Praėjo daugiau nei 13 metų nuo tada, kai į Europos Sąjungą paskutinį kartą įstojo nauja valstybė, tačiau dabar plėtros tema vėl grįžta į pirmą planą. Oficialiai yra devynios kandidatės, o kai kurios – pavyzdžiui, Albanija – tikisi, kad derybos galėtų baigtis jau 2027 metais.
Šiame kontekste vis dažniau keliami praktiniai klausimai: ką ES plėtra reikštų ekonomikai ir investicijoms, ar daugiau narių neišaugins sudėtingumo, ir kas iš to galėtų laimėti daugiausia. Apie tai „Euronews“ laidoje „The Big Question“ diskutavo vedėja Angela Barnes ir investicijų ekspertas Janas Růžička.
J. Růžička yra Čekijoje įkurtos privačios investicijų grupės „PPF Group“ išorės reikalų vadovas. Pokalbyje jis akcentavo, kad plėtra gali būti ne tik politinis projektas, bet ir apčiuopiamos komercinės galimybės tiek kandidatėms, tiek dabartinėms ES narėms.
Pasak jo, viena didžiausių rizikų – prarasti derybų pagreitį ir kandidatėse mažėjančią paramą stojimui. Todėl, jo teigimu, verta ieškoti tarpinių sprendimų, kurie suteiktų bent dalinę prieigą prie bendrosios rinkos dar iki pilnateisės narystės.
Kur, anot eksperto, slypi didžiausios galimybės
Kalbėdamas apie potencialą, J. Růžička rėmėsi ankstesnėmis plėtros bangomis, ypač 2004 metų įstojimu, kai ES pasipildė 10 valstybių, įskaitant ir Čekiją. Jo vertinimu, šalys, kurios turėjo palyginti pigesnę darbo jėgą, kvalifikuotus darbuotojus ir tradicinę pramonę, per du dešimtmečius patyrė ryškų ekonominį šuolį.
Dėl panašių savybių jis geras perspektyvas po įstojimo mato Moldovoje ir Ukrainoje. Pasak eksperto, dabartiniame Europos saugumo kontekste iš naujo išaugo tokių sričių svarba kaip gynyba, sunkioji pramonė, technika ar plieno gamyba.
Ypač išskirta Ukraina – dėl gynybos technologijų sektoriaus. J. Růžičkos teigimu, ši sritis Europoje nėra tokia išplėtota, todėl jis mato ne tik Ukrainos siekį pritraukti kapitalą, bet ir tai, kad Ukrainos investuotojai patys ateina į Europą.
Bendroji rinka ir mažos įmonės – kertinis argumentas
Kita svarbi plėtros dalis, anot pašnekovo, yra prisijungimas prie bendrosios rinkos, kuris atvertų daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jis pabrėžė, kad būtent tokios įmonės sudaro reikšmingą ekonomikos pagrindą tiek ES viduje, tiek kandidatėse.
„Šešiasdešimt penki procentai mūsų ekonomikos – įskaitant ES 15, ES 27 ir kandidates – yra mažos įmonės“, – sakė J. Růžička, aiškindamas, kodėl jų augimas svarbus ir didesniems rinkos žaidėjams. Jo manymu, plėtra gali paskatinti šių verslų plėtrą, o tai galiausiai atsispindėtų ir didesnių bendrovių vertėje.
„Balsuojame pinigais“ ir kritika derybų tempui
J. Růžička teigė, kad „PPF Group“ jau turi investicijų Serbijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Pasak jo, tai sąmoningas pasirinkimas, nes grupė, jo žodžiais, daugiau dėmesio perkelia į Europą.
„Mes balsuojame savo pinigais. Pasitraukiame iš Azijos ir investuojame kur kas daugiau čia“, – aiškino jis. Tarp priežasčių jis minėjo bendrosios rinkos patrauklumą, teisinės valstybės principus, demokratiją ir prognozuojamumą.
Vis dėlto, nors plėtrą jis vertina palankiai, ekspertas kritikavo lėtą Europos Komisijos derybų tempą, kuris, jo teigimu, gali atbaidyti investicijas. Kaip perspėjimą jis paminėjo Islandijos pavyzdį: šalis kandidatės statusą gavo 2010 metais, tačiau derybos buvo sustabdytos 2013 metais, o 2026 metų rugpjūtį referendume rinkėjai nepritarė stojimo proceso atnaujinimui.
Jo siūlymas – kol vyksta ilgas derinimas, kandidatėms suteikti ribotas teises ar instrumentus, pavyzdžiui, tam tikrą prieigą prie bendrosios rinkos ar specialius susitarimus. Eksperto teigimu, tai galėtų padėti išlaikyti visuomenės palaikymą ir ekonominį susidomėjimą iki pilnos narystės.