CP v2

Tag: Izoliacija

  • Nepalikite lauko čiaupo žiemai: viena klaida per šalčius gali brangiai kainuoti

    Nepalikite lauko čiaupo žiemai: viena klaida per šalčius gali brangiai kainuoti

    Atšalus orams lauko čiaupas dažnai lieka pamirštas iki pavasario, tačiau būtent jis gali tapti netikėto gedimo priežastimi. Vamzdžiuose likęs vanduo per šalčius užšąla, plečiasi ir gali pažeisti čiaupo korpusą, jungtis ar net sienoje paslėptą vamzdyną.

    Didžiausia klaida manyti, kad pakanka tik užsukti čiaupą iš lauko pusės. Jei už čiaupo vamzdyje lieka vandens, jis vis tiek gali užšalti, o slėgis kartais sukelia mikroįtrūkius, kurie išryškėja tik atšilus ir vėl paleidus vandenį.

    Ką padaryti iki pirmų šalčių?

    Pirmiausia reikėtų užsukti vidaus patalpose esantį atjungimo vožtuvą, jei toks įrengtas. Taip sustabdomas vandens patekimas į išorinę atkarpą, kuri yra jautriausia temperatūros svyravimams.

    Toliau būtina atidaryti lauko čiaupą ir išleisti likusį vandenį, kad vamzdyje neliktų nė mažo kiekio. Jei prie čiaupo prijungta žarna, ją verta atjungti, ištuštinti, susukti ir laikyti vietoje, kur jos neveiks šaltis.

    Kodėl užšalęs vanduo pavojingas?

    Vanduo šąlant didina tūrį, todėl uždaroje ertmėje gali smarkiai išaugti slėgis. Dėl to nukenčia tarpinės, sujungimai ir patys vamzdžiai, o pasekmės neretai paaiškėja tik tada, kai pavasarį vanduo vėl paleidžiamas visu pajėgumu.

    Praktikoje tai reiškia ne tik varvantį čiaupą, bet ir drėgmę sienoje, apgadintą šilumos izoliaciją ar net užlietą patalpą, jei trūkis atsirado arčiau vidaus. Dėl to prevenciniai darbai rudenį dažnai leidžia išvengti remonto, kuris kainuoja gerokai daugiau nei keliolika minučių profilaktikos.

    Ar užtenka apšiltinti čiaupą?

    Po vandens išleidimo čiaupą galima papildomai apsaugoti šilumą izoliuojančiu gaubtu arba izoliacine medžiaga. Tokia apsauga sumažina tiesioginį šalčio poveikį išorinei daliai, tačiau ji nėra pakaitalas vandens ištuštinimui.

    Jei izoliacija uždedama ant čiaupo ar vamzdžio, kuriame liko vandens, rizika išlieka. Patikimiausias sprendimas yra atjungti vandens padavimą, išleisti likučius ir tik tada pasirūpinti papildoma išorine apsauga.

    Rudenį taip pat verta patikrinti, ar atjungimo vožtuvas užsidaro sandariai, ar nėra klibėjimo, korozijos ir akivaizdžių nesandarumų. Laiku pastebėti gedimai leidžia ramiai pasitikti šalčius ir išvengti nemalonių staigmenų, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio.

  • Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Naujas finansavimas gamybos plėtrai

    Bristolyje įkurta ir moterų vadovaujama biotechnologijų startuolė „Mykor“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją, kad paspartintų mažo anglies pėdsako statybinių medžiagų gamybą iš pramonės ir žemės ūkio atliekų. Įmonė kuria technologijas, kurios leidžia biologines medžiagas integruoti į įprastas statybos tiekimo grandines.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas „Clean Growth Fund“, prisidėjo Didžiosios Britanijos „British Business Bank“ per „South Investment Fund“ mechanizmą, taip pat „Green Angel Ventures“ ir kiti partneriai. „Mykor“ skelbia, kad bendra pritraukta suma dabar siekia apie 8,6 mln. eurų, įskaitant ir dotacijas.

    Kodėl statyboms reikia alternatyvų?

    Įmonė pabrėžia, kad pastatų sektorius sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį: dalis jų atsiranda gaminant statybines medžiagas, o kita dalis susijusi su pastatų eksploatacija ir energijos vartojimu. Dėl to vien energinio efektyvumo priemonių nepakanka, vis daugiau dėmesio skiriama viso gyvavimo ciklo poveikiui.

    Izoliacija ir atitvarų sprendimai yra svarbūs mažinant energijos sąnaudas, tačiau tradicinės medžiagos dažnai gaminamos iš neatsinaujinančių žaliavų ir gali turėti didesnį anglies pėdsaką. Be to, rinkoje išlieka aktualūs ir reikalavimai dėl gaisrinės saugos, akustikos bei ilgaamžiškumo.

    Kaip „Mykor“ augina medžiagas iš atliekų

    „Mykor“ taiko biofabrikacijos principą: vietoje ribotų žaliavų kasimo statybiniai produktai auginami iš atliekų srautų per kelias dienas. Tam pasitelkiamos modifikuotos grybienos sistemos, žaliosios chemijos priedai ir automatizuota uždaro ciklo gamyba.

    Įmonė pozicionuoja save ne kaip vieno produkto gamintoją, o kaip technologijų platformą, kurią galima diegti esamose gamybos linijose. Toks modelis turėtų leisti plėstis greičiau, remiantis jau veikiančia pramonine infrastruktūra, o ne vien centralizuota gamyba vienoje vietoje.

    „Mykor“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Olivia Page teigia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien sukurti biomedžiagą, bet ir užtikrinti jos pramoninę gamybą bei realų pritaikymą statybų tiekimo grandinėse.

    „„Mykor“ kūrėme remdamiesi idėja, kad statybų dekarbonizacija negali būti pasiekta kainos, savybių ar praktiškumo sąskaita“, – sakė Olivia Page.

    „Šis finansavimas leidžia mums dar labiau išplėsti modelį kartu su didžiaisiais rangovais ir gamybos partneriais tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.

    Pirmasis bendrovės produktas rinkai yra „MykoSIP“ – iš anksto surenkama pertvaros sienelės sistema. „Mykor“ nurodo, kad, lyginant su įprastais sprendimais, ji gali reikšmingai sumažinti su medžiagomis susijusias emisijas, išlaikant panašų šiluminį ir akustinį efektyvumą.

    Įmonė taip pat teigia, kad gamybos procese sunaudojama mažiau vandens ir elektros energijos nei kai kurių įprastų alternatyvų atveju, o pats sprendimas kuriamas atsižvelgiant į gaisrinės saugos ir statybų praktikos reikalavimus. Gautas finansavimas bus skirtas gamybos apimčių didinimui ir modelio, kurį būtų galima pakartoti skirtingose rinkose, įtvirtinimui.