CP v2

Tag: JAMA

  • Mokslininkai nustebo: ADHD vaistai gali mažinti ankstyvos mirties riziką net penktadaliu

    ADHD gydymui skirti vaistai gali būti siejami su mažesne ankstyvos mirties rizika, rodo didelės apimties Švedijoje atlikta analizė. Mokslininkai įvertino beveik 150 tūkst. žmonių duomenis ir stebėjo, kaip kinta mirtingumo rizika pradėjus medikamentinį gydymą.

    Tyrime dalyvavo 148 578 6–64 metų asmenys, kuriems ADHD diagnozuotas 2007–2018 metais. Tyrėjai lygino tuos, kurie gydymą pradėjo per tris mėnesius nuo diagnozės nustatymo, su tais, kurie per tą laiką medikamentų nevartojo.

    Ką parodė dvejų metų stebėsena

    Per dvejus metus gydymo pradžia buvo susijusi su 21 proc. mažesne santykine mirties nuo visų priežasčių rizika. Didžiausias skirtumas fiksuotas vertinant mirtis nuo neprigimtinių priežasčių, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų ar atsitiktinių apsinuodijimų.

    Šių neprigimtinių mirčių rizika buvo siejama su 25 proc. mažesniu rodikliu tarp pradėjusių vartoti vaistus. Autoriai pabrėžė, kad tai statistinis ryšys, o ne įrodymas, jog vaistai tiesiogiai sumažina mirtingumą.

    Galimi paaiškinimai ir ribotumai

    Mokslininkai svarsto, kad simptomų kontrolė gali mažinti impulsyvumą ir rizikingą elgesį, o tai ilgainiui sumažina pavojingų situacijų tikimybę. ADHD dažnai siejamas su didesne traumų, priklausomybių ir eismo įvykių rizika, todėl net nedidelis elgesio pokytis populiacijos mastu gali turėti reikšmę.

    Vis dėlto tokio tipo tyrimai neeliminuoja visų galimų paaiškinimų, kodėl grupės skyrėsi. Pavyzdžiui, gydymą pradėję žmonės gali dažniau turėti prieigą prie sveikatos priežiūros, daugiau stebėsenos ir papildomos pagalbos, kas taip pat gali prisidėti prie geresnių baigčių.

    Ką tai reiškia pacientams ir šeimoms

    Rezultatai sustiprina žinutę, kad laiku nustatyta diagnozė ir individualiai parinktas gydymo planas gali būti svarbūs ne tik mokymuisi ar darbui, bet ir saugumui kasdienybėje. Ekspertai pabrėžia, kad vaistai nėra vienintelis sprendimas, dažnai derinami su psichologine pagalba, elgesio strategijomis ir mokymu šeimai.

    „Šie duomenys rodo reikšmingą statistinį ryšį, tačiau jie neįrodo, kad vaistai patys savaime sumažina mirtingumą kiekvienam žmogui“, – teigė tyrimo autoriai.

    Gydytojai primena, kad sprendimas dėl medikamentų visada turi būti priimamas kartu su specialistu, įvertinus naudą ir galimą riziką. Tolesni tyrimai padėtų tiksliau atsakyti, kurioms grupėms poveikis didžiausias ir kokie mechanizmai tai paaiškina.

  • Didelės vitamino D dozės gali pristabdyti išsėtinę sklerozę: prancūzų tyrimas kelia viltį

    Didelės vitamino D dozės gali pristabdyti išsėtinę sklerozę: prancūzų tyrimas kelia viltį

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia mieliną – nervinių skaidulų dangalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, atsiranda regos, jutimų, koordinacijos, jėgos ar nuovargio simptomai, o ligos eiga dažnai būna banginė.

    Ši liga dažniau nustatoma jauniems suaugusiesiems, o moterys serga dažniau nei vyrai. Nors priežastys nėra iki galo aiškios, riziką sieja genetiniai veiksniai, persirgtos infekcijos, rūkymas, taip pat vitamino D stoka ir mažesnė saulės šviesos ekspozicija.

    Vitamino D vaidmuo išsėtinės sklerozės kontekste tiriamas seniai: mažesnė jo koncentracija kraujyje siejama su didesne ligos rizika ir aktyvumu. Vis dėlto ankstesni klinikiniai bandymai dažnai davė prieštaringus rezultatus, todėl vien papildais pakeisti standartinio gydymo neįmanoma.

    Naujas tyrimas: D-Lay MS

    Daug dėmesio sulaukė prancūzų atsitiktinių imčių tyrimas D-Lay MS, kurio rezultatai pristatyti 2024 metais Europos išsėtinės sklerozės kongrese ECTRIMS. 2025 metų kovą tyrimo duomenys paskelbti medicinos žurnale „JAMA“.

    Į tyrimą įtraukti 316 žmonių nuo 18 iki 55 metų, neseniai patyrusių kliniškai izoliuotą sindromą. Tai pirmasis neurologinis epizodas, susijęs su demielinizacija, kuris daliai žmonių vėliau pereina į išsėtinę sklerozę.

    Pagrindinei analizei panaudoti 303 dalyvių duomenys, o amžiaus mediana siekė 34 metus. Apie 70 proc. tyrimo dalyvių buvo moterys, o vitamino D koncentracija jų kraujyje buvo mažesnė nei 100 nanomolių litre.

    Rezultatai: mažesnė ligos aktyvumo rizika

    Dalyviai dar nevartojo ligą modifikuojančių vaistų ir buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Viena kas dvi savaites gaudavo 100 000 tarptautinių vienetų cholekalciferolio, kita – placebą, gydymas truko iki dvejų metų.

    Po 24 mėnesių ligos aktyvumas, apibrėžtas kaip paūmėjimas arba nauji ar aktyvūs pakitimai magnetinio rezonanso tyrime, nustatytas 60,3 proc. vartojusių vitamino D ir 74,1 proc. placebo grupėje. Tai atitiko 34 proc. santykinį ligos aktyvumo rizikos sumažėjimą.

    Skyrėsi ir laikas iki pirmųjų ligos aktyvumo požymių: vitamino D grupėje mediana siekė 432 dienas, o placebo grupėje – 224 dienas. Tyrėjai taip pat fiksavo mažiau naujų pažeidimų bei mažiau kontrastą kaupiančių pakitimų magnetinio rezonanso vaizduose.

    Ką tai reiškia pacientams

    Vis dėlto tyrimas neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo vien paūmėjimų skaičiuje. Taip pat nefiksuota aiškios naudos dėl negalios progresavimo, nuovargio, pažintinių funkcijų, gyvenimo kokybės, nerimo ar depresijos rodiklių.

    Subanalizėse didesnis efektas matytas žmonėms, kurių vitamino D stoka buvo ryški, tai yra mažiau nei 30 nanomolių litre, ir tiems, kurie tyrimo pradžioje neturėjo pakitimų nugaros smegenyse. Autoriai pabrėžė, kad tokios subanalizės yra tiriamojo pobūdžio ir jų išvadas būtina patvirtinti kituose tyrimuose.

    Svarbu ir tai, kad tyrimas apėmė labai ankstyvą ligos etapą po pirmojo demielinizacijos epizodo, todėl rezultatų negalima automatiškai pritaikyti žmonėms, sergantiems daugelį metų ar turintiems progresuojančias išsėtinės sklerozės formas. Dalis dalyvių, vertinant pagal naujesnius diagnostikos kriterijus, tikėtina, jau atitiktų rzutuoju remituojančios išsėtinės sklerozės kriterijus.

    Ekspertai pabrėžia, kad didelės vitamino D dozės neturėtų būti laikomos savarankišku gydymu, nes pagrindą sudaro ligą modifikuojantys vaistai. Praktikoje ypač svarbu nevartoti didelių dozių savarankiškai, nes tai turi būti sprendžiama su gydytoju ir įvertinus 25(OH)D koncentraciją kraujyje.

    Tyrime naudota schema – 100 000 tarptautinių vienetų kas dvi savaites – nėra įprasta profilaktinė papildų vartojimo praktika. Įprastinės rekomendacijos suaugusiesiems paprastai yra gerokai mažesnės ir priklauso nuo metų laiko, kūno masės, mitybos bei saulės poveikio.

    D-Lay MS rodo, kad vitamino D reikšmė gali būti didesnė ankstyviausiuose išsėtinės sklerozės etapuose, nei leido manyti dalis ankstesnių darbų. Toliau svarbiausia patikrinti, ar panaši nauda išlieka, kai vitamino D vartojimas derinamas su šiuolaikinėmis ligą modifikuojančiomis terapijomis.