Tūkstančiai žmonių Albanijoje pastarosiomis dienomis išėjo į protestus dėl planuojamų prabangaus turizmo projektų, siejamų su Jaredo Kushnerio investicijomis ir Ivankos Trump pavarde. Demonstracijos vyko sostinėje Tiranoje bei Vjosos–Nartos lagūnos teritorijoje Adrijos pakrantėje, kuri laikoma jautria ir saugotina ekosistema.
Aktyvistai teigia, kad planuojamos statybos gali pakeisti pakrantės kraštovaizdį ir kelti grėsmę biologinei įvairovei, o sprendimų priėmimo procesui esą trūksta skaidrumo. Albanijos valdžia pabrėžia ekonominę naudą, darbo vietas ir didesnį tarptautinių turistų srautą, projektą pristatydama kaip aukštos klasės, su gamtos apsauga suderinamą kryptį.
Ką reiškia „Kushner Island“?
„Kushner Island“ nėra oficialus pavadinimas, o kritiškai nusiteikusių protestuotojų ir kampanijų kūrėjų prigijusi pravardė Sazano salai. Taip norima pabrėžti, kad sala, ilgai buvusi uždara ir militarizuota, dabar siejama su didelio masto privačia investicija, kuri, oponentų vertinimu, gali iš esmės pakeisti jos paskirtį.
Sazano sala yra didžiausia Albanijos sala, jos plotas siekia apie 5,7 kvadratinio kilometro. Ji žinoma dėl atšiauresnės pakrantės, apleistų tunelių ir Šaltojo karo laikų įtvirtinimų, kurie iki šiol primena ilgą karinę teritorijos istoriją.
Sala su karine praeitimi
Strategiškai svarbi sala skirtingais laikotarpiais atsidurdavo didesnių regiono galių interesų lauke. Pirmajame XX amžiaus ketvirtyje ją buvo okupavusi Italija, o vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, sala sugrįžo Albanijai ir komunistiniu laikotarpiu tapo viena slapčiausių šalies karinių vietų.
Dėl savo geografinės padėties sala yra svarbi Adrijos ir Jonijos jūrų sandūroje, netoli Vlorės miesto. Ilgą laiką visuomenei ji buvo menkai prieinama, o šiandien jos ateitis tapo viešų politinių ir aplinkosauginių diskusijų objektu.
Kas planuojama ir kodėl tai kelia įtampą?
Jaredas Kushneris projektą remia per investicijų bendrovę „Affinity Partners“. Skelbiama, kad planuojamo kurorto vertė siekia apie 1,4 mlrd. eurų, o vizijoje minimi viešbučiai, vilos, apartamentai, prieplauka ir kita aukštos klasės infrastruktūra, orientuota į turtingus tarptautinius lankytojus.
Aplinkosaugininkai ir vietos iniciatyvos pabrėžia, kad tokio masto statybos pajūryje ir greta saugomų teritorijų gali turėti ilgalaikį poveikį buveinėms. Tuo pat metu valdžia akcentuoja, kad Albanijos rivjera yra viena sparčiausiai augančių Viduržemio turizmo krypčių, o didelės investicijos, jos teigimu, gali paskatinti viso regiono ekonominį atsigavimą.
„Albanija nėra parduodama“, – skandavo dalis protestuotojų, reikalaudami stabdyti projektą ir peržiūrėti jo poveikį aplinkai.
Kodėl protestuose matomi flamingai?
Ryškiai rožinis flamingas tapo protestų simboliu, ypač diskusijose dėl Vjosos–Nartos lagūnos ir aplinkinių šlapynių, kuriose fiksuojamos svarbios migruojančių paukščių buveinės. Aktyvistai sako, kad šis simbolis padeda aiškiai ir vizualiai priminti, jog pakrantės projektai gali paliesti ne tik ekonomiką, bet ir retas, jautrias ekosistemas.
Pastaraisiais metais flamingų buvimas Albanijos šlapynėse viešojoje erdvėje dažnai siejamas su platesnėmis gamtosaugos diskusijomis ir pakrančių urbanizacijos tempais. Dėl to flamingas protestuose virto ne tik konkretaus projekto kritikos, bet ir bendresnio raginimo saugoti pakrantės gamtą ženklu.
