Tag: Izraelio kariuomenė

  • Izraelis rinkimų dieną užveria Vakarų Kranto perėjas: po šūvių Hebrone – griežtas režimas

    Izraelis rinkimų dieną užveria Vakarų Kranto perėjas: po šūvių Hebrone – griežtas režimas

    Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį, kai šalyje vyks parlamento rinkimai, bus uždarytos visos sausumos perėjos iš okupuoto Vakarų Kranto. Sprendimas reiškia, kad judėjimas per kontrolės punktus tą dieną bus smarkiai apribotas.

    Pasak Izraelio pajėgų, ribojimai apims ir palestiniečių darbuotojų įvažiavimą bei išvažiavimą iš teritorijų, kurias Izraelis vadina Judėja ir Samarija, taip pat Jordano slėnį. Nurodoma, kad tik atskiroms zonoms, pavyzdžiui, daliai pramonės teritorijų, gali būti taikomos išimtys.

    Šis žingsnis siejamas su platesnėmis saugumo priemonėmis po incidento Hebrone, kur, Izraelio duomenimis, palestiniečių ginkluoti užpuolikai nužudė du Izraelio karius. Po šaudymo kariuomenė paskelbė sustiprinusi operacijas mieste ir jo apylinkėse.

    Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu viešai teigė davęs nurodymą apsupti Hebroną ir taikyti papildomas saugumo priemones. Kariuomenė savo ruožtu akcentavo, kad siekia užkirsti kelią naujoms atakoms prieš Izraelio civilius ir kariškius.

    Palestiniečių naujienų agentūra Wafa pranešė, kad per kelias dienas Hebrone iš namų esą pasitraukti turėjo šimtai šeimų, o dalis gyventojų buvo perkelti iš konkrečių rajonų. Kartu skelbta apie sulaikymus platesnėje Hebrono apylinkių teritorijoje.

    Izraelio kariuomenė tvirtina vykdanti tikslingą operaciją, nukreiptą prieš, jos vertinimu, kovotojų infrastruktūrą. Kariuomenės teigimu, siekiant sumažinti riziką civiliams, daliai žmonių esą buvo leista laikinai palikti teritoriją per nustatytus patikros punktus.

    Kariuomenė taip pat patvirtino nugriovusi kai kurias struktūras, kurios, jos teigimu, kėlė grėsmę saugumui, ir pridūrė, kad dalis statinių buvo pastatyti neteisėtai. Žmogaus teisių organizacija B’Tselem pasmerkė, jos vertinimu, planus priverstinai iškeldinti palestiniečius ir plačiai griauti pastatus.

    Įtampa auga ir Izraelio vidaus politikoje: savaitgalį Tel Avive vyko tūkstantinės protesto akcijos prieš valdžią, artėjant rinkimams. Protestų organizatoriai ragino piliečius aktyviai balsuoti, pabrėždami, kad rinkimų rezultatai nulems ir saugumo politikos kryptį.

    Rinkimų dieną taikomi ribojimai Vakarų Krante nėra precedento neturintis sprendimas, tačiau šį kartą jie sutampa su ypač jautriu laikotarpiu po smurto protrūkio Hebrone. Saugumo ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokios priemonės trumpuoju laikotarpiu mažina incidentų riziką, bet ilgainiui dar labiau apsunkina kasdienį gyvenimą ir didina įtampą regione.

  • Hebrone po išpuolio prieš karius Izraelis pradėjo operaciją: iš namų iškelta apie 250 palestiniečių šeimų

    Hebrone po išpuolio prieš karius Izraelis pradėjo operaciją: iš namų iškelta apie 250 palestiniečių šeimų

    Izraelio kariuomenė Vakarų Kranto mieste Hebrone šeštadienį pradėjo plataus masto saugumo operaciją, surengtą po mirtino išpuolio prie karinio patikros posto. Per ataką, kuri įvyko diena anksčiau, žuvo du Izraelio kariai, dar trys buvo sužeisti.

    Izraelio kariuomenė nurodė, kad operacijos tikslas yra surasti ginkluotus užpuolikus rėmusius asmenis, ginklus ir infrastruktūrą tose vietovėse, iš kurių, kaip teigiama, veikė užpuolikai. Pasak kariškių, abu ginkluoti asmenys per susišaudymą buvo nukauti.

    Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po išpuolio paskelbė apie didelį karinį atsaką, akcentuodamas, kad Hebrone bus vykdoma išplėstinė operacija. Kariuomenė pridūrė, jog atliekamos tikslinės ir nuodugnios patikros, o veiksmai gali užtrukti kelias dienas.

    Gyventojų iškeldinimas ir ribojimai

    Vietos palestiniečių pareigūnai ir aktyvistai teigia, kad operacijos metu iš namų laikinai pasitraukti buvo priverstos šimtai žmonių. Hebrono meras Youssefas al-Jaabari ir aktyvistas Issa Amro skaičiavo, kad iškelta maždaug 250 šeimų, o Hebrono gubernatorius Khaledas Dudinas minėjo apie 150 šeimų.

    Liudininkai pasakojo, kad kai kuriuose rajonuose kariai, iškeldinę gyventojus, pastatus pažymėjo X ženklais, o gatvėse patruliavo karinė technika. Palestiniečių pareigūnų vertinimu, veiksmų poveikis galėjo apimti iki trečdalio miesto, nors Izraelio kariuomenė tvirtino, kad koncentruojasi į teritorijas, susijusias su išpuoliu.

    Khaledas Dudinas kritikavo operacijos mastą, teigdamas, kad nukenčia ir su šaudymu nesusiję civiliai.

    „Tai prilygsta kolektyvinei bausmei civiliams, kurie visiškai nesusiję su tuo, kas įvyko“, – sakė Khaledas Dudinas.

    Hebrono meras tvirtino, kad vietos valdžia ieško laikino apgyvendinimo ir pagalbos iškeldintiems žmonėms.

    „Rasime jiems prieglobstį ir suteiksime visą reikalingą pagalbą“, – sakė Youssefas al-Jaabari.

    Operacijos metu Izraelio pajėgos taip pat apribojo automobilių patekimą į Hebroną, o kai kurie įvažiavimo vartai buvo uždaryti transportui. Dalis palestiniečių per patikros punktus judėjo pėsčiomis, todėl mieste padaugėjo spūsčių ir laukimo laikų.

    Politinis fonas prieš rinkimus

    Operacija vyksta likus kelioms dienoms iki Izraelio visuotinių rinkimų, todėl saugumo tema vėl atsidūrė kampanijos centre. Benjaminas Netanyahu viešai žadėjo griežtesnes priemones po karių žūties, o jo oponentai taip pat akcentuoja būtinybę užtikrinti gyventojų saugumą.

    Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir ragino imtis dar radikalesnių sprendimų dėl Palestinos savivaldos, administruojančios dalį Vakarų Kranto pagal 1990-ųjų susitarimus. Pats Benjaminas Netanyahu dar kartą pakartojo nepritarimą Palestinos valstybės įkūrimui, pabrėždamas, kad šios pozicijos laikėsi ir anksčiau.

    Tuo pat metu įtampa okupuotame Vakarų Krante išlieka aukšta dėl nuolatinių Izraelio karinių reidų ir pranešimų apie smurtą, kuriame figūruoja ir žydų naujakuriai, ir palestiniečių gyventojai. Izraelio žmogaus teisių organizacija Yesh Din pranešė užfiksavusi 672 naujakurių smurto incidentus per 26 dienas, beveik pusę jų siejant su alyvuogių derliaus nuėmimo laikotarpiu.

    Izraelio kariuomenė kartoja, kad artimiausias operacijos Hebrone tikslas yra pašalinti tiesiogines saugumo grėsmes po mirtinos atakos. Vietos palestiniečių pareigūnai ragina užtikrinti, kad priemonės neperaugtų į ilgalaikius civilių gyvenimo ribojimus.

  • Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Smūgiai pietų Libane

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė, kad naujausi Izraelio smūgiai pietų Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 11 žmonių, siunčia aiškią žinią dėl vykstančių derybų ir tarpininkavimo pastangų. Jo biuro išplatintame pranešime pabrėžta, kad tokie veiksmai daro tiesioginę įtaką taikos proceso klimatui.

    Libano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad smūgiai suduoti Anzaro ir Deir al Zahrani vietovėse, tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai ir dvi moterys. Pranešta ir apie žuvusią šeimą iš Anzaro miestelio, o tai sustiprino spaudimą šalies vadovybei reaguoti griežčiau.

    „Prezidentas Aounas mano, kad šie pažeidimai yra aiški žinia derybų procesui ir Jungtinių Valstijų pastangoms įgyvendinti susitarimą“, – sakoma prezidento biuro pareiškime.

    Izraelio paaiškinimas ir „Hezbollah“ grasinimai

    Izraelio kariuomenė teigė, kad smūgiai buvo atsakas į Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ataką prieš Izraelio karių pozicijas Ali al Tahero kalnagūbryje, vadinamojoje saugumo zonoje. Izraelis pastaraisiais mėnesiais nuolat kartoja, kad siekia naikinti, jo vertinimu, kovotojų infrastruktūrą pietų Libane.

    Vėliau šeštadienį „Hezbollah“ perspėjo, kad naujausios atakos „sulauks atitinkamo atsako“, ir kritikavo Libano valdžią dėl, grupuotės vertinimu, per didelio pasitikėjimo JAV vadovaujamomis derybomis. Tokie pareiškimai rodo, kad įtampa gali peraugti į naują eskalacijos bangą.

    Kas numatyta birželio susitarime

    Birželį Izraelis ir Libanas buvo sutarę dėl JAV remiamo pagrindų susitarimo, kurio tikslas buvo mažinti karo veiksmų intensyvumą ir sudaryti sąlygas laipsniškam Izraelio pajėgų pasitraukimui. Pagal šį rėmą pasitraukimas siejamas su patikrinamu nevalstybinių ginkluotų grupių nuginklavimu ir su jomis siejamos infrastruktūros išmontavimu.

    Dabartiniai smūgiai, Libano vadovybės vertinimu, kelia klausimą, ar derybinė trajektorija išliks, kai vienu metu vyksta ir karinės operacijos, ir politinės konsultacijos. Tarptautiniams tarpininkams tai reiškia sudėtingesnę užduotį: stabdyti smurtą, kartu bandant pasiekti praktinių saugumo garantijų abiem pusėms.

  • Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Kas žinoma apie incidentą

    Pietų Libane, netoli Marjayouno, apšaudant Jungtinių Tautų taikdarių bazę žuvo UNIFIL misijos karys, dar du taikdariai buvo sužeisti. Jungtinės Tautos pranešė, kad sužeistieji gydomi UNIFIL medicinos punkte ir jų būklė stebima.

    UNIFIL nurodė, kad žuvęs taikdarys buvo Serbijos pilietis. Pasak misijos, po apšaudymo jam buvo suteikta skubi pagalba, vėliau jis sraigtasparniu išgabentas į Beiruto ligoninę, kur nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Tyčiniai išpuoliai prieš taikdarius yra šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir gali būti laikomi karo nusikaltimais“, – teigiama UNIFIL pareiškime.

    Misija pranešė pradėjusi tyrimą ir kol kas nepateikė galutinės versijos, iš kur buvo šaudoma. UNIFIL taip pat pabrėžė fiksuojanti augantį sviedinių trajektorijų ir smūgių skaičių Pietų Libane bei paragino kuo greičiau stabdyti smurtą.

    Kontekstas: įtampa pasienyje ir paliaubų klausimas

    Incidentas įvyko didėjant susišaudymų ir smūgių intensyvumui Izraelio ir Libano pasienyje, kur aktyvūs „Hezbollah“ kovotojai ir Izraelio kariuomenė. UNIFIL vertinimu, pastaraisiais mėnesiais panašių atakų daugėjo, o dalis jų baigėsi žūtimis.

    UNIFIL pareiškime pabrėžiama, kad dabartiniai susirėmimai vyksta sudėtingoje saugumo aplinkoje, kurioje veikia ir ginkluotos grupuotės, nepriklausančios Libano kariuomenei. Tai didina riziką, kad apšaudymai taps neprognozuojami, o taikdarių bazės atsidurs ugnies zonoje.

    Tuo pat metu buvo pranešta apie sąlyginį Izraelio ir Libano susitarimą dėl paliaubų po derybų JAV, tačiau „Hezbollah“ plane nedalyvavo ir jį atmetė. Po šių pareiškimų Izraelis tęsė smūgius Pietų Libane, o tai mažina galimybes greitai stabilizuoti padėtį.

    Kas yra UNIFIL ir kodėl tai svarbu

    UNIFIL misija sukurta 1978 metais, jos tikslas buvo prižiūrėti Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Pietų Libano ir padėti užtikrinti stabilumą pasienyje. Šiandien taikdariai veikia palei vadinamąją Mėlynąją liniją, maždaug 120 kilometrų demarkacijos ruožą, kuris ilgą laiką laikomas buferine zona tarp Libano ir Izraelio.

    Pagal UNIFIL pateikiamus duomenis, misijoje tarnauja apie 7 500 taikdarių iš beveik 50 valstybių, tarp jų yra ir Serbijos karių. Pastaruoju metu UNIFIL patyrė reikšmingų netekčių, o tai atnaujino diskusijas dėl misijos saugumo, mandato ir ateities.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra pabrėžęs, kad taikdarių buvimas Libane gali išlikti reikalingas ir pasibaigus dabartiniam mandatui. Vis dėlto tokios idėjos, kaip skelbiama tarptautinėje erdvėje, gali sulaukti pasipriešinimo iš kai kurių šalių, kurios ragina peržiūrėti misijos apimtį ar net ją nutraukti.

    UNIFIL tyrimui tęsiantis, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas tiksliai apšaudė bazę, ar tai buvo tyčinis taikdarių taikinimas ir kokių priemonių bus imtasi taikdarių apsaugai sustiprinti. Nuo šių atsakymų priklausys ne tik misijos operaciniai sprendimai, bet ir platesnė tarptautinės bendruomenės laikysena dėl saugumo pasienyje.

  • Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Ką skelbia Izraelis

    Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė surengusi aviacijos smūgį Gazos mieste, kurio taikiniu, jos teigimu, buvo „Hamas“ karinio sparno vadas Izz al-Din al-Haddad. Izraelio institucijos iš karto nepateikė nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar smūgis pasiekė tikslą.

    „Hamas“ viešai nedavė greito patvirtinimo dėl Izz al-Din al-Haddad likimo, todėl pranešimai kol kas išlieka vienašališki. Tokiais atvejais galutinės detalės dažnai paaiškėja tik po kelių valandų ar dienų, kai pasirodo papildomi įrodymai ir pareiškimai.

    „Vadovaudamiesi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir gynybos ministro Yisraelio Katz nurodymais, kariuomenė Gazos Ruože sudavė smūgį, nukreiptą į Izz al-Din al-Haddad“, – sakė Izraelio gynybos ministerija.

    Izraelio pusė al-Haddad sieja su 2023 metų spalio 7 dienos išpuoliais ir teigia, kad jis yra vienas pagrindinių „Hamas“ karinės struktūros organizatorių. Šie kaltinimai nuolat kartojami Izraelio pareiškimuose, tačiau dalis detalių, susijusių su konkrečiais sprendimų priėmėjais, viešai patikrinamos tik ribotai.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei smūgis būtų patvirtintas kaip sėkmingas, tai reikštų bandymą pakeisti „Hamas“ karinio vadovavimo grandinę, kuri, Izraelio vertinimu, koordinuoja operacijas Gazos Ruože. Tokie taikymosi veiksmai paprastai daro įtaką ne tik karinėms galimybėms, bet ir deryboms dėl paliaubų bei įkaitų klausimo.

    Izraelio gynybos ministerija taip pat siejo al-Haddad su įkaitų laikymu ir išpuolių koordinavimu, teigdama, kad jis prisidėjo prie sprendimų, kurie apsunkino susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto, kol nėra nepriklausomo patvirtinimo, dalis šių teiginių lieka oficialios pozicijos rėmuose.

    „Jis yra atsakingas už tūkstančių Izraelio civilių ir karių žūtį, pagrobimus ir sužalojimus“, – sakoma Izraelio pareiškime.

    Ko laukti toliau

    Po tokių pranešimų dėmesys paprastai krypsta į kelis klausimus: ar „Hamas“ patvirtins smūgio rezultatą, ar bus fiksuojamos papildomos operacijos Gazos mieste, ir kaip tai paveiks paliaubų procesus. Ne mažiau svarbu, ar bus pateikta daugiau duomenų apie smūgio aplinkybes ir galimą žalą civiliams, nes tai nuolat kelia tarptautinį rezonansą.

    Artimiausiomis dienomis situaciją gali aiškinti papildomi Izraelio kariuomenės pranešimai, „Hamas“ reakcija bei tarptautinių organizacijų vertinimai. Kol kas aišku viena: informacinė erdvė šiuo klausimu išlieka fragmentiška, o faktų patikrinimas priklauso nuo vėlesnių patvirtinimų.