Tag: Jachtos

  • Kim Čen Unas užfiksuotas su nauja superjachta: 80 metrų laivas ir 50 metrų baseinas

    Kim Čen Unas užfiksuotas su nauja superjachta: 80 metrų laivas ir 50 metrų baseinas

    Palydoviniai vaizdai rodo, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas, tikėtina, turi naują prabangią jachtą, pastebėtą prie Vonsano pakrantės. Laivas kelis kartus užfiksuotas per pastaruosius mėnesius netoli šalies pajūrio kurorto, kuriame lyderis turi rezidenciją.

    Nuotraukos darytos laikotarpiu nuo liepos iki spalio vidurio, jose matyti didelė, išsiskirianti motorinė jachta. Analitikų vertinimu, jos ilgis gali siekti apie 80 metrų, o denį išskiria itin neįprastas sprendimas tokiam laivui.

    Didžiausią dėmesį traukia maždaug 50 metrų ilgio baseinas su matomomis čiuožyklomis. Toks atributas prabangos segmente nėra neįmanomas, tačiau yra brangus tiek įrengti, tiek eksploatuoti, ypač turint omenyje logistinius ir saugumo reikalavimus uždaroje valstybėje.

    Pasak stebėtojų, po ilgesnio stovėjimo aptarnavimo bazėje laivas liepos pradžioje buvo perkeltas arčiau pakrantės zonos, žinomos kaip Kalmos pusiasalis. Ši vietovė siejama su Vonsano kurorto plėtra, kurią režimas pristato kaip prestižinį projektą.

    Viešojoje erdvėje minimi ir buvę Partijos darbo partijos struktūrų pareigūnai, siejami su vadinamuoju Biuru 39, kuris tarptautiniuose vertinimuose dažnai apibūdinamas kaip mechanizmas, padedantis režimui gauti užsienio valiutos ir finansuoti elitui skirtas išlaidas. Dėl to prabangūs pirkiniai Šiaurės Korėjoje paprastai vertinami kaip susiję ne su privačia rinka, o su pačia valdžios viršūne.

    Tiksli jachtos kaina nežinoma, tačiau tokio dydžio prabangūs laivai tarptautinėje rinkoje gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki maždaug 90 000 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos. Ankstesnė, mažesnė jachta, siejama su Kim Čen Unu ir priskiriama „Princess“ gamintojui, viešuose vertinimuose buvo minima kaip kainavusi apie 6 000 000 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios klasės laivo įsigijimas ir priežiūra reikalauja ne tik milžiniškų lėšų, bet ir nuolatinio aptarnavimo, įgulos, atsarginių dalių bei infrastruktūros. Dėl to daroma prielaida, jog laivas vargiai galėtų priklausyti eiliniam valstybės pareigūnui, net ir aukšto rango.

    Toks prabangos demonstravimas ypač kontrastuoja su humanitariniais vertinimais, kuriuose dalis šalies gyventojų apibūdinami kaip susiduriantys su maisto stygiumi ir lėtiniu nepakankamu maitinimusi. Šalia to režimas toliau investuoja į reprezentacinius objektus, įskaitant Vonsano kurorto infrastruktūrą, kuri, skelbiama, galėtų priimti iki kelių dešimčių tūkstančių svečių.

  • Metė jachtą po 4 metų vandenyne: sugrįžo į Priekulę ir sukūrė platformą su 1 000 veiklų

    Ketverius metus jūrose ir vandenynuose gyvenę Vita ir Simas Gardauskai galiausiai pasirinko visai kitą kasdienybę: po kelionių sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Klaipėdos rajone, Priekulėje. Pora sako, kad sprendimas keisti kryptį brendo natūraliai, o grįžimas leido naujai pažvelgti į tai, ką Lietuva gali pasiūlyti.

    Jų kelionių geografija buvo plati: nuo Sicilijos ir kitų Viduržemio jūros pakrančių iki Atlanto vandenyno, pro Kanarų salas, Madeirą ir Portugaliją. Anot poros, gyvenimas laive reiškė ne tik romantiką, bet ir nuolatinę atsakomybę, planavimą bei sprendimus, kuriuos dažnai diktuodavo oras.

    Kelionės, kurios tapo gyvenimo mokykla

    Vita pasakoja, kad vienas įsimintiniausių etapų buvo Madeiros pasiekimas, kai teko plaukti prieš bangas ir vėją, o sąlygos nuolat keitėsi. Tokiose situacijose, pasak jos, labiausiai išryškėja, kiek daug lemia budrumas, pasirengimas ir gebėjimas susitarti tarpusavyje.

    „Vandenynas buvo geriausia gyvenimo mokykla: išmokau valdyti stresą, greitai priimti sprendimus ir pasitikėti savimi“, – sakė Vita.

    Sicilija porai įsiminė dėl autentiškumo ir vietinių bendravimo paprastumo, o Viduržemio jūros maršrutai atvėrė ir mažiau turistines pakrančių vietas. Pasak Gardauskų, kelionės išryškino ir tai, kad net toje pačioje šalyje už kelių šimtų kilometrų gali laukti visiškai kitoks klimatas, ritmas ir žmonių įpročiai.

    Kodėl pasirinkta Priekulė

    Po ilgų metų nuolatinio judėjimo atsirado poreikis turėti aiškų tašką, į kurį galima grįžti. Simas yra kilęs iš Klaipėdos, Vita iš Tauragės, o Priekulė jų pokalbiuose kartojosi ne kartą dar tada, kai pro ją tik pravažiuodavo.

    „Priekulę ne kartą pravažiuodavome ir vis sakydavome, kad jei pirktume Lietuvoje, tai čia“, – sakė Simas.

    Įdomu tai, kad būstą Priekulėje pora įsigijo jo gyvai nepamačiusi: sprendimas buvo priimtas nuotoliu, remiantis vaizdo medžiaga, kai jie dar gyveno Italijoje. Dabar, įsikūrę Klaipėdos rajone, Gardauskai svarsto ir apie nuosavus namus tame pačiame krašte.

    Nuo sugrįžimo iki platformos suaugusiesiems

    Grįžus į Lietuvą, prisitaikyti padėjo nauji projektai. Pora pasakoja, kad sugrįžimo laikotarpis žiemą emociškai nebuvo lengvas, todėl jie sąmoningai ieškojo veiklų po darbo, tačiau greitai pastebėjo, kad informacija apie suaugusiųjų užsiėmimus yra išskaidyta ir sunkiai randama.

    Taip gimė idėja sukurti platformą, skirtą laisvalaikiui po darbo ir suaugusiųjų būreliams. Kadangi Simas dirba informacinių technologijų srityje, idėja buvo greitai įgyvendinta, o šiandien platformoje, pasak kūrėjų, pateikiama daugiau nei 1 000 veiklų visoje Lietuvoje su aprašymais, navigacija ir žemėlapiu.

    „Veiklų yra daug, bet jas rasti nėra paprasta, nes jei nežinai tikslaus pavadinimo, socialiniuose tinkluose paieška dažnai nepadeda“, – sakė Vita ir Simas.

    Ką grįžimas leido įvertinti iš naujo

    Gardauskai teigia, kad gyvenimas skirtingose šalyse padėjo palyginti kasdienius dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs, bet stipriai veikia gyvenimo kokybę. Jie išskiria Lietuvoje gerai veikiančias skaitmenines paslaugas ir tai, kad daug administracinių reikalų galima susitvarkyti internetu.

    Pora taip pat pabrėžia aiškios kalbos, šeimos ir draugų artumo svarbą. Pasak jų, grįžtant svarbiausia išlikti lankstiems ir priimti, kad planai gali keistis, o krypties pakeitimas nebūtinai reiškia žingsnį atgal.

    Vita šiuo metu dirba eksperte tarptautiniame „Protect Baltic“ projekte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kurio tikslas yra prisidėti prie Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo. Simas toliau vysto informacinių technologijų projektus, o laisvalaikį jie neretai planuoja pagal oro prognozes ir jūros sąlygas.

    „Svarbiausia neprisirišti prie to, ką kažkada sugalvojai, nes viskas keičiasi, o kartais reikia drąsiai pripažinti, kad planą metas koreguoti“, – sakė Vita ir Simas.