CP v2

Tag: Įvaikinimas

  • Varėnoje ieško globėjų: Globos centras kviečia į GIMK mokymus, kurie keičia vaikų likimus

    Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centras kviečia gyventojus prisijungti prie GIMK mokymų. Tai privalomi mokymai žmonėms, kurie svarsto tapti globėjais, įtėviais ar budinčiais globotojais ir nori atsakingai pasirengti šiam sprendimui.

    GIMK yra standartizuota programa, taikoma visoje Lietuvoje, skirta įvertinti pasirengimą ir suteikti praktinių žinių apie vaiko poreikius. Mokymuose kalbama apie vaiko raidos etapus, prieraišumą, patirtas netektis, traumos pasekmes ir kasdienius auklėjimo iššūkius, su kuriais susiduria globojami vaikai.

    Globos centro specialistai pabrėžia, kad mokymai naudingi ne tik tiems, kurie jau apsisprendė, bet ir abejojantiems. Dalyviai gali aiškiau suprasti, kokia globa jiems būtų tinkamiausia, kokios atsakomybės laukia ir kokios pagalbos galima tikėtis iš specialistų.

    Kam skirti GIMK mokymai?

    Programa skirta žmonėms ir šeimoms, norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais, taip pat planuojantiems teikti budinčio globotojo paslaugą. Mokymų metu aptariamos skirtingos globos formos, jų teisiniai ir praktiniai aspektai, taip pat bendradarbiavimas su vaiko biologine šeima, kai tai įmanoma ir saugu.

    GIMK procesas paprastai apima grupinius užsiėmimus ir individualius pokalbius, kurių metu įvertinamas pasirengimas globai ar įvaikinimui. Svarbi dalis yra ir realių situacijų aptarimas, nes vaiko atėjimas į šeimą dažnai reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir adaptacijos laikotarpį, kuriam reikia kantrybės bei nuoseklumo.

    Kokią pagalbą gauna globėjai?

    Globos centrai Lietuvoje teikia tęstinę pagalbą: konsultacijas, psichologinę paramą, savitarpio pagalbos grupes, tarpininkavimą su institucijomis. Praktika rodo, kad tęstinis palaikymas padeda šeimoms išlaikyti stabilumą, o vaikams greičiau įsitraukti į kasdienį gyvenimą, ugdymą ir bendruomenę.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad globėjų poreikis išlieka aktualus ir regionuose, ir didžiuosiuose miestuose. Kiekviena pasirengusi šeima ar žmogus gali tapti lemtingu pokyčiu vaikui, kuriam reikia saugios aplinkos, kasdienės rutinos ir suaugusiojo, į kurį galima atsiremti.

    Kaip prisijungti Varėnoje?

    Norintys dalyvauti GIMK mokymuose kviečiami kreiptis į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą. Registruojantis paprastai aptariamas mokymų laikas, forma ir reikalingi pirminiai dokumentai, o kilus klausimams suteikiama konsultacija, nuo ko pradėti.

    Globos centras ragina neatidėlioti ir pasidomėti galimybe dalyvauti mokymuose jau dabar, nes pasirengimas globai ar įvaikinimui yra procesas, kuriam reikia laiko. Kuo anksčiau pradedamas kelias, tuo greičiau galima priimti apgalvotą sprendimą ir pasiruošti vaikui.

  • Millie Bobby Brown šeima vėl padidėjo: su Jake’u Bongiovi parodė naujagimį ir atskleidė detalių

    Millie Bobby Brown šeima vėl padidėjo: su Jake’u Bongiovi parodė naujagimį ir atskleidė detalių

    „Stranger Things“ žvaigždė Millie Bobby Brown ir jos vyras Jake’as Bongiovi pasidalijo nauja šeimos akimirka socialiniame tinkle „Instagram“. Pora paviešino nuotrauką, kurioje matyti keturios rankos, ir trumpą žinutę, sveikinančią naujagimį.

    Įrašas pasirodė netrukus po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad pora šį mėnesį susilaukė antrojo vaiko. Skelbiama, kad berniukas buvo įvaikintas, tačiau pati pora detalių viešai nekomentavo ir kol kas neatskleidė nei vardo, nei tikslios datos.

    Nuotraukoje gerbėjai pastebėjo ir aktorės ranką su deimantais inkrustuotu žiedu, ant kurio užrašyta „Mom“. Toks simbolinis akcentas dar labiau pakurstė spėliones, kad šeimos pagausėjimas įvyko visai neseniai, o pora apie tai kalba taip, kaip ir iki šiol buvo įpratusi, santūriai.

    Brown ir Bongiovi susituokė 2024 metais. Vėliau pora pranešė apie pirmąjį įvaikintą vaiką, pabrėždama, kad šį etapą nori išgyventi ramiai ir kiek įmanoma privačiai.

    „Šią vasarą, per įvaikinimą, į mūsų gyvenimą atėjo nuostabi dukra. Labai džiaugiamės galėdami šį naują tėvystės skyrių pradėti ramiai ir privačiai“, – anksčiau socialiniame tinkle rašė Brown.

    Pastarosiomis dienomis gerbėjai buvo atkreipę dėmesį ir į aktorės pasidalytą vaizdo įrašą iš šeimos atostogų Italijos Dolomituose. Jame Brown nešė dukrą, o Bongiovi ėjo šalia su nešyne, todėl dalis sekėjų ėmė svarstyti, kad šeima galėjo padidėti dar kartą.

    Interviu „Vogue“ aktorė yra kalbėjusi, kad tėvystė ir įvaikinimas pakeitė jos požiūrį į kasdienybę. Anot jos, smulkūs dalykai tampa kur kas brangesni, o dienos prisipildo artumo ir džiaugsmo.

    „Viskas priklauso nuo perspektyvos. Maži dalykai gyvenime tampa daug vertingesni. Mūsų dienos pilnos apkabinimų, juoko ir meilės, tai tiesiog nesibaigiantis džiaugsmas“, – sakė Brown.

    Aktorė taip pat yra pabrėžusi, kad su vyru atsakomybes dalijasi po lygiai, o Jake’ą vadina rūpestingu tėčiu. Kartu ji akcentuoja, jog vaikų privatumas jai yra prioritetas, todėl ji vengia viešinti detales, kurios ateityje galėtų paveikti jų asmeninį gyvenimą.

    „Man itin svarbu ją ir jos istoriją saugoti, kol ji užaugs tiek, kad pati nuspręstų, ar nori tuo dalintis. Neturiu teisės sąmoningai jos rodyti viešai prieš jos valią“, – aiškino Brown.

    Brown ir Bongiovi santykius viešai patvirtino 2021 metais. Aktorė ne kartą yra sakiusi svajojanti apie didelę šeimą ir nuo vaikystės galvojusi apie įvaikinimą, todėl žinios apie dar vieną vaiką daugeliui gerbėjų pasirodė nuoseklus poros pasirinkimas.

  • Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Gelbėtojai JAV, Niu Džersio valstijoje, sulaukė pranešimo apie kanalizacijos vamzdyje įstrigusį mažą kačiuką. Atvykę į vietą jie rado sušlapusį, purvu aplipusį jauniklį, kuris pats iš duobės ištrūkti nebegalėjo. Po kelių valandų gyvūnas jau buvo saugus prieglaudoje, pamaitintas ir apžiūrėtas specialistų.

    Prieglaudos darbuotojai kačiuką pavadino Stormi ir tikėjosi, kad po trumpos reabilitacijos jis galės keliauti į naujus namus. Tokiais atvejais pirmiausia vertinama bendra sveikata, dehidratacija, hipotermijos rizika ir galimi sužalojimai, o vėliau sprendžiama dėl skiepų bei tolimesnės priežiūros. Mažiems benamiams gyvūnams ypač svarbus greitas sušildymas ir reguliarus maitinimas.

    Vis dėlto po dviejų dienų prieglaudoje vėl suskambo telefonas. Praeiviai pranešė apie kitą benamį kačiuką, kuris, jų teigimu, yra toje pačioje vietoje, kur neseniai vyko gelbėjimo operacija. Gelbėtojai nedelsdami sugrįžo, nes tokiose situacijose laikas gali lemti gyvūno išlikimą.

    Atvykus paaiškėjo, kad kanalizacijos vamzdžio zonoje slėpėsi dar vienas mažylis. Jį taip pat pavyko greitai sugauti ir nugabenti į prieglaudą, kur kačiukas buvo apžiūrėtas, sušildytas ir pamaitintas. Nors jis buvo kiek mažesnis už Stormi, darbuotojai įtarė, kad tai gali būti sesutės, o antrąją praminė Sunny.

    Tokios istorijos nėra retos: kačiukai dažnai pasimeta, slepiasi šuliniuose, vamzdžiuose ar statybvietėse, o žmonės išgirsta miaukimą tik atsitiktinai. Specialistai pabrėžia, kad radus jauniklį svarbu pirmiausia įsitikinti, ar netoliese nėra motinos, o jei gyvūnas akivaizdžiai sužeistas ar įstrigęs, reikėtų kviesti gyvūnų gelbėtojus. Netinkami bandymai traukti patiems gali baigtis papildomais sužalojimais.

    Ši istorija baigėsi ypač sėkmingai: prieglaudos teigimu, abi katytės galiausiai buvo paimtos į tuos pačius namus. Įvaikinant du tos pačios vados kačiukus kartu, jiems dažnai lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, mažėja streso, o žaidimai tarpusavyje padeda nukreipti energiją ir greičiau formuoti gerus elgesio įpročius.

  • Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Savanorė, padedanti benamių gyvūnų prieglaudoje, vieną iš ten gyvenančių šunų išsivedė į visos dienos išvyką. Keturmetė kalytė Gigi tą dieną galėjo bėgioti, uostinėti, žaisti ir net išsirinkti mėgstamą žaislą gyvūnų prekių parduotuvėje.

    Tačiau vakare laukė sunkiausia dalis – grįžimas į prieglaudą. Automobilyje nufilmuota Gigi reakcija, kai ji, panašu, atpažino maršrutą atgal, internete sukėlė didžiulę emocijų bangą ir paskatino diskusijas apie prieglaudų šunų gerovę.

    Kas vyksta su šunimi grįžtant

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad staigūs pokyčiai, ypač po intensyvaus dėmesio ir naujų įspūdžių, gali sukelti stresą. Šunys puikiai mokosi iš pasikartojančių signalų: kelio, kvapų, rutinos, net žmogaus elgesio, todėl „liūdesio“ akimirka automobilyje nebūtinai yra atsitiktinė.

    Tyrimai rodo, kad net trumpas individualus dėmesys prieglaudos šunims gali pastebimai pagerinti jų savijautą ir elgesį. Reguliarūs pasivaikščiojimai ir bendravimas su žmogumi dažnai padeda šunims greičiau atsipalaiduoti, lengviau prisitaikyti ir palankiau pasirodyti potencialiems šeimininkams.

    Savanorystė didina šansus rasti namus

    Daugelyje prieglaudų vis dažniau taikoma praktika, kai savanoriai tampa vadinamaisiais laikinaisiais globėjais arba šuns „ambasadoriais“. Jie ne tik vedžioja gyvūną, bet ir padeda jam kaupti gerą patirtį su žmonėmis, o vėliau dalijasi istorija viešojoje erdvėje, kad šuo būtų labiau pastebėtas.

    Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad prieglaudoje šunys patiria informacijos perteklių: triukšmą, nepažįstamus kvapus, nuolatinį judėjimą, ribotą erdvę. Išvyka į ramesnę aplinką suteikia fizinio krūvio, protinės veiklos ir, svarbiausia, pozityvaus ryšio su žmogumi.

    Vaizdo įrašas sugraudino internautus

    Po įrašu žmonės rašė, kad kalytė, jų akimis, „žinojo, kur grįžta“, o kai kurie prisipažino negalintys sulaikyti ašarų. Komentarai atspindėjo ir dažną jausmą, lydintį gyvūnų gerovės iniciatyvas: norą padėti, bet kartu bejėgiškumą, kai namų suteikti negali.

    Vis dėlto, pasak savanorės, grįžus į prieglaudą Gigi nuotaika gana greitai pasikeitė: ji vėl atsigavo, vizgino uodegą ir reagavo į aplinką. Prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad kasdienės rutinos palaikymas, užimtumas ir nuoseklus bendravimas padeda gyvūnams lengviau ištverti laukimo laikotarpį, kol atsiras nuolatiniai namai.

    Gyvūnų globos organizacijos primena, kad norint prisidėti nebūtina iškart įsipareigoti įvaikinimui. Savanorystė, laikina globa, parama ar net dalijimasis patikima informacija apie gyvūną gali tapti lemiamu žingsniu, kad prieglaudos šuo būtų pastebėtas ir pagaliau iškeliautų namo.

  • Nuo birželio 1 dienos 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai: kam priklauso ir kada ji nemokama

    Nuo birželio 1 dienos plečiamas 444 eurų per mėnesį dydžio išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas. Ji bus mokama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, bet ir visiems, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.

    Pokytis aktualus tiek šeimoms, kurios jau augina vaiką iki dvejų metų, tiek tiems, kurie tėvais, įtėviais ar globėjais taps artimiausiu metu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad sprendimu siekiama labiau suvienodinti socialines garantijas ir mažinti atotrūkį tarp skirtingose situacijose esančių šeimų.

    Kas pasikeitė nuo birželio?

    Iki šiol ši parama buvo žinoma kaip išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Ji buvo skiriama tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų mokėsi ar studijavo, tačiau neturėjo sukaupęs stažo, reikalingo „Sodros“ vaiko priežiūros išmokai gauti.

    Nuo birželio 1 dienos principas išplečiamas: 444 eurų per mėnesį išmoka bus skiriama ir tiems, kurie neatitinka „Sodros“ stažo reikalavimo, tačiau vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ negauna dėl kitų priežasčių. Išmoka mokama iki vaikui sueina dveji metai.

    Kada išmoka neskiriama?

    Išmoka vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo įgyja teisę į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką. Taip pat ji negali dubliuotis su tuo pačiu vaiku ir tuo pačiu laikotarpiu paskirtomis ar išmokėtomis „Sodros“ motinystės ar tėvystės išmokomis.

    Teisė į šią išmoką gali būti prarasta ir tada, kai už tą patį vaiką bei laikotarpį vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ jau paskirta kitam asmeniui, pavyzdžiui, kitam iš tėvų, globėjui, įtėviui ar vienam iš vaiko senelių. Įvaikinimo atveju ji taip pat neskiriama, jeigu vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką.

    Keli vaikai šeimoje: ką svarbu žinoti?

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad susilaukus dvynukų, trynukų ar daugiau vaikų, išmokos dydis nedidinamas. Tai reiškia, kad 444 eurų suma išlieka tokia pati, nepriklausomai nuo vienu metu gimusio vaikų skaičiaus.

    Jeigu šeimoje gimsta, įvaikinamas ar pradedamas globoti kitas vaikas tuo metu, kai už pirmą vaiką dar mokama ši išmoka, nauja išmoka paprastai skiriama tik pasibaigus ankstesniam mokėjimo laikotarpiui. Kai globa ar įvaikinimas nustatomas dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, išmoka skiriama jauniausiam vaikui ir mokama iki jam sueina dveji metai.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad nauja tvarka turi užtikrinti aiškesnį ir platesnį finansinį saugumą šeimoms, kurios iki šiol likdavo už „Sodros“ sistemos ribų. Praktikoje tai reiškia, kad tėvams, įtėviams ar globėjams svarbiausia įsivertinti, ar nėra paskirta „Sodros“ išmoka už tą patį laikotarpį, nes būtent dubliavimas yra dažniausia priežastis, dėl kurios 444 eurų išmoka nepriklauso.

  • Motinos diena: ką reiškia žodis motina šeimoje ir moterų vienuolijose, kur jis įgauna kitą svorį

    Motinystė dažniausiai siejama su šeima ir vaikais, tačiau jos prasmė platesnė nei biologinis ryšys. Kasdienė priežiūra, rūpestis, kantrybė ir ištikima laikysena dažnai lieka nepastebėta, nors būtent iš šių mažų veiksmų auga saugumo jausmas ir pasitikėjimas.

    Bažnyčios tradicijoje motinos vaidmuo turi ir dvasinę dimensiją: motina pirmiausia perduoda patirtį, kad meilė yra buvimas šalia, atsakomybė ir atjauta. Todėl Motinos diena neretai tampa proga ne tik padėkoti, bet ir atidžiau pamatyti, kiek daug nematomo darbo telpa kasdienybėje.

    Motinystė šiandien: daugiau vaidmenų

    Šiuolaikinė motinystė dažnai reiškia bandymą suderinti kelis gyvenimus vienu metu: darbą, vaikų ugdymą, sveikatos rūpesčius, emocinį palaikymą ir nuolatinį planavimą. Tyrimai Europoje rodo, kad neapmokamas priežiūros darbas vis dar neproporcingai dažnai tenka moterims, o tai didina perdegimo ir nuolatinio nuovargio riziką.

    Šalia biologinių motinų vis dažniau kalbama apie įtėves ir globėjas, kurios priima vaiką kartu su jo istorija, kartais paženklinta netekties ar nesaugumo. Tokia motinystė reikalauja ypatingo jautrumo: suteikti šilumą ir stabilumą, bet kartu gerbti vaiko praeitį ir ryšius.

    Krikšto motina ir dvasinis palydėjimas

    Atskira atsakomybės forma krikščioniškoje tradicijoje yra krikšto motina. Jos vaidmuo nėra vien simbolinis dalyvavimas šventėje, nes iš jos tikimasi palydėjimo, pavyzdžio ir paramos vaikui augant.

    Praktikoje tai dažnai reiškia nuoseklų ryšį su šeima, dėmesį svarbiais gyvenimo momentais ir gebėjimą būti šalia, kai reikia pasikalbėti. Ši pareiga neretai nuvertinama, nors ji paremta ilgalaikiu pasitikėjimu ir nuoseklumu.

    Kai motina yra titulas vienuolijoje

    Moterų vienuolijų gyvenime žodis motina įgauna ir istorinę, ir dvasinę prasmę. Taip vadinamos steigėjos, kurių sprendimai ir charizma tapo bendruomenių, ugdymo įstaigų, pagalbos darbų, misijų ar maldos namų pradžia.

    Motinos titulas gali būti taikomas ir vyresniosioms, kurios vadovauja bendruomenei ar provincijai. Tai vadovavimas, paremtas atsakomybe už žmones, sprendimų našta, kantrybe ir kasdieniu rūpesčiu, dažnai nematomu iš šalies.

    Daugelis seserų, nors neturi biologinių vaikų, tampa dvasinėmis motinomis per tarnystę mokyklose, darželiuose, ligoninėse, globos namuose ar katechezėje. Tokia motinystė pasireiškia ne statusu, o nuolatiniu buvimu šalia, kai kitam žmogui reikia augti, atsitiesti ar išmokti pasitikėti.

    Motinos diena todėl gali būti suprantama kaip padėka ne vien už gimdymą, bet už meilę, kuri turi konkrečias rankas ir laiką. Žodis motina apima ir tas, kurios augina, priima, globoja, palydi, moko ir tyliai laiko bendruomenes.

  • DNR testas atskleidė šeimos paslaptį: įvaikinta amerikietė sužinojo, kodėl išsiskyrė iš kitų

    Vartotojams skirti DNR testai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir priemone atkurti šeimos istoriją. 26 metų amerikietės Sidnės Parkherst istorija parodo, kaip genetiniai duomenys gali padėti rasti biologinius artimuosius ir atsakyti į klausimus, lydėjusius nuo vaikystės.

    Moteris buvo įvaikinta netrukus po gimimo 2000 metų kovą ir užaugo Rod Ailande. Ji pasakojo, kad dar vaikystėje jautėsi išsiskirianti: tamsūs garbanoti plaukai ir veido bruožai kėlė klausimų, į kuriuos šeimoje nebuvo aiškių atsakymų.

    Paieškos įsibėgėjo 2018 metais, kai ji pasinaudojo „23andMe“, o vėliau ir „Ancestry“ paslaugomis bei atliko DNR tyrimą. Iš gautų sutapimų ir giminystės ryšių ji pradėjo dėlioti biologinės šeimos žemėlapį, o dalis giminaičių su ja susisiekė patys.

    2020 metais jai parašė įseserė iš motinos pusės ir pranešė, kad jų biologinė motina mirė 2018 metais. Tačiau didžiausia intriga išliko dėl tėvo tapatybės, nes iki tol jokio patvirtinto ryšio iš tėvo linijos ji neturėjo.

    Atsakymas atėjo po dar vieno DNR testo, kai su Sidne susisiekė pusbrolis iš tėvo pusės. Jis padėjo nustatyti biologinio tėvo tapatybę: juo, pasak moters, yra Lentonas Mitčelas, kuris iki tol esą nežinojo turintis dukrą.

    Pirmasis jų susitikimas įvyko 2024 metais Džordžijos valstijoje. Tuomet, pasak Sidnės, ji pirmą kartą gyvai pamatė žmogų, su kuriuo dalijasi panašiais bruožais, ir sužinojo esanti napus afroamerikietė, o tai paaiškino jos išvaizdą ir ilgai lydėjusį kitoniškumo jausmą.

    Nors ši istorija baigėsi artimųjų paieškos rezultatais, genetinių paslaugų ekspertai nuolat pabrėžia ir kitą pusę: tokie testai gali netikėtai atskleisti šeimos paslaptis, nežinomus giminystės ryšius ar neatitikimus dokumentuose. Dėl to prieš dalijantis rezultatais su giminaičiais svarbu įvertinti emocines pasekmes ir privatumo klausimus.

    Pati Sidnė pabrėžė, kad vaikystė su įtėviais buvo laiminga, o jie ją palaikė. Tačiau noras suprasti savo šaknis niekur nedingo, todėl DNR testas jai tapo būdu susigrąžinti dalį asmeninės istorijos, kurios anksčiau tiesiog neturėjo.

  • 1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    JAV Viskonsino valstijoje iš veisimo ir tyrimų įstaigos „Ridglan Farms“ išgabenta 1 500 biglių, kurie buvo auginami laboratoriniams bandymams. Gyvūnų gerovės organizacijos teigia sudariusios konfidencialų susitarimą, pagal kurį šunys perduoti globai ir pradės naują gyvenimo etapą.

    Išgelbėti bigliai pirmiausia apgyvendinami laikinoje stovyklavietėje, kur jiems atliekamos veterinarinės apžiūros ir suteikiama specializuota priežiūra. Šunys skiepijami, ženklinami mikroschemomis, dalis jų sterilizuojami, taip pat vertinama jų būklė prieš kelionę į prieglaudas ir būsimus namus.

    „Jie prie mūsų priėjo vos po valandos, ieškojo dėmesio ir kontakto. Kai kurie ropštėsi žmonėms ant kelių, visi nepaprastai švelnūs“, – sakė „Big Dog Ranch Rescue“ įkūrėja ir prezidentė Lauree Simmons.

    Operaciją koordinavo „Big Dog Ranch Rescue“ kartu su organizacija „Center for a Humane Economy“, kuri nurodė, kad tai viena didžiausių suderintų šunų gelbėjimo akcijų per pastaruosius metus JAV. Šunys po paruošimo bus perduodami įvaikinti, tačiau procesas gali užtrukti, nes tikrinami būsimi šeimininkai ir siekiama užtikrinti, kad gyvūnai būtų pasiruošę gyvenimui namuose.

    Kodėl bandymams dažnai pasirenkami bigliai?

    Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai aiškina, kad bigliai laboratorijose dažnai pasirenkami dėl nedidelio dydžio ir ramaus temperamento. Dėl to jie paprasčiau valdomi, lengviau transportuojami ir, kaip teigiama, pakantesni stresinėms sąlygoms, todėl tapo viena dažniausiai bandymams naudojamų šunų veislių.

    Tuo pat metu Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja kryptis mažinti gyvūnų naudojimą invaziniams eksperimentams. Vis dažniau akcentuojami alternatyvūs metodai, tokie kaip ląstelių kultūrų tyrimai, organų modeliai laboratorijoje ir skaitmeniniai modeliavimo sprendimai, o dalį darbo spartina ir DI taikymas ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Protestai ir teisminiai ginčai

    Istoriją lydi ir konfliktai: prie „Ridglan Farms“ pastaruoju metu vyko protestai, per kuriuos, pareigūnų teigimu, buvo panaudotos ašarinės dujos ir pipirinės dujos, o dalis protestuotojų sulaikyti. Aktyvistai savo ruožtu kreipėsi į teismą, tvirtindami, kad jėga buvo panaudota nepagrįstai.

    Įstaiga anksčiau buvo sutikusi atsisakyti valstijos veisimo licencijos nuo 2026 metų liepos 1 dienos pagal susitarimą, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl įtarimų netinkamu elgesiu su gyvūnais. Bendrovė kaltinimus neigė, tačiau viešai skelbta, kad prokuroro vertinimu dalis procedūrų galėjo neatitikti valstijos veterinarinių standartų.

    Kas bus su likusiais šunimis?

    Organizacijos pabrėžia, kad „Ridglan Farms“ vienu metu gali laikyti apie 2 000 šunų, todėl dalis gyvūnų įstaigoje dar liko. „Center for a Humane Economy“ teigia tęsianti pastangas dėl likusių biglių išlaisvinimo, tačiau pripažįsta, kad derybiniai susitarimai dažnai reiškia kompromisus.

    Gelbėtojai sako jau sulaukę šimtų paraiškų įvaikinti, tačiau perspėja, jog kai kuriems gyvūnams prireiks daugiau laiko adaptacijai. Pasak jų, ypač vyresniems šunims gali būti sudėtinga priprasti prie namų aplinkos, nes dalis jų pirmą kartą gyvenime patiria įprastus dalykus, tokius kaip pasivaikščiojimai lauke ar buvimas namuose su žmonėmis.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.