CP v2

Tag: JAMA Network Open

  • Mokslininkai: viena psilocibino dozė per kelias dienas sumažino depresiją – poveikis truko mėnesius

    Mokslininkai: viena psilocibino dozė per kelias dienas sumažino depresiją – poveikis truko mėnesius

    Naujas tyrimas rodo, kad vienkartinė psilocibino dozė, suteikiant psichologinį palaikymą, daliai žmonių su pasikartojančia depresija galėjo greitai sumažinti simptomus. Pagerėjimas buvo fiksuojamas per kelias dienas, o daliai dalyvių išliko kelis mėnesius.

    Tyrimas publikuotas „JAMA Network Open“ ir jame dalyvavo 35 asmenys, turintys pasikartojančios depresijos diagnozę. Dalyviai atsitiktinai buvo suskirstyti į psilocibino ir placebo grupes, o abi grupės gavo paruošiamąjį ir vėlesnį psichologinį palaikymą.

    Placebui pasirinktas vitaminas B3, kuris gali sukelti kai kuriuos laikinius fizinius pojūčius, pavyzdžiui, odos paraudimą, taip bandant priartėti prie tikrojo preparato sukeliamos patirties. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad psilocibinas dažnai sukelia ryškią pakitusią būseną, todėl dalyviai neretai atspėja, kurią priemonę gavo.

    Praėjus 8 dienoms, psilocibino grupėje nuotaikos ir depresijos simptomų rodikliai vidutiniškai gerėjo labiau nei placebo grupėje. Pasibaigus 6 savaičių stebėsenai, daugiau nei pusei psilocibino grupės dalyvių nebeatitiko depresijos diagnostiniai kriterijai, o placebo grupėje panašų pagerėjimą pasiekė vienas žmogus.

    Tyrėjai dalyvius stebėjo vienerius metus, siekdami įvertinti, kiek trunka efektas. Savarankiškai vertinamuose rodikliuose ryškesnis skirtumas tarp grupių išliko kiek ilgiau nei 3 mėnesius, vėliau jis mažėjo, nes dalis placebo grupės dalyvių taip pat ėmė jaustis geriau.

    Autoriai atkreipia dėmesį, kad depresijos simptomai daliai žmonių natūraliai kinta bangomis, todėl vien tik laiko faktorius gali turėti įtakos savijautai. Per stebėseną šiek tiek daugiau nei trečdalis dalyvių abiejose grupėse pradėjo vartoti antidepresantus, vidutiniškai praėjus maždaug 4 mėnesiams nuo tyrimo pradžios.

    Didžiausia problema – aklinimas

    Vienas svarbiausių psilocibino tyrimų iššūkių yra vadinamasis aklinimas, kai dalyviai neturėtų žinoti, ar gavo aktyvią medžiagą, ar placebą. Šiame tyrime, nepaisant vienodų kapsulių ir aktyvaus placebo, beveik visi dalyviai teisingai atspėjo savo grupę.

    Tokiose studijose tai ypač svarbu, nes lūkesčiai gali keisti savijautos vertinimą ir simptomų reportavimą. Jei žmogus patiria aiškiai atpažįstamą psilocibino poveikį, gali sustiprėti tikėjimas, kad gydymas padės, o placebo grupėje nusivylimas gali veikti priešingai.

    Tyrime gydymas apskritai buvo toleruojamas, tačiau du dalyviai patyrė nerimą, kuris tęsėsi kelias savaites. Tyrėjai pabrėžia, kad tokios intervencijos klinikinėje praktikoje vertinamos tik kaip mediciniškai griežtai kontroliuojamos, su atranka, saugumo protokolais ir psichologiniu palaikymu.

    Ką tai reiškia gydymui?

    Iki šiol nemažai psilocibino tyrimų buvo orientuoti į gydymui atsparią depresiją, kai įprasti metodai nepadeda. Šis darbas papildo duomenis, kad galimas poveikis pasireiškia ir esant dažnesnėms, pasikartojančioms depresijos formoms, tačiau išvados dėl masto ir ilgalaikės naudos dar reikalauja didesnių imčių.

    Autorių teigimu, svarbiausias ateities uždavinys yra tiksliau atskirti biologinį psilocibino poveikį nuo patirties, terapinio konteksto ir lūkesčių įtakos. Nuo to priklausys, kur tokie metodai galėtų atsirasti būsimose psichikos sveikatos paslaugose ir kokie standartai būtų taikomi.

  • New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    Fathers in Sweden are less likely to receive a psychiatric diagnosis during their partner’s pregnancy and in the months right after their child is born. But this pattern reverses over time. A new study published in JAMA Network Open reports that diagnoses of depression and stress-related conditions rise about a year after childbirth. The research was led by scientists at Karolinska Institutet in Sweden and Sichuan University in China.

    “The transition to fatherhood often involves both positive experiences and a range of new stresses,” says Jing Zhou, PhD student at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and co-first author of the paper. “Many cherish the intimate moments with their child, whilst at the same time the relationship with their partner may be affected and sleep quality may deteriorate, which can contribute to an increased risk of mental ill-health.”

    Study Tracks Over 1 Million Fathers Across Sweden

    The researchers analyzed data from more than one million fathers whose children were born in Sweden between 2003 and 2021. Using linked national registers, they followed when men received new psychiatric diagnoses, beginning one year before pregnancy and continuing until the child reached one year of age.

    Depression and Stress Diagnoses Increase After One Year

    The findings show that psychiatric diagnoses became less common during pregnancy and in the early months after birth compared with the year before pregnancy. By one year after birth, diagnoses related to anxiety and substance use had returned to levels seen before pregnancy. In contrast, depression and stress-related disorders showed a clear increase. These diagnoses rose by more than 30 percent compared with rates before pregnancy.

    “The delayed increase in depression was unexpected and underscores the need to pay attention to warning signs of mental ill-health in fathers long after the birth of their child,” says Donghao Lu, senior lecturer and associate professor at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and the paper’s corresponding author.

    Timing Support for Fathers’ Mental Health

    The researchers note that their results are based on clinical diagnoses, meaning men who did not seek care may not be included. Even so, the study highlights when fathers may be most vulnerable during early parenthood.

    “By identifying periods of increased vulnerability, healthcare providers and other stakeholders can more easily offer support,” says Jing Zhou. “Postnatal depression is often discussed for new mothers, but fathers’ well-being is also important, both for themselves and for the whole family.”

    The study was conducted in collaboration with Sichuan University in China and Uppsala University in Sweden. It was funded by Karolinska Institutet’s strategic research area in epidemiology and biostatistics, the Swedish Research Council and the European Research Council. The researchers report no conflicts of interest.

  • Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: šis vyresnių žmonių įprotis gali išduoti ligas

    Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: šis vyresnių žmonių įprotis gali išduoti ligas

    Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas būdas atgauti jėgas, o trumpas pogulis išties gali pagerinti budrumą ir savijautą. Vis dėlto naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad vyresniame amžiuje tam tikri snaudimo įpročiai gali būti ne tik nuovargio, bet ir sveikatos problemų signalas.

    Tyrime, publikuotame JAMA Network Open, analizuota, kaip su mirtingumo rizika siejasi objektyviai išmatuoti snaudimo modeliai. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog snaudimas sukelia blogas baigtis, tačiau ryšys pakankamai aiškus, kad įpročius verta vertinti kaip galimą ankstyvą įspėjimą.

    Ką parodė objektyvūs matavimai

    Mokslininkai rėmėsi Rush universiteto atminties ir senėjimo projekto duomenimis, kuris stebi vyresnius nei 55 metų žmones ir jų sveikatą bei pažintines funkcijas. Nuo 2005 metų dalyvių kasdienė veikla ir poilsis buvo fiksuojami riešo aktyvumo matuokliais, todėl snaudimai vertinti ne pagal pačių žmonių prisiminimus, o pagal realius įrašus.

    Iš viso į analizę įtraukti 1 338 asmenys, o dalyvių snaudimo įpročiai vertinti vidutiniškai apie 10 dienų laikotarpiu. Vėliau tyrėjai žiūrėjo, kaip šie modeliai siejosi su bendru mirtingumu per maždaug 19 metų stebėseną.

    Rezultatai parodė, kad ilgesnis ir dažnesnis snaudimas dieną siejosi su didesne mirtingumo rizika. Skaičiuojama, jog kiekviena papildoma snaudimo valanda per dieną buvo susijusi su maždaug 13 proc. didesne rizika, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – su maždaug 7 proc. didesne rizika.

    Kodėl svarbus paros metas

    Tyrimas rodo ir dar vieną svarbų niuansą: reikšmę gali turėti tai, kada žmogus snaudžia. Tie, kurie dažniau miegojo ryte, turėjo apie 30 proc. didesnę riziką nei tie, kurie linkę nusnūsti ankstyvą popietę.

    Šie skirtumai nebūtinai reiškia, kad ryto pogulis pats savaime kenkia. Tikėtina, kad rytais užklumpantis mieguistumas gali atspindėti prastesnę naktinio miego kokybę, sutrikusį cirkadinį ritmą ar sveikatos būklę, kuri alina organizmą.

    „Svarbu pabrėžti, kad čia matome koreliaciją, o ne priežastinį ryšį“, – sakė miego mokslininkė Chenlu Gao.

    „Perteklinis snaudimas greičiausiai rodo gretutines ligas, lėtines būkles, miego sutrikimus arba cirkadinio ritmo išsiderinimą“, – teigė ji.

    Ką tai reiškia vyresniems žmonėms

    Ankstesni tyrimai irgi siejo dažną snaudimą su įvairiomis būklėmis, įskaitant širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius bei neurodegeneracinius procesus, tačiau dažnai rėmėsi savarankiškai pateikiama informacija. Naujojo darbo stiprybė ta, kad snaudimo trukmė, dažnis ir paros metas vertinti objektyviai, todėl sumažėja atminties klaidų ir subjektyvaus vertinimo.

    Tyrėjai siūlo snaudimo modelius vertinti kaip potencialiai naudingą, lengvai sekamą rodiklį, ypač kai vis plačiau naudojami dėvimieji įrenginiai. Praktikoje tai gali reikšti paprastą taisyklę: jei žmogus staiga pradeda snausti dažniau, ilgiau ar ypač rytais, verta pasitikrinti dėl miego apnėjos, širdies nepakankamumo, depresijos, infekcijų, vaistų poveikio ar kitų lėtinių būklių.

    Specialistai taip pat primena, kad trumpas, planuotas pogulis ankstyvą popietę daugeliui žmonių gali būti naudingas, tačiau nuolatinis mieguistumas dieną nėra norma. Jeigu dienos miegas tampa būtinybe, trukdo naktiniam miegui arba pasikeičia staiga, tai gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.