Rozbitko kaime, Lenkijos Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, stovi neogotikiniai rūmai, dažnai vadinami vienu įdomiausių regiono romantizmo epochos dvarų kompleksų. Pastatas iškilo 1856–1858 metais, kai buvo statomas Georgui Heinrichui Otto von Reiche, o architektūroje sąmoningai siekta viduramžių pilių įspūdžio.
Istorikai kelia versiją, kad projektas galėjo būti susijęs su Friedricho Augusto Stülerio aplinka, tačiau autorystė iki galo nepatvirtinta. Vis dėlto stilistika aiškiai atitinka XIX amžiaus prūsiško neogotikos laikotarpio madą, kai turtingi žemvaldžiai rinkosi reprezentacines, romantizuotas rezidencijas.
Ryškiausias rūmų akcentas – dvi aukštos keturių aukštų bokštinės dalys su smailiais stogais, o visas tūris pastatytas ant pakelto mūrinio cokolio. Rūmai dengti stačiu stogu su gausiomis stoglangių konstrukcijomis, o fasaduose dominuoja profiliuotų plytų neogotikinės detalės.
Komplekso mastas išlieka įspūdingas ir šiandien: rūmų plotas siekia apie 2 000 kvadratinių metrų, o rūmų ir parko ansamblis – maždaug 33 hektarus. Išskiriamas priekinis fasadas su Tudorų arkos motyvu ir heraldiniai elementai, primenantys istorinę savininkų giminę.
Per skirtingus laikotarpius valdos priklausė kelioms aristokratų šeimoms, o von Reiche giminė čia išsilaikė iki 1945 metų. Vėliau objektas atiteko valstybei, o XX amžiaus antroje pusėje, kaip ir nemaža dalis panašių rezidencijų, pamažu prarado ankstesnį reprezentacinį statusą ir buvo apleistas.
Naują etapą rūmai pasiekė 2004 metais, kai juos įsigijo Janas A. P. Kaczmarekas – kompozitorius, apdovanotas Oskaru už muziką filmui Marzyciel. Tuomet pradėta platesnė restauravimo programa, o vieta imta sieti ne tik su paveldu, bet ir su kūrybinėmis veiklomis.
Rūmuose veikė Instytut Rozbitek – erdvė menininkų darbui ir tarptautiniams susitikimams, kuri laikinai sugrąžino kompleksui kultūrinį gyvybingumą. Tokie projektai dažnai vertinami kaip viena realiausių išeičių paveldo objektams, kai istorinis pastatas pritaikomas šiuolaikinei funkcijai neatsisakant autentiškumo.
Šiuo metu skelbiama, kad visas parkų ir rūmų kompleksas parduodamas, tačiau potencialiam pirkėjui tai reiškia ne tik dideles investicijas. Objektas įrašytas į paveldo registrą, todėl bet kokie remonto ar pritaikymo darbai turi būti derinami su paveldo apsaugos specialistais, o sprendimai privalo atitikti apsaugos reikalavimus.
Ekspertai pabrėžia, kad būtent šis derinys – įspūdingas architektūrinis charakteris, didelė teritorija ir teisiniai įsipareigojimai – lemia, jog tokio tipo objektų ateitis priklauso nuo ilgalaikės vizijos. Sėkmingiausi atvejai dažniausiai remiasi tvariu naudojimu: kultūros, turizmo ar mišriomis veiklomis, kurios užtikrina nuolatinę pastato priežiūrą.