Paraiška bus svarstoma Seule
Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.
Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.
Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu
Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.
Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.
Ilgas kelias nuo 2014 metų
Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.
Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.
Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės
Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.
„Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.
Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.
Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas
Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.
„Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.
Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.
Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.