CP v2

Tag: Įvaikinimas

  • Nuo birželio 1 dienos 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai: kam priklauso ir kada ji nemokama

    Nuo birželio 1 dienos plečiamas 444 eurų per mėnesį dydžio išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas. Ji bus mokama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, bet ir visiems, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.

    Pokytis aktualus tiek šeimoms, kurios jau augina vaiką iki dvejų metų, tiek tiems, kurie tėvais, įtėviais ar globėjais taps artimiausiu metu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad sprendimu siekiama labiau suvienodinti socialines garantijas ir mažinti atotrūkį tarp skirtingose situacijose esančių šeimų.

    Kas pasikeitė nuo birželio?

    Iki šiol ši parama buvo žinoma kaip išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Ji buvo skiriama tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų mokėsi ar studijavo, tačiau neturėjo sukaupęs stažo, reikalingo „Sodros“ vaiko priežiūros išmokai gauti.

    Nuo birželio 1 dienos principas išplečiamas: 444 eurų per mėnesį išmoka bus skiriama ir tiems, kurie neatitinka „Sodros“ stažo reikalavimo, tačiau vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ negauna dėl kitų priežasčių. Išmoka mokama iki vaikui sueina dveji metai.

    Kada išmoka neskiriama?

    Išmoka vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo įgyja teisę į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką. Taip pat ji negali dubliuotis su tuo pačiu vaiku ir tuo pačiu laikotarpiu paskirtomis ar išmokėtomis „Sodros“ motinystės ar tėvystės išmokomis.

    Teisė į šią išmoką gali būti prarasta ir tada, kai už tą patį vaiką bei laikotarpį vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ jau paskirta kitam asmeniui, pavyzdžiui, kitam iš tėvų, globėjui, įtėviui ar vienam iš vaiko senelių. Įvaikinimo atveju ji taip pat neskiriama, jeigu vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką.

    Keli vaikai šeimoje: ką svarbu žinoti?

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad susilaukus dvynukų, trynukų ar daugiau vaikų, išmokos dydis nedidinamas. Tai reiškia, kad 444 eurų suma išlieka tokia pati, nepriklausomai nuo vienu metu gimusio vaikų skaičiaus.

    Jeigu šeimoje gimsta, įvaikinamas ar pradedamas globoti kitas vaikas tuo metu, kai už pirmą vaiką dar mokama ši išmoka, nauja išmoka paprastai skiriama tik pasibaigus ankstesniam mokėjimo laikotarpiui. Kai globa ar įvaikinimas nustatomas dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, išmoka skiriama jauniausiam vaikui ir mokama iki jam sueina dveji metai.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad nauja tvarka turi užtikrinti aiškesnį ir platesnį finansinį saugumą šeimoms, kurios iki šiol likdavo už „Sodros“ sistemos ribų. Praktikoje tai reiškia, kad tėvams, įtėviams ar globėjams svarbiausia įsivertinti, ar nėra paskirta „Sodros“ išmoka už tą patį laikotarpį, nes būtent dubliavimas yra dažniausia priežastis, dėl kurios 444 eurų išmoka nepriklauso.

  • Motinos diena: ką reiškia žodis motina šeimoje ir moterų vienuolijose, kur jis įgauna kitą svorį

    Motinystė dažniausiai siejama su šeima ir vaikais, tačiau jos prasmė platesnė nei biologinis ryšys. Kasdienė priežiūra, rūpestis, kantrybė ir ištikima laikysena dažnai lieka nepastebėta, nors būtent iš šių mažų veiksmų auga saugumo jausmas ir pasitikėjimas.

    Bažnyčios tradicijoje motinos vaidmuo turi ir dvasinę dimensiją: motina pirmiausia perduoda patirtį, kad meilė yra buvimas šalia, atsakomybė ir atjauta. Todėl Motinos diena neretai tampa proga ne tik padėkoti, bet ir atidžiau pamatyti, kiek daug nematomo darbo telpa kasdienybėje.

    Motinystė šiandien: daugiau vaidmenų

    Šiuolaikinė motinystė dažnai reiškia bandymą suderinti kelis gyvenimus vienu metu: darbą, vaikų ugdymą, sveikatos rūpesčius, emocinį palaikymą ir nuolatinį planavimą. Tyrimai Europoje rodo, kad neapmokamas priežiūros darbas vis dar neproporcingai dažnai tenka moterims, o tai didina perdegimo ir nuolatinio nuovargio riziką.

    Šalia biologinių motinų vis dažniau kalbama apie įtėves ir globėjas, kurios priima vaiką kartu su jo istorija, kartais paženklinta netekties ar nesaugumo. Tokia motinystė reikalauja ypatingo jautrumo: suteikti šilumą ir stabilumą, bet kartu gerbti vaiko praeitį ir ryšius.

    Krikšto motina ir dvasinis palydėjimas

    Atskira atsakomybės forma krikščioniškoje tradicijoje yra krikšto motina. Jos vaidmuo nėra vien simbolinis dalyvavimas šventėje, nes iš jos tikimasi palydėjimo, pavyzdžio ir paramos vaikui augant.

    Praktikoje tai dažnai reiškia nuoseklų ryšį su šeima, dėmesį svarbiais gyvenimo momentais ir gebėjimą būti šalia, kai reikia pasikalbėti. Ši pareiga neretai nuvertinama, nors ji paremta ilgalaikiu pasitikėjimu ir nuoseklumu.

    Kai motina yra titulas vienuolijoje

    Moterų vienuolijų gyvenime žodis motina įgauna ir istorinę, ir dvasinę prasmę. Taip vadinamos steigėjos, kurių sprendimai ir charizma tapo bendruomenių, ugdymo įstaigų, pagalbos darbų, misijų ar maldos namų pradžia.

    Motinos titulas gali būti taikomas ir vyresniosioms, kurios vadovauja bendruomenei ar provincijai. Tai vadovavimas, paremtas atsakomybe už žmones, sprendimų našta, kantrybe ir kasdieniu rūpesčiu, dažnai nematomu iš šalies.

    Daugelis seserų, nors neturi biologinių vaikų, tampa dvasinėmis motinomis per tarnystę mokyklose, darželiuose, ligoninėse, globos namuose ar katechezėje. Tokia motinystė pasireiškia ne statusu, o nuolatiniu buvimu šalia, kai kitam žmogui reikia augti, atsitiesti ar išmokti pasitikėti.

    Motinos diena todėl gali būti suprantama kaip padėka ne vien už gimdymą, bet už meilę, kuri turi konkrečias rankas ir laiką. Žodis motina apima ir tas, kurios augina, priima, globoja, palydi, moko ir tyliai laiko bendruomenes.

  • DNR testas atskleidė šeimos paslaptį: įvaikinta amerikietė sužinojo, kodėl išsiskyrė iš kitų

    Vartotojams skirti DNR testai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir priemone atkurti šeimos istoriją. 26 metų amerikietės Sidnės Parkherst istorija parodo, kaip genetiniai duomenys gali padėti rasti biologinius artimuosius ir atsakyti į klausimus, lydėjusius nuo vaikystės.

    Moteris buvo įvaikinta netrukus po gimimo 2000 metų kovą ir užaugo Rod Ailande. Ji pasakojo, kad dar vaikystėje jautėsi išsiskirianti: tamsūs garbanoti plaukai ir veido bruožai kėlė klausimų, į kuriuos šeimoje nebuvo aiškių atsakymų.

    Paieškos įsibėgėjo 2018 metais, kai ji pasinaudojo „23andMe“, o vėliau ir „Ancestry“ paslaugomis bei atliko DNR tyrimą. Iš gautų sutapimų ir giminystės ryšių ji pradėjo dėlioti biologinės šeimos žemėlapį, o dalis giminaičių su ja susisiekė patys.

    2020 metais jai parašė įseserė iš motinos pusės ir pranešė, kad jų biologinė motina mirė 2018 metais. Tačiau didžiausia intriga išliko dėl tėvo tapatybės, nes iki tol jokio patvirtinto ryšio iš tėvo linijos ji neturėjo.

    Atsakymas atėjo po dar vieno DNR testo, kai su Sidne susisiekė pusbrolis iš tėvo pusės. Jis padėjo nustatyti biologinio tėvo tapatybę: juo, pasak moters, yra Lentonas Mitčelas, kuris iki tol esą nežinojo turintis dukrą.

    Pirmasis jų susitikimas įvyko 2024 metais Džordžijos valstijoje. Tuomet, pasak Sidnės, ji pirmą kartą gyvai pamatė žmogų, su kuriuo dalijasi panašiais bruožais, ir sužinojo esanti napus afroamerikietė, o tai paaiškino jos išvaizdą ir ilgai lydėjusį kitoniškumo jausmą.

    Nors ši istorija baigėsi artimųjų paieškos rezultatais, genetinių paslaugų ekspertai nuolat pabrėžia ir kitą pusę: tokie testai gali netikėtai atskleisti šeimos paslaptis, nežinomus giminystės ryšius ar neatitikimus dokumentuose. Dėl to prieš dalijantis rezultatais su giminaičiais svarbu įvertinti emocines pasekmes ir privatumo klausimus.

    Pati Sidnė pabrėžė, kad vaikystė su įtėviais buvo laiminga, o jie ją palaikė. Tačiau noras suprasti savo šaknis niekur nedingo, todėl DNR testas jai tapo būdu susigrąžinti dalį asmeninės istorijos, kurios anksčiau tiesiog neturėjo.

  • 1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    JAV Viskonsino valstijoje iš veisimo ir tyrimų įstaigos „Ridglan Farms“ išgabenta 1 500 biglių, kurie buvo auginami laboratoriniams bandymams. Gyvūnų gerovės organizacijos teigia sudariusios konfidencialų susitarimą, pagal kurį šunys perduoti globai ir pradės naują gyvenimo etapą.

    Išgelbėti bigliai pirmiausia apgyvendinami laikinoje stovyklavietėje, kur jiems atliekamos veterinarinės apžiūros ir suteikiama specializuota priežiūra. Šunys skiepijami, ženklinami mikroschemomis, dalis jų sterilizuojami, taip pat vertinama jų būklė prieš kelionę į prieglaudas ir būsimus namus.

    „Jie prie mūsų priėjo vos po valandos, ieškojo dėmesio ir kontakto. Kai kurie ropštėsi žmonėms ant kelių, visi nepaprastai švelnūs“, – sakė „Big Dog Ranch Rescue“ įkūrėja ir prezidentė Lauree Simmons.

    Operaciją koordinavo „Big Dog Ranch Rescue“ kartu su organizacija „Center for a Humane Economy“, kuri nurodė, kad tai viena didžiausių suderintų šunų gelbėjimo akcijų per pastaruosius metus JAV. Šunys po paruošimo bus perduodami įvaikinti, tačiau procesas gali užtrukti, nes tikrinami būsimi šeimininkai ir siekiama užtikrinti, kad gyvūnai būtų pasiruošę gyvenimui namuose.

    Kodėl bandymams dažnai pasirenkami bigliai?

    Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai aiškina, kad bigliai laboratorijose dažnai pasirenkami dėl nedidelio dydžio ir ramaus temperamento. Dėl to jie paprasčiau valdomi, lengviau transportuojami ir, kaip teigiama, pakantesni stresinėms sąlygoms, todėl tapo viena dažniausiai bandymams naudojamų šunų veislių.

    Tuo pat metu Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja kryptis mažinti gyvūnų naudojimą invaziniams eksperimentams. Vis dažniau akcentuojami alternatyvūs metodai, tokie kaip ląstelių kultūrų tyrimai, organų modeliai laboratorijoje ir skaitmeniniai modeliavimo sprendimai, o dalį darbo spartina ir DI taikymas ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Protestai ir teisminiai ginčai

    Istoriją lydi ir konfliktai: prie „Ridglan Farms“ pastaruoju metu vyko protestai, per kuriuos, pareigūnų teigimu, buvo panaudotos ašarinės dujos ir pipirinės dujos, o dalis protestuotojų sulaikyti. Aktyvistai savo ruožtu kreipėsi į teismą, tvirtindami, kad jėga buvo panaudota nepagrįstai.

    Įstaiga anksčiau buvo sutikusi atsisakyti valstijos veisimo licencijos nuo 2026 metų liepos 1 dienos pagal susitarimą, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl įtarimų netinkamu elgesiu su gyvūnais. Bendrovė kaltinimus neigė, tačiau viešai skelbta, kad prokuroro vertinimu dalis procedūrų galėjo neatitikti valstijos veterinarinių standartų.

    Kas bus su likusiais šunimis?

    Organizacijos pabrėžia, kad „Ridglan Farms“ vienu metu gali laikyti apie 2 000 šunų, todėl dalis gyvūnų įstaigoje dar liko. „Center for a Humane Economy“ teigia tęsianti pastangas dėl likusių biglių išlaisvinimo, tačiau pripažįsta, kad derybiniai susitarimai dažnai reiškia kompromisus.

    Gelbėtojai sako jau sulaukę šimtų paraiškų įvaikinti, tačiau perspėja, jog kai kuriems gyvūnams prireiks daugiau laiko adaptacijai. Pasak jų, ypač vyresniems šunims gali būti sudėtinga priprasti prie namų aplinkos, nes dalis jų pirmą kartą gyvenime patiria įprastus dalykus, tokius kaip pasivaikščiojimai lauke ar buvimas namuose su žmonėmis.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.