Tag: Iturio provincija

  • Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Ką žinome apie protrūkį?

    Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras patvirtino naują Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje. Institucijos duomenimis, šiuo metu fiksuotos 65 mirtys ir 246 įtariami užsikrėtimo atvejai.

    Kol kas laboratorijoje patvirtinta tik dalis mirčių, tačiau protrūkis oficialiai patvirtintas įvertinus didelį skaičių įtariamų atvejų. Tokia situacija dažna ankstyvoje protrūkio fazėje, kai tyrimų pajėgumai atokiuose regionuose riboti.

    Kur fiksuojami atvejai?

    Daugiausia įtariamų atvejų registruota Iturio provincijos Mongvalų ir Rvamparos sveikatos zonose. Įtariamų susirgimų pranešta ir Bunyjoje, Iturio provincijos sostinėje.

    Ituris yra šalies rytuose, atokiame regione, kuriame prastas kelių tinklas, o atstumai iki didžiųjų centrų dideli. Tai apsunkina greitą specialistų, laboratorijų priemonių ir medicinos atsargų pristatymą.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo?

    Viena didžiausių rizikų, kurią įvardija Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras, yra paveiktų teritorijų artumas Ugandai ir Pietų Sudanui. Bunyja yra netoli Ugandos sienos, todėl intensyvesnis judėjimas gali didinti viruso išplitimo tikimybę.

    Papildomą grėsmę kelia didelis gyventojų mobilumas, įskaitant judėjimą, susijusį su kasybos veikla, taip pat saugumo krizės regione. Pastaraisiais metais ginkluotų grupuočių išpuoliai kai kuriose Iturio vietovėse lėmė žūtis ir gyventojų perkėlimą.

    Dar vienas iššūkis yra kontaktų nustatymas ir stebėsena, kai reikia greitai identifikuoti asmenis, galėjusius turėti sąlytį su užsikrėtusiais. Jei kontaktų paieška vėluoja, rizika, kad liga plėsis nepastebėta, didėja.

    Kas yra Ebola ir kaip ji plinta?

    Ebola pirmą kartą identifikuota 1976 metais netoli Ebolos upės teritorijoje, kuri šiandien priklauso Kongo Demokratinei Respublikai. Tai sunki, dažnai mirtina liga, pavojinga žmonėms ir kai kuriems primatams.

    Virusas žmonėms perduodamas iš laukinių gyvūnų, įskaitant vaisėdžius šikšnosparnius ir primatus, o vėliau plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens krauju ar kitais kūno skysčiais, taip pat per užterštus paviršius ir priemones.

    Dažniausi simptomai yra karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujavimo komplikacijų, daugybinio organų nepakankamumo ir mirties.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis Ebolos mirtingumas siekia apie 50 proc., tačiau įvairiuose protrūkiuose jis yra svyravęs maždaug nuo 25 iki 90 proc. Rodiklius lemia viruso atmaina, sveikatos sistemos pajėgumai ir tai, kaip anksti pacientai pasiekia gydymą.

    Ar yra vakcina ir kaip stabdomas protrūkis?

    Nors Ebola išlieka itin pavojinga, per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas. Kai kurioms Ebolą sukeliančioms viruso atmainoms yra sukurtos vakcinos, kurios dažniausiai naudojamos vadinamojo žiedinio skiepijimo principu, kai skiepijami patvirtintų atvejų kontaktai ir kontaktų kontaktai.

    „Ebola tebėra rimta liga, tačiau protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo“, – sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos klinikinė dėstytoja Daniela Manno.

    Vis dėlto skiepų prieinamumas Kongo Demokratinėje Respublikoje ne visada sklandus dėl infrastruktūros problemų, finansavimo trūkumo ir sudėtingos logistikos. Ankstesniuose protrūkiuose buvo fiksuota atvejų, kai vakcinų pristatymas užtrukdavo, nes reikėdavo jas nugabenti į sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Protrūkių kontrolė paprastai remiasi keliomis vienu metu taikomomis priemonėmis: aktyvia atvejų paieška, pacientų izoliavimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrole sveikatos įstaigose ir saugiomis, orumą išlaikančiomis laidotuvėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir pasitikėjimas sveikatos tarnybomis yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

    Protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Šis protrūkis įvardijamas kaip 17-asis nuo tada, kai Ebola pirmą kartą buvo nustatyta šalyje 1976 metais. Tai rodo, kad liga regione išlieka pasikartojanti grėsmė, ypač vietovėse, kuriose sudėtinga greitai organizuoti epidemiologinę kontrolę.

    Protrūkis prasidėjo praėjus maždaug penkiems mėnesiams po to, kai ankstesnis Ebolos protrūkis šalyje buvo paskelbtas pasibaigusiu. Pastaraisiais metais Kongo Demokratinė Respublika ne kartą susidūrė su Ebolos židiniais, įskaitant vieną didžiausių protrūkių 2018–2020 metais, kai žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.