CP v2

Tag: Jaredas Kushneris

  • Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanijos vyriausybė Europos Komisijai patikino, kad prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio siejamas prabangus turizmo projektas bus įgyvendinamas laikantis Europos aplinkosaugos teisės. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ES plėtros komisarė Marta Kos.

    Pasak jos, Briuselis sulaukė patvirtinimo, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o sprendimai dėl statybų ir infrastruktūros bus derinami su europiniais standartais. Tai ypač aktualu todėl, kad planuojama plėtra paliestų saugomą teritoriją prie Adrijos jūros.

    Projektas tapo protestų židiniu

    Maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės planas pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines demonstracijas Albanijoje. Protestuotojai teigia, kad projektas gali pakenkti ekosistemoms, o sprendimai dėl žemės naudojimo esą priimami pernelyg skubotai ir su išimtimis investuotojams.

    Komisarė pabrėžė, kad teisė protestuoti yra pamatinė laisvė, kurios tikimasi laikytis tiek ES valstybėse, tiek šalyse kandidatėse. Anot jos, būtent stojimo procesas su nuolatine stebėsena suteikia papildomą garantiją, kad gamta ir aplinka bus saugomos pagal ES reikalavimus.

    Stojimo į ES kontekstas ir Briuselio signalai

    Albanija laikoma viena pažangiausių kandidačių į ES tarp Vakarų Balkanų valstybių, dažnai minima iškart po Juodkalnijos. Vis dėlto, kad stojimo derybos judėtų pirmyn, Tirana turi suderinti nacionalinę teisę su ES teisynu, įskaitant aplinkosaugos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles.

    Pastaruoju metu Europos Komisija viešai rodė susirūpinimą dėl projekto ir ragino Albanijos institucijas veikti nedelsiant, kad nebūtų pakenkta stojimo perspektyvai. Tirana į šiuos pareiškimus reagavo jautriai, nes, jos vertinimu, poveikio aplinkai vertinimas dar vyksta ir iš anksto daryti išvadų nereikėtų.

    Investicijos ir teisės viršenybė

    Diskusijas kaitina ir ankstesni Europos Komisijos signalai dėl teisinės bazės pokyčių: buvo atkreiptas dėmesys į 2025 metų vasarį pakeistą įstatymą, kuriame numatytos specialios išimtys didelėms investicijoms, viršijančioms 50 mln. eurų. Tokios nuostatos, pasak kritikų, gali sudaryti prielaidas nevienodam taisyklių taikymui.

    Projektas siejamas su investicijų bendrove „Affinity Partners“, kuri, kaip skelbta viešojoje erdvėje, turi sąsajų su J. Kushneriu. Albanijos institucijos investuotojams suteikė išskirtines galimybes, todėl Briuselis siekia aiškaus atsakymo, ar procedūros bus skaidrios ir suderinamos su ES aplinkosaugos bei viešojo valdymo standartais.

    „Gavome Albanijos vyriausybės patikinimą, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir bus laikomasi Europos aplinkosaugos standartų“, – sakė Marta Kos.

    „Mums svarbiausia ne tai, iš kur ateina investicijos, o ar jos vykdomos pagal ES teisę“, – sakė Marta Kos.

  • Kodėl Albanijoje protestuojama dėl Sazano salos: 1,4 mlrd. eurų kurortas ir „Kushner Island“ vardas

    Kodėl Albanijoje protestuojama dėl Sazano salos: 1,4 mlrd. eurų kurortas ir „Kushner Island“ vardas

    Tūkstančiai žmonių Albanijoje pastarosiomis dienomis išėjo į protestus dėl planuojamų prabangaus turizmo projektų, siejamų su Jaredo Kushnerio investicijomis ir Ivankos Trump pavarde. Demonstracijos vyko sostinėje Tiranoje bei Vjosos–Nartos lagūnos teritorijoje Adrijos pakrantėje, kuri laikoma jautria ir saugotina ekosistema.

    Aktyvistai teigia, kad planuojamos statybos gali pakeisti pakrantės kraštovaizdį ir kelti grėsmę biologinei įvairovei, o sprendimų priėmimo procesui esą trūksta skaidrumo. Albanijos valdžia pabrėžia ekonominę naudą, darbo vietas ir didesnį tarptautinių turistų srautą, projektą pristatydama kaip aukštos klasės, su gamtos apsauga suderinamą kryptį.

    Ką reiškia „Kushner Island“?

    „Kushner Island“ nėra oficialus pavadinimas, o kritiškai nusiteikusių protestuotojų ir kampanijų kūrėjų prigijusi pravardė Sazano salai. Taip norima pabrėžti, kad sala, ilgai buvusi uždara ir militarizuota, dabar siejama su didelio masto privačia investicija, kuri, oponentų vertinimu, gali iš esmės pakeisti jos paskirtį.

    Sazano sala yra didžiausia Albanijos sala, jos plotas siekia apie 5,7 kvadratinio kilometro. Ji žinoma dėl atšiauresnės pakrantės, apleistų tunelių ir Šaltojo karo laikų įtvirtinimų, kurie iki šiol primena ilgą karinę teritorijos istoriją.

    Sala su karine praeitimi

    Strategiškai svarbi sala skirtingais laikotarpiais atsidurdavo didesnių regiono galių interesų lauke. Pirmajame XX amžiaus ketvirtyje ją buvo okupavusi Italija, o vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, sala sugrįžo Albanijai ir komunistiniu laikotarpiu tapo viena slapčiausių šalies karinių vietų.

    Dėl savo geografinės padėties sala yra svarbi Adrijos ir Jonijos jūrų sandūroje, netoli Vlorės miesto. Ilgą laiką visuomenei ji buvo menkai prieinama, o šiandien jos ateitis tapo viešų politinių ir aplinkosauginių diskusijų objektu.

    Kas planuojama ir kodėl tai kelia įtampą?

    Jaredas Kushneris projektą remia per investicijų bendrovę „Affinity Partners“. Skelbiama, kad planuojamo kurorto vertė siekia apie 1,4 mlrd. eurų, o vizijoje minimi viešbučiai, vilos, apartamentai, prieplauka ir kita aukštos klasės infrastruktūra, orientuota į turtingus tarptautinius lankytojus.

    Aplinkosaugininkai ir vietos iniciatyvos pabrėžia, kad tokio masto statybos pajūryje ir greta saugomų teritorijų gali turėti ilgalaikį poveikį buveinėms. Tuo pat metu valdžia akcentuoja, kad Albanijos rivjera yra viena sparčiausiai augančių Viduržemio turizmo krypčių, o didelės investicijos, jos teigimu, gali paskatinti viso regiono ekonominį atsigavimą.

    „Albanija nėra parduodama“, – skandavo dalis protestuotojų, reikalaudami stabdyti projektą ir peržiūrėti jo poveikį aplinkai.

    Kodėl protestuose matomi flamingai?

    Ryškiai rožinis flamingas tapo protestų simboliu, ypač diskusijose dėl Vjosos–Nartos lagūnos ir aplinkinių šlapynių, kuriose fiksuojamos svarbios migruojančių paukščių buveinės. Aktyvistai sako, kad šis simbolis padeda aiškiai ir vizualiai priminti, jog pakrantės projektai gali paliesti ne tik ekonomiką, bet ir retas, jautrias ekosistemas.

    Pastaraisiais metais flamingų buvimas Albanijos šlapynėse viešojoje erdvėje dažnai siejamas su platesnėmis gamtosaugos diskusijomis ir pakrančių urbanizacijos tempais. Dėl to flamingas protestuose virto ne tik konkretaus projekto kritikos, bet ir bendresnio raginimo saugoti pakrantės gamtą ženklu.