vadinama vienu paprasčiausių būdų organizacijoms pradėti įtrauktį nuo realios patirties, o ne vien deklaracijų. Vienos dienos formatas sumažina rizikas ir darbdaviui, ir dalyviui, bet kartu suteikia konkrečių įžvalgų.

    Tokios patirtys padeda atskleisti žmonių potencialą, o komandai leidžia praktiškai įsivertinti, kaip pritaikyti darbo aplinką, komunikaciją ir užduotis skirtingiems poreikiams. Biblioteka pabrėžia, kad tai yra žingsnis kuriant atvirą erdvę, kurioje paslaugos ir veiklos prieinamos visiems.

    „Tai ne tik prasminga iniciatyva, bet ir atviros bibliotekos visiems kūrimas“, – teigiama bibliotekos žinutėje.

  • Sicilijos mokyklų pamokos Panevėžio rajonui: ką vadovai parsiveža iš lyderystės stažuotės

    Stažuotė Sicilijoje

    Panevėžio rajono švietimo centras 2026 metais gegužės 16–23 dienomis surengė kvalifikacijos tobulinimo stažuotę Sicilijoje. Programos tema – asmeninė lyderystė mokyklose, remiantis Italijos švietimo sistemos patirtimis.

    Stažuotėje dalyvavo 14 Panevėžio rajono švietimo įstaigų vadovų. Pagrindinis tikslas buvo stiprinti lyderystės, įtraukties ir bendradarbiavimo kompetencijas, kurios šiandien laikomos esminėmis mokyklų kaitai.

    Programą padėjo įgyvendinti Sicilijoje gyvenanti edukologė dr. Simona Crisafulli, dirbanti su švietimo vadybos ir tarptautinio mobilumo temomis. Ji koordinavo susitikimus su vietos švietimo bendruomene ir padėjo struktūruoti patirtį taip, kad ji būtų pritaikoma Lietuvos mokykloms.

    Ką parodė mokyklų vizitai

    Vizito metu delegacija lankėsi IC Ali Terme mokykloje, kurioje mokosi apie 900 mokinių. Čia dirba apie 150 mokytojų ir apie 50 pagalbos specialistų, o pati mokykla turi 15 padalinių, kuriems vadovauja viena direktorė.

    Vadovai stebėjo pamokas, bendravo su mokytojais ir mokiniais, aptarė, kaip organizuojamas ugdymas didelėje, geografiškai išskaidytoje įstaigoje. Daug dėmesio skirta valdymo sprendimams, leidžiantiems išlaikyti vienodus standartus skirtinguose padaliniuose.

    Ryškiausias akcentas – nuosekliai įgyvendinama įtraukties kryptis. Italijoje įtraukties praktikos vystomos kelis dešimtmečius, todėl mokyklose tai dažnai tampa kasdienybės norma: daugiau individualizavimo, lankstesnių užduočių ir didesnis pagalbos specialistų vaidmuo.

    Stažuotės dalyviai pabrėžė, kad individualūs mokinių poreikiai sprendžiami ne tik per atskiras pagalbos priemones, bet ir per integruotą ugdymą. Tokia praktika padeda mažinti atskirtį klasėje ir kartu leidžia išlaikyti mokymosi tempą visai grupei.

    Drausmė, susitarimai ir kultūra

    Vizitų metu dėmesį patraukė mokinių drausmė ir susitarimų laikymasis. Mokyklos aplinkoje praktiškai nebuvo matyti mokinių, naudojančių mobiliuosius telefonus, o taisyklių laikymasis pristatytas kaip bendruomenės susitarimų, o ne draudimų klausimas.

    Mokyklos vadovė akcentavo pasitikėjimu grįstus santykius ir nuoseklų socialinių gebėjimų ugdymą nuo ankstyvo amžiaus. Tarp jų išskirti viešojo kalbėjimo ir oratorystės įgūdžiai, kurie, pasak vietos pedagogų, padeda mokiniams stiprinti pasitikėjimą savimi.

    Reikšmingą vietą stažuotėje užėmė kultūrinis ir meninis ugdymas, integruojamas į mokyklos gyvenimą. Vadovai stebėjo emocijų teatro pasirodymą ir teatro būrelio veiklas, kuriose atsispindėjo literatūros ir scenos raiškos jungtys.

    Panevėžio rajono vadovai teigia, kad parsivežtos idėjos bus pritaikomos stiprinant mokyklų bendruomenes, aiškiau sutariant dėl elgesio taisyklių ir ieškant veiksmingų įtraukties modelių. Stažuotė taip pat išryškino, kad pokyčiai dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus vadovų darbo su kultūra, susitarimais ir komandiniais sprendimais.

    „Svarbiausia pamoka – įtrauktis veikia tada, kai ji tampa visos mokyklos kasdieniu susitarimu, o ne atskira priemone“, – sakė vienas stažuotėje dalyvavusių švietimo įstaigos vadovų.

  • Atvirų durų savaitė socialinėse dirbtuvėse: 35 vietos Lietuvoje kviečia susipažinti iš arčiau

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Jos metu 35 socialinės dirbtuvės kviečia gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis bei dalyvių kuriama produkcija ir paslaugomis.

    Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto Institucinės globos pertvarka kontekste. Šio projekto kryptis siejama su bendruomeninių paslaugų plėtra, kad daugiau žmonių galėtų gyventi ir veikti bendruomenėje, o ne institucijose.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės yra paslauga, skirta žmonėms su intelekto ir arba psichosocialine negalia, kuriems reikalinga struktūruota, saugi ir specialistų lydima darbinio užimtumo aplinka. Čia ugdomi ir palaikomi bendrieji bei specialieji darbiniai įgūdžiai per praktines, apčiuopiamą rezultatą duodančias veiklas.

    Dirbtuvių dalyviai mokosi planuoti laiką, laikytis susitarimų, dirbti komandoje ir bendrauti su specialistais. Toks kasdienis ritmas padeda stiprinti savarankiškumą ir pasitikėjimą, o užmegztas ryšys su darbuotojais dažnai tampa papildoma motyvacija siekti didesnio įsitraukimo į darbo rinką.

    Kam skirta ši paslauga?

    Paslauga teikiama asmenims nuo 18 metų, kurie dėl negalios sąlygotų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Taip pat ji aktuali tiems, kuriems dar nėra tinkama įdarbinimo su pagalba paslauga arba reikalingas tarpinis etapas, padedantis pasirengti didesniam savarankiškumui.

    Atvirų durų dienos suteikia progą ne tik pamatyti, kaip organizuojamas darbas, bet ir geriau suprasti, kokios pagalbos formos žmonėms su negalia veikia praktiškai. Tai gali būti naudinga ir šeimoms, ir bendruomenės nariams, kurie ieško informacijos apie realias užimtumo galimybes.

    Kodėl verta užsukti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad atvirų durų savaitė skirta ne vien smalsiems lankytojams, bet ir potencialiems partneriams. Darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms, amatininkams bei institucijų atstovams tai galimybė susipažinti su dirbtuvių kompetencijomis ir aptarti bendradarbiavimą socialiniuose projektuose.

    Kauno rajone gegužės 11 dieną lankytojų lauks socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“ Garliavoje, S. Lozoraičio g. 24-1A. Čia bus galima susipažinti su dirbtuvių veikla, pabendrauti su komanda ir pamatyti, kokie darbai gimsta kasdienėje aplinkoje.

  • Nemenčinėje – jubiliejinis bėgimas Konstitucijos dienai: per 300 dalyvių ir svečiai iš Lenkijos

    Nemenčinėje – jubiliejinis bėgimas Konstitucijos dienai: per 300 dalyvių ir svečiai iš Lenkijos

    Gegužės 4 dieną Nemenčinėje, K. Parčevskio gimnazijos stadione, surengtos XX jubiliejinės tarptautinės bėgimo varžybos, skirtos Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienai paminėti. Renginys subūrė daugiau kaip 300 dalyvių ir tapo vienu didžiausių pavasario sporto susitikimų Vilniaus rajone.

    Varžybas organizavo Vilniaus rajono sporto centras kartu su Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas leidžia vienoje vietoje sutelkti skirtingo amžiaus bėgikus ir stiprina bendruomeniškumą per sportą.

    Šiemet ypač gausiai startavo vietinių mokyklų mokiniai, daugiausia dalyvių sulaukta iš K. Parčevskio ir Gedimino gimnazijų. Taip pat atvyko bėgikų iš Paberžės, Buivydžių, Bezdonių, Rudaminos ir Juodšilių, o tarptautinį varžybų statusą sustiprino svečiai iš Pultusko Lenkijoje.

    Į Nemenčinę atvykę Pultusko Irenos Ševinskos vardo pagrindinės mokyklos Nr. 4 su sportinėmis klasėmis auklėtiniai prisijungė prie skirtingų distancijų startų. Toks mokyklų bendradarbiavimas, pasak organizatorių, tampa tvaria praktika, kai sporto varžybos kartu atlieka ir pažintinę, ir bendruomeninę misiją.

    Atskiras dėmesys skirtas įtraukties idėjai: Prūdiškių ir Paberžės socialinės globos namų bei Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro atstovai dalyvavo integraciniame 300 metrų bėgime. Visi šio starto dalyviai finiše apdovanoti proginiais medaliais ir atminimo taurėmis už dalyvavimą.

    Prieš integracinį bėgimą dalyviai galėjo išbandyti jėgas baudos metimų ir „cornhole“ rungtyse. Organizatoriai akcentavo, kad tokios veiklos padeda įsitraukti net ir tiems, kuriems tradicinės bėgimo distancijos būtų per didelis iššūkis.

    Pagrindinėse varžybose sportininkai rungėsi 12 amžiaus grupių, o distancijos siekė nuo 300 iki 1 791 metro. Dalyviai startavo 300, 500, 600, 1 000, 1 500 ir 1 791 metrų bėgimuose, todėl tinkamą išbandymą galėjo pasirinkti tiek patys jauniausi, tiek vyresni moksleiviai.

    Jauniausioje, 2017 metais gimusių ir jaunesnių, grupėje 300 metrų distancijoje nugalėtojais tapo Antonina Sokolowska iš Pultusko ir Remigijus Vortiul iš Nemenčinės. 2016–2015 metais gimusių grupėje geriausiai pasirodė Milana Bacevičiūtė ir Artiom Domannikov, abu iš Nemenčinės.

    2014–2013 metais gimusių grupėje pirmąsias vietas iškovojo Paulina Jasiukevič iš Buivydžių ir Airidas Dauda iš Nemenčinės. 2012–2011 metais gimusių grupėje greičiausi buvo Eimantė Jodagalvytė ir Aleksas Orlovas, taip pat atstovavę Nemenčinei.

    Vyresniųjų startuose 2010–2009 metais gimusių grupėje pirmąją vietą užėmė Kondrad Lipinski iš Nemenčinės, o 2008–2007 metais gimusių grupėje greičiausias buvo Dominykas Kropa iš Nemenčinės. Organizatoriai pažymėjo, kad vietos sportininkų rezultatai rodo nuosekliai augantį jaunimo susidomėjimą bėgimu.

    Visi finišavę dalyviai gavo proginius medalius, o 1–3 vietų laimėtojams įteiktos taurės. Apdovanojimus teikę Vilniaus rajono sporto centro atstovai dalyviams linkėjo išlaikyti motyvaciją ir toliau kelti asmeninius tikslus sporte.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokios varžybos turi ir platesnį kontekstą: Konstitucijos dienos paminėjimas per sportą tampa proga susitikti skirtingoms bendruomenėms, o kartu skatina fizinį aktyvumą. Tikimasi, kad jubiliejinis startas taps atspirties tašku dar didesniam dalyvių skaičiui ateinančiais metais.

    Informaciją ir nuotraukas pateikė Adam Sipovič, Vilniaus rajono sporto centro direktoriaus pavaduotojas sportui.

  • Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Konferencija Avižieniuose subūrė šalies pedagogus

    Balandžio 30 dieną Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelyje-darželyje surengta respublikinė metodinė konferencija Kontekstinis ugdymas: mokymasis per patirtis ir aplinką. Renginys skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei stiprinti bei praktinei patirčiai dalintis.

    Į Avižienius atvyko mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Alytaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Dalyviai atstovavo tiek darželiams, tiek pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei mokykloms-darželiams.

    Kodėl kontekstinis ugdymas tampa svarbesnis?

    Konferencijoje akcentuota, kad kontekstinis ugdymas remiasi vaiko kasdienėmis patirtimis, artimiausia aplinka ir prasmingomis situacijomis, kurios padeda natūraliai jungti skirtingas ugdymo sritis. Toks mokymasis dažnai stiprina vaikų motyvaciją, nes užduotys siejamos su realiais klausimais, daiktais ir socialinėmis patirtimis.

    Pedagogai taip pat aptarė, kad šis požiūris ypač aktualus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, kai didesnis dėmesys skiriamas kompetencijoms, vaiko savarankiškumui ir pažinimo smalsumui. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kaip aplinka ir veiklos kontekstas gali tapti ugdymo priemone, o ne tik fonu.

    Įtrauktis ir pagalba vaikui nuo ankstyvojo amžiaus

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė pabrėžė profesinių susitikimų naudą, kai teorinės nuostatos išbandomos praktikoje. Jos teigimu, tokie renginiai padeda mokytojams pamatyti, kaip ugdymo idėjos virsta vaikams suprantamais atradimais.

    Pranešime Įtrauktis prasideda darželyje Vilniaus r. pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė metodininkė ir docentė Ana Pavilovič-Jančis akcentavo ankstyvosios įtraukties svarbą. Dėmesys skirtas tam, kaip laiku suteikta kompleksinė pagalba ugdymo įstaigoje leidžia geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

    Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Danutė Matulevičienė kontekstinį ugdymą pristatė kaip pagalbos sistemų jungtį. Pasak jos, vaiko realios aplinkos pažinimas padeda tiksliau suprasti ugdymosi situaciją ir parinkti tinkamus pagalbos būdus.

    Nuo profesinio dialogo iki stendinių pristatymų

    Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimai apie profesinio dialogo reikšmę ir aplinkos ugdomąją galią, taip pat apie kasdienius sprendimus, kurie padeda palaikyti kokybišką ugdymo organizavimą. Kauno rajono Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė aptarė, kaip struktūruotas profesinis dialogas gali tapti pokyčių varikliu įstaigoje.

    Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta praktiniams ugdymo kontekstų pavyzdžiams: kalbos ugdymui, žaismės vaidmeniui, patirtiniam mokymuisi kuriant veikėjų istorijas ir vaikų pažinimo skatinimui per tyrinėjimą. Dalyviai dalijosi metodais, kaip sudaryti sąlygas vaikams mokytis natūraliai, pasitelkiant kasdienę įstaigos ir bendruomenės aplinką.

    Renginį papildė stendiniai pranešimai, kuriuose pristatytos inovatyvios praktikos, siejančios ugdymą su patirtimi ir aplinka. Tarp pavyzdžių minėtos veiklos, padedančios vaikams stebėti augalų augimą, pažinti gamtą ir integruoti kūrybines veiklas į kasdienį ugdymo ritmą.

    Konferencijos pabaigoje pabrėžta, kad kontekstinis ugdymas suprantamas kaip ilgalaikis požiūris į vaiką ir jo patirtį, skatinantis bendradarbiavimą tarp pedagogų, pagalbos specialistų ir ugdymo įstaigų. Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti veiksmingas idėjas į grupių kasdienybę.