CP v2

Tag: Jaroslawas Kaczynskis

  • Lenkijoje įsiplieskė ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės: teisininkai abejoja pokyčių teisėtumu

    Lenkijoje kilo naujas ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės: dalis teisininkų ir politikų kvestionuoja, ar pastarieji sprendimai keičiant institucijos valdymą buvo teisėti.

    Konfliktą įžiebė vėlyvo spalio įvykiai prie Tribunolo būstinės, kai, žiniasklaidos pranešimais, į pastatą įėjo naujojo Seimo paskirti teisėjai, lydimi viešąją tvarką užtikrinančių tarnybų pareigūnų.

    Dar prieš tai teisėja Anna Korwin-Piotrowska paskelbė sustabdžiusi Tribunolo prezidentą Bogdaną Święczkowskį ir jo pavaduotoją Bartłomiejų Sochańskį. Ji, kaip ilgiausią stažą turinti teisėja, perėmė vadovavimo pareigas.

    Valdantieji šiuos veiksmus aiškina kaip bandymą atkurti teisinę tvarką, o opozicija juos vadina neteisėtu Konstitucinio Tribunolo perėmimu. Dėl to ginčas tapo viena svarbiausių pastarųjų dienų politinių temų.

    Nesutarimai dėl to, kas laikomas Tribunolo vadovu

    Didžiausios diskusijos kyla dėl to, ar pagal galiojančias nuostatas Tribunolo prezidento pareigas toliau eina Bogdanas Święczkowskis, ar vis dėlto sprendimai jį nušalinti buvo pakankami vadovybės pasikeitimui.

    Lenkijos Aukščiausiosios advokatų tarybos prezidentas Przemysławas Rosati viešai tvirtino, kad teisiniu požiūriu prezidentu tebėra laikomas B. Święczkowskis, o A. Korwin-Piotrowskos sprendimo veiksmingumas, jo vertinimu, kelia rimtų abejonių.

    Jis taip pat pabrėžė, kad net ir pripažinus sprendimą veiksmingu, tai nebūtinai reikštų pareigų praradimą – greičiau laikino pobūdžio nušalinimą nuo kasdienių funkcijų.

    Skirtingos konstitucininkų ir buvusių vadovų pozicijos

    Kritiškai apie veiksmus pasisakė ir kai kurie konstitucinės teisės specialistai, tarp jų Marcin Matczak ir Ryszard Piotrowski, taip pat dalis Aukščiausiojo Teismo teisėjų.

    Vis dėlto kitos nuomonės laikėsi keli buvę Konstitucinio Tribunolo prezidentai – jie tokius veiksmus vertino kaip galimą kelią baigti užsitęsusį konstitucinį konfliktą.

    Atskira ginčo dalis susijusi su bendrojo susirinkimo kvorumu: viešai svarstyta, ar sprendimams priimti gali pakakti aštuonių dalyvių. M. Matczak argumentavo, kad kvorumas turėtų būti skaičiuojamas nuo bendro teisėjų skaičiaus, o ne nuo tų, kurie konkrečiu metu vykdo pareigas po sustabdymų.

    Kalbos apie „resetą“, bet sutarimo nematyti

    Reaguodami į krizę kai kurie politikai pradėjo kalbėti apie Konstitucinio Tribunolo „resetą“ konstituciniu keliu. Tarp pasiūlymų minėta ir idėja užbaigti dabartinės sudėties kadenciją bei naujus teisėjus rinkti kvalifikuota – trijų penktųjų – balsų dauguma.

    Tačiau plačios paramos šiems planams kol kas nėra. Donaldas Tuskas atmetė kompromiso galimybę, o Przemysławas Czarnekas vietoj „reseto“ siūlė pirmalaikius rinkimus.

    Laidoje „Dudek o polityce“ politologas prof. Antoni Dudek teigė, kad greitas ginčo sprendimas mažai tikėtinas, nes didžiųjų politinių stovyklų lyderiai nemato politinio intereso susitarti.

    Profesoriaus vertinimu, konfliktas gali plėstis ir apimti kitas valstybės institucijas, įskaitant kovą dėl įtakos Aukščiausiajame Teisme. Nors, jo teigimu, atsitraukimas nuo eskalacijos dėl Lenkijos centrinio banko sumažino riziką, ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo ir toliau kelia rimtų teisinių ir politinių klausimų.

  • Iki rinkimų liko metai: apklausos rodo pavojingą lūžį, Lenkijai gresia beprecedentė krizė

    Iki Lenkijos parlamento rinkimų likus maždaug metams, naujausios apklausos piešia vis labiau komplikuotą scenarijų: net ir pirmaujant didžiausiai politinei jėgai, stabilios daugumos sudarymas gali tapti beveik neįmanomas. Politologai perspėja, kad šalis gali atsidurti situacijoje, kai po balsavimo prasidės ilgos derybos, o galutinis rezultatas bus trapus mažumos kabinetas ar net pirmalaikiai rinkimai.

    Lenkijoje Seimo daugumai reikia 231 mandato, todėl vien tik laimėti rinkimus nepakanka. Apklausos rodo, kad didžiausias iššūkis kyla ne dėl pirmos vietos, o dėl to, ar pavyks surinkti pakankamai partnerių koalicijai, kuri galėtų valdyti visą kadenciją.

    Vertinant pastarųjų mėnesių tendencijas, politinis laukas vis labiau fragmentuojasi, o mažesnės partijos balansuoja ties patekimo į parlamentą riba. Tokiose sąlygose net kelių procentinių punktų svyravimai gali kardinaliai pakeisti mandatų pasiskirstymą ir priversti derėtis su ideologiškai tolimais partneriais.

    Koalicijų matematika griežtėja

    Jei po rinkimų didžiausia frakcija nesurenka daugumos, prasideda derybos, kuriose svarbu ne tik programiniai pažadai, bet ir postų dalybos, atsakomybės ribos bei susitarimai dėl balsavimų Seime. Tokia praktika Lenkijoje pažįstama, tačiau šįkart riziką didina tai, kad keli potencialūs partneriai gali apskritai nepereiti rinkimų slenksčio.

    Prie politinės aritmetikos prisideda ir tai, kad koalicijos, sudarytos iš kelių ideologiškai skirtingų jėgų, dažnai tampa mažiau stabilios. Kuo daugiau partnerių, tuo didesnė tikimybė, kad nesutarimai dėl biudžeto, socialinės politikos ar užsienio reikalų paralyžiuos sprendimų priėmimą.

    „Net ir laimėjimas negarantuoja valdymo, jei nebelieka partnerių, su kuriais įmanoma susitarti dėl daugumos“, – sako politinę situaciją vertinantis apžvalgininkas.

    Dešinės blokas ir jo rizikos

    Kitas scenarijus, kurį dažnai mini analitikai, yra dešiniųjų jėgų bandymas suformuoti daugumą. Toks variantas teoriškai gali duoti daugiau mandatų, tačiau praktikoje kyla klausimas, ar kelių skirtingų lyderių ir srovių aljansas pajėgtų ilgai išlaikyti discipliną, ypač sprendžiant dėl premjero kandidatūros, parlamento vadovybės ir ministerijų.

    Istorinė patirtis rodo, kad ideologiškai artimos, bet asmeniškai konkuruojančios partijos neretai susiduria su vidiniais konfliktais. Tokiais atvejais net turint formalią daugumą valdžia gali tapti nuolatinių krizių ir ultimatumų režimu, o tai trumpina kabineto gyvavimo laiką.

    „Koalicija gali būti sudaryta greitai, bet subyrėti dar greičiau, jei iš anksto nesuderinami kertiniai klausimai“, – teigia politikos proceso stebėtojai.

    Netikėti veiksniai gali viską apversti

    Apklausos nėra rinkimų rezultatas, todėl situaciją gali pakeisti ir vadinamieji juodosios gulbės įvykiai: tarptautinių krizių paaštrėjimas, saugumo situacijos pokyčiai ar staigus ekonomikos sulėtėjimas. Lenkijai, esančiai rytinio NATO ir Europos Sąjungos flango valstybėje, geopolitiniai sukrėtimai gali turėti tiesioginį poveikį tiek rinkėjų nuotaikoms, tiek partijų darbotvarkėms.

    Dar vienas galimas lūžis yra naujo politinio žaidėjo iškilimas prieš pat rinkimus, kai per kelis mėnesius surenkamas reikšmingas palaikymas. Tokie atvejai regione jau buvo matyti, o nusivylimas tradiciniu partijų konfliktu dažnai tampa palankia terpe greitiems reitingų šuoliams.

    Jei po rinkimų nepavyktų greitai suformuoti vyriausybės, Lenkijai teoriškai grėstų ilgas politinis įšalas, panašus į kai kurių Vakarų Europos valstybių patirtas derybines krizes. Praktikoje dažniau svarstomi du keliai: mažumos vyriausybė su ad hoc parama Seime arba politinė dogryvka pirmalaikių rinkimų forma.

    Reikšmės gali įgyti ir prezidento vaidmuo, nes valstybės vadovas procedūriškai dalyvauja vyriausybės formavimo pradžioje, o pirmasis paskirtas kandidatas į premjerus ne visada būna iš didžiausios frakcijos. Tai gali atverti kelią alternatyviems susitarimams, jei didžiosios stovyklos įstrigtų tarpusavio aklavietėje.

    Kol kas vienas dalykas aiškus: jei dabartinės tendencijos išsilaikys, po rinkimų derybos gali būti ne tik ilgos, bet ir ypač trapios, o stabilios daugumos formavimas taps svarbiausiu išbandymu naujajai kadencijai.

  • Kaczyńskis ragina stiprinti Lenkijos gynybą: šimtai tūkstančių rezervistų ir branduolinis atgrasymas

    Lenkijos opozicinės partijos PiS lyderis Jarosławas Kaczyńskis saugumo konferencijoje Stalovoje Volioje pareiškė, kad šaliai reikia šimtų tūkstančių kovai parengtų rezervistų. Jo teigimu, gynybinė parengtis turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visą visuomenę.

    Politikas akcentavo atgrasymo svarbą, tačiau pridūrė, kad vien jo nepakanka, jei agresorius vis tiek ryžtųsi puolimui. Jis pabrėžė, kad gebėjimas gintis yra esminė prielaida, jog sąjungininkai realiai prisidėtų krizės atveju.

    „Tik tie, kurie ginasi, gali realiai tikėtis sąjungininkų paramos“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    Kaczyńskis kritikavo dabartinį ginkluotųjų pajėgų plėtros tempą ir teigė, kad ankstesnis kariuomenės didinimo planas esą buvo pristabdytas ir vykdomas fragmentiškai. Jo manymu, prioritetas turėtų būti geriau suderinti ginkluotės įsigijimus su realiu karių skaičiumi ir parengimu.

    Kalbėdamas apie karo Ukrainoje pamokas, PiS lyderis išskyrė bepilotes sistemas ir dronų programas kaip vieną svarbiausių krypčių. Jis pripažino, kad platesnė modernizacija reikalaus reikšmingų finansinių išteklių, o sprendimai turėtų būti ilgalaikiai.

    Rezervistai ir branduolinis atgrasymas

    Viena ryškiausių Kaczyńskio pasisakymo dalių buvo susijusi su branduoliniu atgrasymu. Jis kalbėjo apie idėją, kad Lenkija turėtų turėti galimybę naudotis branduoliniais pajėgumais, ir teigė, kad tai didintų atgrasymo efektą regione.

    „Kelias iki to nėra trumpas, bet jis nėra uždarytas“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    PiS lyderis teigė, kad stipri kariuomenė neįmanoma be didelio parengtų rezervų skaičiaus. Jo vertinimu, dabartinis rezervistų parengimas nėra pakankamas, todėl būtina didinti apmokytų žmonių bazę, kurią prireikus būtų galima greitai mobilizuoti.

    Civilinė gynyba ir pramonė

    Kaczyńskis taip pat akcentavo civilinės gynybos klausimus, tarp jų priedangų ir slėptuvių plėtrą bei pasirengimą krizėms. Jis minėjo poreikį planuoti sveikatos apsaugos sistemos, ugniagesių ir gelbėjimo tarnybų darbą karo ar plataus masto ekstremalios situacijos atveju.

    Kitas jo išskirtas prioritetas – nacionalinis gynybos pramonės stiprinimas, įskaitant dronų gamybą. Kaczyńskis pabrėžė, kad per trumpą laiką šalis nepajėgs pati pasigaminti visos reikalingos ginkluotės, todėl reikės derinti pirkimus iš užsienio su vietine gamyba.

    Kalbėdamas apie sąjungininkus, jis rėmė NATO vaidmens išlaikymą ir teigė, kad Europos valstybėms būtina didinti karines pastangas. Vis dėlto, jo vertinimu, be Jungtinių Valstijų karinio svorio Europa greitai nesukurtų tokio paties atgrasymo mechanizmo.

    „Ši sistema turi būti stiprinama dėl milžiniškos Jungtinių Valstijų karinės galios ir dėl to, kad Rusija į ją rimtai atsižvelgia“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

  • Mirė Piotras Pyzikas, buvęs Lenkijos valstybės aktyvų viceministras, kuravęs kasybos sektorių

    Gegužės 23 dieną Glivicuose mirė Piotras Pyzikas – buvęs Lenkijos parlamento narys ir Valstybės aktyvų ministerijos viceministras, kurio atsakomybės srityje buvo kasybos politika. Apie netikėtą jo mirtį viešai pranešė keli Lenkijos politikai, tarp jų ir su partija „Teisė ir teisingumas“ siejami pareigūnai.

    Užuojautą dėl P. Pyziko mirties pareiškė „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, o atsisveikinimo žinutę paskelbė ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Politikai akcentavo ilgametę jo veiklą valstybės labui ir įsitraukimą į viešąjį gyvenimą.

    Piotras Pyzikas gimė 1959 metais Pulavuose. 1980 metais jis įstojo į Nepriklausomą studentų sąjungą prie Silezijos technologijos universiteto, taip pat bendradarbiavo su „Solidarumo“ judėjimu, kuris Lenkijoje tapo svarbiu politinių permainų simboliu.

    Vėliau P. Pyzikas dirbo parlamente – buvo VII ir VIII kadencijų Seimo narys. 2021–2023 metais jis ėjo Valstybės aktyvų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo laikomas vienu iš politikų, atsakingų už kasybos sektoriaus klausimus, įskaitant socialinę darbotvarkę anglies regionuose.

    Darbas ministerijoje ir politinė veikla

    2021 metų lapkričio 15 dieną tuometinis Lenkijos vicepremjeras ir valstybės aktyvų ministras Jacekas Sasinas įteikė P. Pyzikui paskyrimą į ministerijos vadovybę. Šis laikotarpis sutapo su augančiomis diskusijomis dėl anglies pramonės ateities, energetinio saugumo ir ES klimato tikslų.

    Nuo 2001 metų P. Pyzikas priklausė partijai „Teisė ir teisingumas“ ir buvo siejamas su jos struktūrų kūrimu Silezijos vaivadijoje. Šis regionas Lenkijoje istoriškai laikomas vienu svarbiausių anglies gavybos centrų, todėl politiniai sprendimai dėl kasybos čia turi didelį socialinį ir ekonominį svorį.

    Kasybos iššūkiai: žmonės ir ateitis

    Viešojoje erdvėje P. Pyzikas buvo minimas ir dėl pasisakymų apie kadrų trūkumą sektoriuje. Jis yra pabrėžęs, kad šiandien žmonės rečiau renkasi darbą kasyboje, nes nemato aiškios naudos ir stabilios perspektyvos ateityje, o tai dar labiau apsunkina pramonės transformaciją.

    Lenkijos kasybos sektorius pastaraisiais metais balansuoja tarp dviejų tikslų: užtikrinti energetinį saugumą ir kartu judėti mažesnių emisijų kryptimi. Tokiose diskusijose ministerijų vadovų bei už kasybą atsakingų politikų vaidmuo dažnai tampa esminis, nes sprendimai apima ne tik energetiką, bet ir regionų užimtumą, profesinį persikvalifikavimą bei valstybės paramos mechanizmus.