Net ir žiemą sodas nebūtinai turi būti pilkas – yra krūmų, daugiamečių ir svogūninių augalų, kurie pražysta šalčiausiais metų mėnesiais.
Dalis jų žiedinius pumpurus suformuoja dar vasarą ar rudenį, o prasiskleidžia atodrėkių metu. Apie tokius augalus rašo portalas deccoria.pl.
Į žiemą žydinčių augalų sąrašą patenka ir gerai pažįstamos rūšys, ir rečiau soduose auginami krūmai. Skiriasi ne tik jų žydėjimo laikas, bet ir vieta, kur jie geriausiai auga.
Praktiška taisyklė planuojant žiemos kompozicijas – ryškiausius krūmus sodinti ten, kur juos matysite pro langą, o žemus augalus rinktis arčiau takelių bei lysvių kraštų.
Augalai, kurie žydi žiemą
Švelnesnės žiemos metu baltais žiedais jau gruodį gali pradėti džiuginti baltasis eleboras (dar vadinamas „Kalėdų rože“). Jo žiedai kyla virš tamsiai žalių, blizgių lapų, o augalą galima auginti ne tik gėlyne, bet ir vazone terasoje ar balkone.
Tarpinis hamamelis pirmuosius žiedus dažnai išskleidžia sausį, o žydėti gali iki kovo ar net balandžio – tai priklauso nuo oro. Žiedai auga pluošteliais ant plikų šakelių ir, priklausomai nuo veislės, būna gelsvi, oranžiniai ar raudoni.
Įdomi hamamelio savybė – šalčio metu jo žiedlapiai susisuka spiralėmis, o atšilus vėl išsitiesina, todėl spalva sode išlieka ilgai. Kai kurios veislės taip pat skleidžia ryškų kvapą.
Nuo vasario iki balandžio žydi snieguolės: balti varpelio formos žiedai su žaliomis dėmelėmis ant vidinių vainiklapių dažnai pasirodo anksčiau namų soduose nei miškuose ar parkuose, nes dirva ten greičiau sušyla.
Panašiu metu pražysta ir žieminis erančis – žemas, maždaug 10 cm aukščio augalas ryškiai geltonais žiedais. Saulėje žiedai atsiveria plačiai, o apniukusiomis dienomis susiskleidžia; augalas linkęs greitai plėstis ir per kelerius metus gali sudaryti geltoną „kilimą“.
Ankstyvą pavasarį, dažnai kovo–balandžio mėnesiais, žydi bodnantinė putina „Dawn“. Jos smulkūs, į rutuliškus žiedynus susitelkę žiedai dengia plikas šakas ir pasižymi intensyviu kvapu, o ant vienos šakelės galima matyti kelis rožinės atspalvius.
Mažam sodui ir auginimui vazone
Mažame sode dažnai užtenka vieno ryškaus, žiemą žydinčio krūmo ir kelių visžalių žemų augalų, kurie dengtų dirvą jo papėdėje. Tam tinka, pavyzdžiui, tarpinis hamamelis arba bodnantinė putina – pastaroji paprastai būna žemesnė ir siauresnė.
Prie takelio ar gėlyno krašto iš arti gerai matosi augalai, kurie išlaiko dekoratyvumą visus metus. Tokiose vietose siūloma sodinti erikas (žiemines viržes): veislė „Winter Beauty“ gali pražysti jau gruodį ir formuoti 15–20 cm aukščio tankias pagalvėles su smulkiais rausvais žiedais.
Pusiau pavėsyje, prie namo sienos, tinka eleborai, o šviesesnėse vietose – bergenijos. Šių augalų lapai rudenį ir žiemą gali parausti (ypač veislės „Bressingham Ruby“), todėl spalvos sode būna net ir tada, kai mažai kas žydi.
Norintiems spalvos prie įėjimo ar terasoje, įdomus pasirinkimas – japoninė skimia, kuri gerai auga vazone. Veislė „Rubella“ rudenį suformuoja tamsiai raudonus pumpurus, kurie per žiemą atrodo kaip smulkūs koralai, o pavasarį pražysta baltais žiedais; jai rekomenduojamas rūgštesnis substratas.
Kaip prižiūrėti žiemą žydinčius augalus
Tokie augalai geriausiai jaučiasi nuo vėjo apsaugotose vietose – ypač tai svarbu vazonuose auginamiems egzemplioriams. Šaltas vėjas žiemą džiovina lapus, todėl jie gali pradėti ruduoti.
Visžaliams augalams ypatingai svarbus laistymas: jie per lapus net žiemą netenka vandens, o vėjas ir žiemos saulė šį procesą paspartina. Kai žemė įšąla, šaknys nebegali pasisavinti drėgmės ir pasireiškia vadinamoji fiziologinė sausra.
Dėl to rekomenduojama augalus gausiai palaistyti vėlyvą rudenį, o žiemą – laistyti per atodrėkius, kai temperatūra teigiama, ypač artėjant pavasariui.
Dirvą aplink erikas siūloma mulčiuoti plonu pušies žievės ar komposto sluoksniu, kad šaknys išliktų vėsesnės ir drėgnesnės. Pavasarį, kai erikos nužydi, patrumpinami ūglių galai su sausais žiedais, tačiau senų sumedėjusių dalių rekomenduojama nekirpti.
Hamamelis genimas kovo mėnesį, jau po žydėjimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš poskiepio (žemiau skiepo vietos) augantys ūgliai neperimtų augalo – juos reikėtų pašalinti kartu su nudžiūvusiomis šakomis.
Žiemos pabaigoje verta apžiūrėti eleborus: jei ant lapų atsirado apvalių rudų dėmių, tai gali būti grybinės dėmėtligės požymis, todėl pažeistus lapus patariama pašalinti. Taip pat primenama dirbti su pirštinėmis – eleborai yra nuodingi, jų sultys gali dirginti odą.