Tag: Japonijos mokslininkai

  • Mokslininkai rado, kas lemia prasiardymą: ši detalė audinyje gali pailginti rūbų amžių

    Mokslininkai rado, kas lemia prasiardymą: ši detalė audinyje gali pailginti rūbų amžių

    Nedidelis užsikabinimas vienus drabužius gali „išardyti“ akyse, o kitame audinyje beveik nieko nepakeisti. Japonijos mokslininkai siūlo aiškesnį paaiškinimą: svarbiausia yra ne vien siūlo tvirtumas, o tai, kaip kilpos ir gijos topologiškai susijungia tarpusavyje.

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Ritsumeikano universiteto mokslininko Daisuke Shimamoto, parengė metodą, leidžiantį tekstilės struktūras klasifikuoti pagal tai, kaip jose plinta defektai. Darbe dalyvavo ir Tohoku bei Aoyama Gakuin universitetų atstovai, o rezultatai publikuoti žurnale Physical Review X.

    Kas vyksta, kai atsiranda defektas?

    Audiniai ir trikotažas kuriami pagal pasikartojančius pynimo ar mezgimo raštus, o jų geometrija lemia elastingumą ir stabilumą. Mokslininkai pabrėžia, kad šias savybes galima nagrinėti taikant mazgų teoriją, kuri analizuoja susipynusias kreives ir jų sujungimų logiką.

    Tyrime tekstilė buvo modeliuojama kaip dvimatė susietų kilpų struktūra, į kurią įvedami defektai, t. y. reguliaraus rašto sutrikdymai. Svarbu tai, kad defektas nebūtinai reiškė fizinį siūlo nutrūkimą: pakako matematiškai pakeisti sujungimų schemą ir stebėti, kaip tai veikia aplinkines kilpas.

    Tuomet modeliai buvo tikrinami, ar jie atitinka mezginio tipo struktūrą. Tam jie buvo „uždedami“ ant torą primenančio paviršiaus ir vertinama, ar susipynimą įmanoma išskaidyti į paprastas kilpas neperkerpant jungčių, t. y. ar defektas neišprovokuoja grandininės reakcijos.

    Kodėl vieni audiniai ima irti?

    Gauti rezultatai parodė, kad skirtinguose raštuose defektai plinta nevienodai: vienur sutrikimas lieka lokalus, kitur gali „keliauti“ per didelę medžiagos dalį. Tai paaiškina, kodėl kai kurie trikotažo tipai yra linkę greitai prarasti vientisumą, net jei pažeidimas iš pirmo žvilgsnio atrodo menkas.

    Tyrėjai taip pat parodė, kad galima projektuoti struktūras, kurios riboja defektų plitimą, ir tokias, kurios jį palengvina. Praktinė reikšmė aiški: tinkamai parinktas sujungimų raštas leidžia valdyti atsparumą irimui net nekeičiant pačios žaliavos ar verpalų tipo.

    Ką tai gali pakeisti madoje ir pramonėje?

    Drabužių pramonėje toks požiūris gali prisidėti prie ilgaamžiškesnių gaminių kūrimo ir mažesnio poreikio dažnai keisti rūbus, kas svarbu ir tvarumo kontekste. Ilgesnis naudojimo laikas reiškia mažesnį tekstilės atliekų kiekį ir efektyvesnį išteklių panaudojimą.

    Panašūs principai gali būti pritaikomi ir už mados ribų, pavyzdžiui, polimerų, biologinių audinių ar minkštosios robotikos medžiagų tyrimuose. Visais atvejais lemiamas veiksnys išlieka tas pats: kaip elementai sujungti ir kaip topologija diktuoja, ar defektas išsisklaido, ar virsta irimo grandine.

  • Kavos gerti nebūtina: mokslininkai atskleidė, ką per 5 minutes gali padaryti jos kvapas

    Kavos puodelis ne visada būtinas, kad pasijustume žvalesni ar ramesni. Japonijos mokslininkų tyrimas parodė, kad vien kelias minutes pabuvus šalia šviežiai užplikytos kavos aromato, daliai žmonių gali pagerėti savijauta ir pakisti tam tikri smegenų aktyvumo rodikliai.

    Tyrimą atliko Showa farmacijos universiteto mokslininkai. Jame dalyvavo 20 studentų nuo 20 iki 29 metų, o tyrimo metu dalyviai kavos negėrė, tik sėdėjo šalia ką tik paruošto gėrimo maždaug 50 centimetrų atstumu.

    Mokslininkai naudojo standartizuotą paruošimą: kava buvo gaminama iš 20 gramų maltos kavos ir 400 mililitrų 85 laipsnių temperatūros vandens. Prieš ir po 5 minučių aromato poveikio buvo vertinamas dalyvių nusiteikimas, taip pat fiksuojami fiziologiniai rodikliai.

    Po 5 minučių dauguma dalyvių pranešė apie sumažėjusį nuovargį, įtampą, nerimą ir pasimetimą, rečiau įvardijo prislėgtumą. Kartu tyrėjai užfiksavo pakitusį EEG rodiklį, kurį šiame darbe naudojo kaip atsipalaidavimo indeksą.

    Įdomu tai, kad širdies susitraukimų dažnis ir širdies ritmo variabilumas reikšmingai nepakito. Taip pat nebuvo aiškios sąsajos tarp to, kas jautė didžiausią nuotaikos pagerėjimą, ir to, kieno EEG pokytis buvo ryškiausias.

    Tyrėjų vertinimu, tokia reakcija gali būti susijusi su tuo, kaip kvapai veikia emocijas ir prisiminimus. Uoslės signalai glaudžiai susiję su smegenų sritimis, atsakingomis už nuotaiką ir asociacijas, todėl kavos aromatas gali „įjungti“ įprastus rytinius ar poilsio scenarijus net ir negeriant paties gėrimo.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžė, kad rezultatai dar nėra tiesioginis įrodymas, jog būtent kavos kvapas sukelia pokyčius. Tyrime nebuvo kontrolinės grupės, todėl dalį efekto galėjo lemti paprastas 5 minučių poilsis, lūkesčiai ar pati situacija, o išvados kol kas taikytinos tik siaurai jaunų suaugusiųjų grupei.

    Ekspertai tokiais atvejais paprastai rekomenduoja rezultatus vertinti kaip ankstyvą užuominą, o ne praktinę taisyklę visiems. Norint patikimų išvadų, prireiktų didesnių imčių, skirtingo amžiaus dalyvių, aklo dizaino ir palyginimo su neutraliais kvapais ar poilsiu be aromato.

  • Japanese researchers grow thalamus-cortex brain circuits in lab assembloids, opening a new window on neural development

    Japanese researchers grow thalamus-cortex brain circuits in lab assembloids, opening a new window on neural development

    Researchers in Japan have recreated key human brain circuits in the lab by fusing miniature models of the thalamus and cerebral cortex into what are known as assembloids. Built from human induced pluripotent stem cells, the multi-region tissue is designed to mimic how developing brain areas connect and coordinate activity.

    The work, published in the Proceedings of the National Academy of Sciences, focuses on the thalamus-cortex pathway that helps organize sensory processing and higher cognition. Because direct studies of early human brain wiring are limited by ethical and technical constraints, organoid-based models have become an important alternative.

    Why thalamus-cortex wiring matters

    The cerebral cortex relies on precisely timed communication among different neuron types and between distant brain regions. Disruptions in these networks are linked to neurodevelopmental conditions, including autism spectrum disorder, making circuit formation a high-priority target for basic and translational research.

    Animal studies have long suggested the thalamus helps shape cortical development, but confirming the details in human tissue has been difficult. The new assembloid model aims to capture those cross-region interactions more realistically than single-region organoids.

    How the assembloids were built

    The team first grew separate thalamic and cortical organoids from iPS cells and then fused them to allow fibers to extend between regions. Over time, axons from each side grew toward the other and formed synapses, resembling the bidirectional connectivity seen in the developing brain.

    When researchers compared cortical tissue grown alone with cortical tissue connected to the thalamus, the connected cortex showed gene activity consistent with greater maturation. The results support the idea that thalamic input can accelerate aspects of cortical development.

    Signals that synchronize specific neurons

    To probe function, the scientists tracked how activity traveled through the fused tissue and observed wave-like patterns moving from the thalamus into the cortex. That flow was associated with synchronized activity across parts of the cortical network.

    The effect differed across major cortical excitatory neuron classes, with synchronized patterns seen in pyramidal tract and corticothalamic neurons that communicate with the thalamus. Intratelencephalic neurons, which do not project to the thalamus, showed less synchrony, suggesting thalamic input selectively reinforces certain circuit types.

    Researchers say the platform could help clarify how human circuits assemble at the level of cell types and connections, and provide a testbed for studying disease mechanisms. In the longer term, thalamus-cortex assembloids may also support screening strategies aimed at restoring or stabilizing abnormal network activity.