CP v2

Tag: Ituris

  • KDR Ebolos protrūkis perkopė 4 000 mirčių ribą: plitimą stabdo konfliktai ir nepasitikėjimas

    KDR Ebolos protrūkis perkopė 4 000 mirčių ribą: plitimą stabdo konfliktai ir nepasitikėjimas

    Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) fiksuojamas didžiausias šalyje Ebolos protrūkis jau nusinešė daugiau kaip 4 000 gyvybių. Kaip skelbia KDR pareigūnai, nuo gegužės viduryje oficialiai nustatyto protrūkio patvirtinta per 8 000 užsikrėtimo atvejų.

    Naujausiais oficialiais duomenimis, mirė 4 018 žmonių iš 8 300 patvirtintų atvejų, o 2 162 pacientai pasveiko. Tai reikštų apie 48,4 proc. iki šiol fiksuojamą mirštamumą, nors realūs rodikliai gali kisti dėl ribotos prieigos prie sveikatos paslaugų atokiose vietovėse.

    Protrūkis prasidėjo Iturio provincijoje šalies šiaurės rytuose, tačiau vėliau išplito į septynias šiaurės ir rytų provincijas. Sveikatos apsaugos institucijos pabrėžia, kad plitimą ypač apsunkina saugumo situacija ir nuolatiniai gyventojų judėjimai.

    Pagalbą trikdo smurtas

    Pastarosiomis dienomis Ituryje sustiprėję vietos ginkluotų grupuočių susirėmimai trukdo medikams ir humanitarinėms organizacijoms pasiekti židinius. Jungtinės Tautos pranešė, kad dėl smurto regione buvo perkelta daugiau kaip 5 000 žmonių.

    JT taip pat informavo, kad antradienį Ituryje sudegė Ebolos pacientams skirtas tranzito centras. Incidentas kilo po to, kai kariai įėjo į perkeltųjų asmenų stovyklos teritoriją, o žmonės skubiai pasitraukė.

    KDR pareigūnai nurodė, kad Šiaurės Kivu provincijoje per išpuolį prieš sveikatos įstaigą žuvo rangovas, dirbęs su užsikrėtimo atvejų nustatymu. Tuo pat metu pranešta apie keturias mirtis iš šešių atvejų Šiaurės Kivu vietovėse, kurias kontroliuoja sukilėlių grupuotė M23.

    Vakcinos ir gydymas

    Medikai pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra ne tik konfliktas, bet ir gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei sveikatos apsaugos sistema. Dėl to tampa sudėtingiau vykdyti kontaktų atsekimą, pacientų izoliaciją ir skiepijimo kampanijas.

    Pranešama, kad Prancūzija šių metų pradžioje kovai su Ebolos plitimu skyrė apie 13,4 mln. eurų. Jungtinės Amerikos Valstijos papildomai paskelbė skiriančios dar maždaug 237 mln. eurų priemonėms, kurios turėtų padėti stabdyti protrūkį ir stiprinti reagavimo pajėgumus.

    Šiuo metu tiriamos kelios vakcinos ir gydymo priemonės, nukreiptos prieš Bundibugyo atmainą, siejamą su dabartiniu protrūkiu. Tuo pačiu vykdomi klinikiniai tyrimai, kurių metu daliai pirmosios linijos darbuotojų pastarosiomis savaitėmis skiriamos „Ervebo“ vakcinos dozės, anksčiau įrodžiusios veiksmingumą prieš Zaire atmainą.

    Sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad medikai išlieka viena labiausiai pažeidžiamų grupių, ypač skurdžiuose ir sunkiai pasiekiamuose regionuose. Dėl silpnos infrastruktūros ir saugumo rizikų čia sudėtinga užtikrinti tiek apsaugos priemones, tiek nepertraukiamą pacientų priežiūrą.

  • PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas – Ituryje

    Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šeštadienį atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos rytus, Iturio provinciją, kuri laikoma didžiausiu šio Ebola protrūkio židiniu. Vizito tikslas – sustiprinti vietos atsaką ir paraginti bendruomenes aktyviau įsitraukti stabdant užkratą.

    Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad virusas kai kuriose vietovėse plinta greičiau, nei spėjama užtikrinti visavertį epidemiologinį atsaką. Nors gydymo infrastruktūra geriau organizuota nei ankstesnių krizių metu, iššūkių kelia atokios teritorijos, saugumo situacija ir ribotos diagnostikos galimybės.

    „Geriausias būdas suvaldyti situaciją – sutelkti visą reikalingą paramą pačiame židinyje ir tęsti pagalbą tiek, kiek jos prireiks“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas Iturio sostinėje Bunijoje planuoja apsilankyti gydymo centre ir susitikti su vietos valdžios atstovais, medikais bei nukentėjusiomis šeimomis. PSO teigimu, tokie vizitai reikalingi ne tik koordinavimui, bet ir pasitikėjimui, nes be bendruomenės pritarimo sudėtinga įgyvendinti kontaktų atsekimą, izoliaciją ir saugaus laidojimo procedūras.

    Ką rodo naujausi skaičiai

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad registruota daugiau nei 1 000 įtariamų atvejų, o mirčių skaičius siekia 246. Tuo pat metu Uganda patvirtino devynis užsikrėtimus ir vieną mirtį, o tai sustiprina riziką, kad protrūkis taps regioniniu.

    PSO perspėja, kad realus protrūkio mastas Kongo Demokratinėje Respublikoje gali būti didesnis, nei rodo oficiali statistika. Priežastis – ribota laboratorinių tyrimų apimtis ir tai, kad virusas, kaip manoma, galėjo cirkuliuoti dar iki jam oficialiai nustatant.

    PSO atstovai taip pat pranešė apie pirmą pasveikusį pacientą šiame protrūkyje: žmogus išrašytas iš ligoninės po dviejų neigiamų tyrimų. Tai svarbus signalas, kad gydymas ir izoliavimo priemonės veikia, tačiau vien atskiri pasveikimai nekompensuoja augančio bendro atvejų skaičiaus.

    Konfliktai, stovyklos ir sienų ribojimai

    Ituryje valstybės paslaugų trūkumas ir nesaugumas apsunkina medikų darbą: kai kurias teritorijas pasiekti sunku, o įtampa regione tęsiasi dėl ginkluotų grupuočių veiklos. Panašios problemos fiksuojamos ir Šiaurės bei Pietų Kivu provincijose, kur smurtas tęsiasi dešimtmečius ir trikdo sveikatos apsaugos sistemos darbą.

    Papildomą riziką didina perkeltųjų asmenų stovyklos, kuriose higienos sąlygos dažnai prastesnės, o žmonės gyvena itin tankiai. Tokiose aplinkose bet koks per artimą kontaktą plintantis užkratas gali išplisti greitai, ypač jei vėluojama nustatyti atvejus ir atsekti kontaktus.

    „Jei ateis Ebola, mes būsime nušluoti, nes gyvename susispaudę kaip sardinės“, – sakė Dorcas Mapenzi.

    Reaguodamos į padėtį, kai kurios kaimyninės šalys ėmėsi ribojimų: Uganda ir Ruanda uždarė sienas, o Uganda nurodė 21 dienos karantiną atvykstantiems iš Kongo Demokratinės Respublikos. Tuo metu JAV administracija paskelbė ribojimus atvykti asmenims, kurie neseniai lankėsi Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje ar Pietų Sudane.

    Ekspertai pabrėžia, kad kelionių ribojimai gali sumažinti importuotų atvejų riziką, tačiau vien jų nepakanka, jei židinyje nepasiekiamas pakankamas testavimo, izoliavimo ir bendruomenės įsitraukimo lygis. PSO laikosi nuostatos, kad svarbiausia – greitai aptikti atvejus, nutraukti perdavimo grandines ir užtikrinti saugią priežiūrą sveikatos įstaigose.

    Ebola yra labai užkrečiama hemoraginė karštligė, perduodama per artimą kontaktą ir kūno skysčius. Per pastaruosius penkis dešimtmečius Afrikoje nuo Ebola mirė daugiau nei 15 000 žmonių, o vienas didžiausių protrūkių Kongo Demokratinėje Respublikoje 2018–2020 metais nusinešė apie 2 300 gyvybių.

  • Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    PSO vertina tarptautinę grėsmę

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremalių situacijų komitetas renkasi aptarti naujo Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir jo plitimo rizikos regione. Komitetas turėtų pateikti rekomendacijas dėl laikinų priemonių, skirtų suvaldyti situaciją ir mažinti mirčių skaičių.

    Kongo DR institucijos skelbia, kad protrūkio epicentre – rytinėje Iturio provincijoje – fiksuota mažiausiai 500 susirgimų ir 131 mirtis. Apie du atvejus, įskaitant vieną mirtį, pranešė ir kaimyninė Uganda – užsikrėtusieji keliavo iš Kongo DR.

    „Tai paskelbiau vadovaudamasis Tarptautinių sveikatos taisyklių 12 straipsniu, pasitaręs su abiejų šalių sveikatos ministrais ir dėl to, kad labai nerimauju dėl epidemijos masto ir plitimo greičio“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi kelis veiksnius, didinančius tolesnio plitimo tikimybę: be patvirtintų atvejų yra daug įtariamų susirgimų ir mirčių, o realūs skaičiai gali keistis stiprinant stebėseną, kontaktų atsekimą ir laboratorinius tyrimus. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į atvejus tankiai apgyvendintose teritorijose, įskaitant Kampalą ir Gomą, bei į sveikatos priežiūros darbuotojų mirtis, kas gali rodyti užsikrėtimą gydymo įstaigose.

    Kas apsunkina atsaką?

    Šįkart protrūkį sieja su rečiau pasitaikančiu Bundibugyo Ebolos virusu. Tai apsunkina reagavimą, nes nėra plačiai prieinamų, konkrečiai šiai atmainai patvirtintų vakcinų ar specifinių gydymo priemonių, todėl didžiausias dėmesys tenka klasikinėms infekcijų kontrolės priemonėms.

    Ebola plinta per artimą kontaktą su sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, prakaitas, išmatos ar vėmalai. Didžiausia rizika tenka šeimos nariams, slaugantiems ligonius, ir medicinos personalui, jei nėra tinkamos apsaugos bei infekcijų prevencijos procedūrų.

    „Jei nėra vakcinos, šalys vis tiek turi daug priemonių sustabdyti plitimą ir gelbėti gyvybes, įskaitant rizikos komunikaciją ir bendruomenių įtraukimą“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl svarbus greitas nustatymas?

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai pabrėžia, kad pavėluotas protrūkio atpažinimas galėjo suteikti virusui laiko išplisti. Nurodoma, jog protrūkis prasidėjo balandį, o pirminis užsikrėtimo šaltinis dar nėra aiškus, todėl tikrasis išplitimo mastas gali paaiškėti tik plečiant tyrimus vietoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, ankstyviausias žinomas įtariamas atvejis – 59 metų vyras, kuriam simptomai pasireiškė balandžio 24 dieną, o balandžio 27 dieną jis mirė ligoninėje Ituryje. Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai taip pat skelbia, kad iki pirmųjų pranešimų apie protrūkį viešojoje erdvėje gegužės 5 dieną jau buvo užfiksuota 50 mirčių.

    PSO teigia, kad šiuo metu situacija neatitinka pandeminės ekstremaliosios padėties kriterijų, kaip buvo COVID-19 atveju. Organizacija taip pat ragina nesiimti skuboto tarptautinių sienų uždarymo, o koncentruotis į stebėseną, rizikos vertinimą, infekcijų kontrolę gydymo įstaigose ir gyventojų informavimą.