Ruduo daugeliui sodininkų atrodo idealiausias metas sodinti medžius, krūmus ir daugiamečius augalus, nes dirva dar šilta, o drėgmės paprastai netrūksta. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu į sklypus neretai patenka ir augalai, kurie vėliau tampa rimta problema ne tik pačiam sodui, bet ir aplinkinei gamtai.
Invazinės rūšys dažniausiai yra iš kitų regionų atkeliavę augalai, kurie naujoje aplinkoje plinta itin agresyviai. Jos nustelbia vietines rūšis, keičia buveines, o dalis jų gali daryti žalą infrastruktūrai ar kelti riziką žmonių sveikatai.
Kuo pavojingi invaziniai augalai?
Didžiausia bėda ta, kad invaziniai augalai dažnai dauginasi labai efektyviai: gausiai subrandina sėklas, plinta šakniastiebiais arba atžalomis. Net ir iš pažiūros dekoratyvus krūmas ar vijoklis po kelerių metų gali pradėti stelbti gėlynus, vejas ir net kaimyninius sklypus.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinių rūšių plitimą spartina švelnėjančios žiemos ir ilgesnis vegetacijos sezonas. Dėl to dalis augalų, kurie anksčiau sunkiai peržiemodavo, dabar įsitvirtina lengviau, o jų kontrolė tampa brangesnė ir sudėtingesnė.
Rudenį sodinami augalai, kurie gali išplisti
Vienas dažnai minimas pavyzdys yra japoninis pelėvirkštis, dar vadinamas japoniniu rykšteniu, kurio šakniastiebiai gali atželti net iš mažų fragmentų. Tokie augalai ypač sparčiai kolonizuoja upių pakrantes, šlaitus ir apleistas teritorijas, o jų naikinimas paprastai reikalauja kelių sezonų nuoseklaus darbo.
Riziką sode kelia ir kai kurie dekoratyvūs krūmai, pavyzdžiui, šliaužiančios formos sedulos, kurios sudaro tankius sąžalynus ir užgožia kitus augalus. Panašiai elgtis gali ir greitai augantys vijokliai, kurie, įsikibę į atramas ar medžius, atima šviesą, vandenį bei maisto medžiagas.
Dar viena sodininkų dažnai nuvertinama grupė yra augalai, kurie plinta iš požeminių dalių, pavyzdžiui, topinamburas. Jei jis auginamas be šaknų barjero, kitą sezoną gali išdygti ten, kur jo neplanavote, nes pakanka dirvoje likusios mažos gumbų dalies.
Kada gresia atsakomybė?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daliai invazinių rūšių taikomi griežti ribojimai: jų laikymas, dauginimas, prekyba ar platinimas gali būti draudžiamas. Tokiais atvejais atsakomybė gali būti taikoma ne tik už tyčinį platinimą, bet ir už aplaidumą, kai invazinis augalas iš sklypo išplinta į gamtą.
Net jei konkretus augalas nėra įtrauktas į draudžiamų sąrašus, tai dar nereiškia, kad jis yra saugus pasirinkimas. Prieš perkant sodinukus verta pasitikrinti oficialius invazinių rūšių sąrašus, o abejonių atveju rinktis vietines arba neinvazines alternatyvas.
Jeigu įtariate, kad invazinis augalas jau auga jūsų sklype, svarbiausia neskubėti jo kompostuoti ar vežti žaliųjų atliekų į bendras aikšteles. Tokie veiksmai gali dar labiau paskatinti plitimą, todėl dažniausiai rekomenduojama atliekas tvarkyti taip, kad augalas nebeturėtų galimybės atželti.