CP v2

Tag: IUCN

  • Mokslininkų prognozė niūri: iki 2075 metų gali išnykti beveik visi seklumų koralų rifai

    Mokslininkai perspėja, kad pasaulio vandenynas gali netekti vienos svarbiausių savo ekosistemų – koralų rifų, dažnai vadinamų jūros tropiniais miškais. Nauja pasaulinė analizė rodo, kad didžioji dalis seklumų rifų jau dabar susiduria su kritiškai aukšta rizika, o per kelis dešimtmečius padėtis gali tapti negrįžtama.

    Vertinime teigiama, kad 96 proc. seklumų rifų ekosistemų patiria kritiškai aukštą grėsmę. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, reikšminga jų dalis gali nebeišlikti iki 2075 metų, o didžiausią spaudimą kelia vandenynų šiltėjimas ir vis dažnėjančios jūrinės karščio bangos.

    Į didžiausios rizikos zoną patenka geriausiai žinomos pasaulio rifų sistemos, tarp jų Didysis barjerinis rifas Australijoje, Koralų trikampis Ramiajame vandenyne ir Pietryčių Azijoje, Mesoamerikos barjerinis rifas bei Raudonosios jūros koralų rifai. Tai regionai, kur rifai palaiko ne tik biologinę įvairovę, bet ir vietos ekonomiką, žvejybą bei turizmą.

    „Koralų rifų griūties grėsmė auga. Tačiau tai turi būti signalas skubiems veiksmams, o ne priežastis nusivilti“, – sakė mokslinės grupės atstovas Mišalas Gudka.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rifai kartais geba atsistatyti po balinimo epizodų, tačiau tam reikia laiko ir tinkamų sąlygų. Šylantis vanduo didina balinimo dažnį ir intensyvumą, todėl ekosistemos nespėja atsigauti, o žuvusių kietųjų koralų vietą vis dažniau užima dumbliai, nuolaužos ir kempinės.

    Tokie pokyčiai reiškia ne tik estetinį ar gamtos paveldo praradimą. Rifai yra buveinė didžiulei gyvybės įvairovei, o jų nykimas mažina žuvų išteklius, silpnina pakrančių apsaugą nuo erozijos ir audrų bei didina ekonominę riziką bendruomenėms, kurių pragyvenimas priklauso nuo jūros.

    Rizikos vertinimas apėmė 127 tropinių ir subtropinių ekologinių regionų. Skaičiuojama, kad bendra nagrinėtų koralų rifų teritorija pasaulyje siekia 188 362 kvadratinius kilometrus, o didžiausiu rifų mažėjimo veiksniu įvardijamas klimato kaitos nulemtas vandenynų šiltėjimas.

    Kartu akcentuojama ir rūšinė grėsmė: daliai rifus formuojančių koralų rūšių nykimo rizika didėja dėl temperatūros šuolių ir kitų stresorių. Pastaraisiais metais fiksuojami plataus masto koralų balinimo epizodai apėmė didelę dalį pasaulio rifų, o mokslininkai tai sieja su ilgėjančiais šilumos rekordų laikotarpiais vandenynuose.

    Specialistai pabrėžia, kad vien tik vietinės apsaugos priemonės problemos neišspręs, tačiau jos gali padidinti rifų atsparumą. Tarp prioritetų nurodomas sparčiai mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, taršos mažinimas, pergaudymo ribojimas ir atsakingesnė pakrančių plėtra, kad rifai turėtų daugiau galimybių išlikti.

  • Tailande aptiko „velnio gėlę“: ji beveik juoda, neturi chlorofilo ir išgyvena be saulės

    Tailande aptiko „velnio gėlę“: ji beveik juoda, neturi chlorofilo ir išgyvena be saulės

    Vakarų Tailande, Thong Pha Phum nacionaliniame parke, mokslininkai aprašė naują itin neįprastą augalų rūšį – Thismia daemona, pramintą „velnio gėle“. Ji išsiskiria beveik juoda žiedo spalva, trimis ragus primenančiomis ataugomis ir ryškiais oranžiniais plotais, dėl kurių augalas atrodo tarsi iš fantastinio filmo.

    Ši rūšis laužo vieną pagrindinių augalų „taisyklių“: jai nereikia saulės šviesos, nes ji neturi chlorofilo. Tai reiškia, kad augalas nefotosintetina ir pats nepasigamina maisto, kaip tai daro dauguma mums pažįstamų augalų.

    Kaip augalas išgyvena be šviesos?

    Atsakymas slypi po žeme: Thismia daemona minta per grybus, gyvenančius dirvožemyje. Tokia strategija vadinama mikohterotrofija – augalas per grybų tinklą gauna anglies junginių ir kitų maistinių medžiagų, kurių pats pasigaminti negali.

    Dėl šios priežasties didžiąją gyvenimo dalį augalas praleidžia pasislėpęs po miško paklote. Virš žemės jis pasirodo trumpam – dažniausiai tik pražysti ir subrandinti vaisius, todėl tokias rūšis aptikti ypač sunku.

    Netikėta vieta ir svarbi išvada

    Rūšis aptikta 930–970 metrų aukštyje virš jūros lygio, sezoniniame kalnų miške. Tyrėjams tai buvo staigmena, nes Thismia genties augalai dažniau siejami su nuolat drėgnais žemumų atogrąžų miškais, o ne su aukštesnėmis ir sezoniškesnėmis buveinėmis.

    „Thismia daemona atradimas buvo didžiulė staigmena“, – sakė Princas of Songkla universiteto botanikas Sahutas Chantanaorrapintas, pabrėžęs, kad tai rodo platesnį šios grupės ekologinį prisitaikymą, nei manyta anksčiau.

    Kodėl mokslininkai jau kalba apie grėsmę?

    Nors augalas aptiktas saugomoje teritorijoje, žinoma tik viena jo populiacija, kurioje – mažiau nei 50 individų. Ji užima mažesnį nei 0,05 kvadratinio kilometro plotą, todėl net menkiausi buveinės pokyčiai gali turėti didelį poveikį.

    Nacionalinis parkas yra lankomas turistų, o tokie augalai lengvai nepastebimi ir gali būti tiesiog netyčia sumindomi. Be to, jiems būtinas stabilus miško paklotės mikroklimatas ir dirvožemio grybų bendrijos, tad pažeidus aplinką rizikuojama nutraukti visą mitybos grandinę.

    Tyrimo autoriai rūšį preliminariai įvertino kaip kritiškai nykstančią pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos kriterijus, nors tai dar nereiškia automatinio įtraukimo į IUCN Raudonąjį sąrašą. Pasak mokslininkų, tokie atradimai primena, kad net gerai žinomos ir saugomos vietovės gali slėpti iki šiol mokslui nežinomų rūšių.

  • Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Paraiška bus svarstoma Seule

    Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.

    Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.

    Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu

    Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.

    Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.

    Ilgas kelias nuo 2014 metų

    Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.

    Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės

    Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.

    „Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.

    Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.

    Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas

    Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.

    „Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.

    Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.

    Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.