Tag: Japonijos ekonomika

  • Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonijos centrinis bankas Bank of Japan spalio 30 dieną paskelbė, kad bazinė infliacija pasiekė ilgai siektą 2 proc. tikslą. Tai įvyko praėjus daugiau nei 13 metų nuo tada, kai 2013 metais buvo įtvirtintas šis rodiklis, siekiant galutinai išvesti ekonomiką iš defliacijos.

    Vis dėlto palūkanų normos kol kas nebuvo didinamos: bankas pagrindinę normą paliko 1,25 proc. Sprendimui pritarta dauguma, o tai rodo, kad politikos formuotojai dar nenori skubėti su griežtinimu, nors kainų spaudimas akivaizdžiai atsinaujina.

    Defliacijos era traukiasi

    Japonija ilgus dešimtmečius kovojo su defliacija, kai kainos sistemingai krenta, o vartotojai ir verslas atideda pirkinius bei investicijas. 2013 metais pradėtas plataus masto pinigų politikos švelninimas buvo skirtas pakelti kainų lygį ir sustiprinti vidaus paklausą.

    Ankstyvaisiais 2020-aisiais infliacija kai kuriais mėnesiais trumpam viršijo 2 proc., tačiau Bank of Japan pabrėžė, kad tik dabar mato tvarų, ilgalaikę tendenciją atitinkantį kainų augimą. Banko vertinimu, bazinė vartotojų kainų infliacija ir toliau turėtų laikytis apie 2 proc. lygį.

    Vyriausybė neskuba skelbti pergalės

    Nors centrinis bankas kalba apie pasiektą tikslą, politiniu lygmeniu tonas atsargesnis. Premjerės Sanae Takaichi vadovaujama vyriausybė vengia per anksti deklaruoti, kad defliacijos problema galutinai išspręsta, nes dalis kainų augimo gali būti susijusi su išoriniais veiksniais.

    „Mes dar ne ten“, – sakė ekonomikos ministras Minoru Kiuchi.

    Rinkose taip pat stebima įtampa tarp siekio palaikyti ekonomikos augimą ir būtinybės suvaldyti kainų kilimą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad per didelis spaudimas ilgiau išlaikyti žemas palūkanas gali būti suprastas kaip bandymas daryti įtaką Bank of Japan nepriklausomumui.

    Kodėl kainos gali kilti dar sparčiau?

    Naujausi duomenys rodo, kad infliacijos spaudimas stiprėja: rugsėjį bazinė infliacija siekė 2,1 proc., kai rugpjūtį buvo 1,7 proc. Bank of Japan perspėjo, kad vartotojų kainų indekso augimas, atmetus šviežią maistą, gali pagreitėti ir tapti aiškiai didesnis nei 2 proc.

    Prie rizikų bankas priskyrė brangstančią naftą, kuri kelia energijos ir dalies prekių kainas, taip pat augančias puslaidininkių kainas. Pastarąsias bankas sieja su pasauliniu DI paklausos šuoliu, didinančiu lustų poreikį duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai.

    Papildomu veiksniu įvardytas jenos silpnėjimas, nes tai brangina importą ir perkelia kainų spaudimą į vidaus rinką. Dėl šių priežasčių dalis rinkos dalyvių mano, kad palūkanų normų didinimas gali įvykti jau artimiausiais mėnesiais.

    Capital Economics ekonomistas Marcelis Thieliantas teigė, kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas atrodo labai tikėtinas, o palūkanų norma, jo vertinimu, galėtų pasiekti 2 proc. iki kitų metų vidurio. Jis pridūrė, kad rizikos kryptis išlieka link dar didesnio griežtinimo vėliau.

    Bank of Japan sprendimas priimtas pasaulio centriniams bankams išlaikant atsargesnį toną: pastarosiomis dienomis palūkanų normų nekeitė ir JAV Federalinis rezervų bankas, ir Europos Centrinis Bankas. Investuotojai atidžiai stebi, ar Japonija taps viena iš nedaugelio didžiųjų ekonomikų, kurioje palūkanų kilimo ciklas dar tik įsibėgėja.

  • „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    Rinka sureagavo priešingai nei tikėtasi

    „Honda Motor“ akcijos per prekybos sesiją brango daugiau nei 7 proc., nors Japonijos automobilių gamintojas pranešė patyręs pirmą metinį veiklos nuostolį per beveik 70 metų. Investuotojai, panašu, labiau vertino bendrovės pateiktas prognozes ir planuojamas permainas, o ne patį neigiamą rezultatą.

    Bendrovė nurodė, kad finansiniais metais, pasibaigusiais kovą, fiksavo maždaug 2,4 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prieš metus „Honda“ buvo uždirbusi apie 7,0 mlrd. eurų veiklos pelno, todėl pokytis rinkai buvo itin ryškus.

    Kas nulėmė nuostolį?

    „Honda“ rezultatams smogė keli veiksniai: atidėjiniai ir investicijos, susijusios su elektromobilių kryptimi, didėjanti konkurencija Kinijoje ir prekybiniai barjerai JAV rinkoje. Bendrovė taip pat išskyrė, kad neapibrėžtumas dėl geopolitikos bei reguliavimo aplinkos apsunkina planavimą.

    JAV muitų poveikį „Honda“ įvertino maždaug 2,0 mlrd. eurų suma, kuri prisidėjo prie prastesnių metų. Tuo pat metu Kinijos gamintojų kainų spaudimas ir naujų modelių gausa dar labiau sustiprino konkurenciją, ypač elektromobilių segmente.

    „Verslo aplinka keičiasi labai greitai, o perspektyvos išlieka neapibrėžtos“, – teigė „Honda“ savo finansinių rezultatų pranešime.

    Elektromobilių planai keičiasi

    Pertvarkydama elektromobilių verslą „Honda“ paskelbė atsisakysianti dalies anksčiau planuotų modelių vystymo ir jų starto Šiaurės Amerikos rinkoje. Bendrovė taip pat nurodė, kad šios krypties restruktūrizavimas gali kainuoti daugiau nei 8,3 mlrd. eurų.

    Rinka tokį žingsnį gali vertinti kaip bandymą sumažinti deginamų investicijų tempą ir sutelkti resursus į labiau atsiperkančias sritis. Pastaraisiais metais automobilių pramonėje matoma tendencija griežtinti investicijų discipliną, ypač kai elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu greičiu.

    Kodėl investuotojai vis tiek pirko?

    Analitikų vertinimu, teigiamą kainos reakciją galėjo lemti „Honda“ pateiktos veiklos ir grynojo pelno gairės, kurios viršijo rinkos lūkesčius. Kitaip tariant, investuotojai galėjo tikėtis, kad blogiausias etapas jau atsispindi skaičiuose, o tolesni veiksmai padės stabilizuoti pelningumą.

    Vis dėlto dalis ekspertų pabrėžia, kad išlieka rizika, jog būsimi nuostoliai, susiję su elektromobilių investicijomis ir gamybos transformacija, dar nėra iki galo įvertinti. Automobilių sektoriuje tai dažna problema, nes technologiniai sprendimai, tiekimo grandinės ir reguliavimas gali keistis greičiau nei planuojami modelių ciklai.

    „Neaišku, ar prognozėse jau pilnai atsispindi galimi nuostoliai, susiję su investicijomis į elektromobilius“, – pažymėjo rinkos analitikas Masahiro Akita.

    Fokusas į Kiniją ir Indiją

    Vertinimuose taip pat akcentuojama, kad „Honda“ vis labiau orientuojasi į Kinijos ir Indijos rinkas, atsitraukdama nuo vieno universalaus globalaus modelio. Indijoje bendrovė gali remtis savo stiprybe motociklų segmente ir bandyti išnaudoti paklausą žemesnės kainos kategorijose.

    Kinijoje situacija sudėtingesnė, nes vietos gamintojai sparčiai didina elektromobilių gamybos apimtis ir siūlo agresyvią kainodarą. Tai spaudžia tarptautinius gamintojus peržiūrėti strategiją, didinti efektyvumą ir ieškoti partnerystių ar lokalizuotos gamybos sprendimų.