CP v2

Tag: Jaunikliai

  • Kodėl kai kurios gyvūnų patelės palieka jauniklius: biologai įvardijo dažniausias priežastis

    Socialiniuose tinkluose emocijų dažnai sukelia vaizdai, kai gyvūnų patelė nusisuka nuo ką tik gimusio jauniklio. Vis dėlto biologai pabrėžia, kad jauniklių palikimas ar atstūmimas gyvūnų pasaulyje nėra retenybė, o dažnai paaiškinamas išlikimo logika ir ribotais ištekliais.

    Viena geriausiai ištirtų strategijų yra vadinamasis vados mažinimas, ypač paplitęs tarp paukščių. Kai maisto trūksta, tėvai gali investuoti į stipresnius jauniklius, o silpnesniems resursų nebeužtenka, todėl jie žūsta arba būna paliekami.

    Tokia elgsena evoliuciškai gali būti naudinga, nes didina tikimybę, kad bent dalis palikuonių pasieks savarankiškumą. Kitaip tariant, geriau užauginti vieną ar kelis stiprius jauniklius, nei rizikuoti prarasti visą vadą dėl per mažo maisto.

    Mokslininkų aprašomuose lauko tyrimuose fiksuota, kad sumažinus vados dydį kai kurių rūšių patelės kitą sezoną dažniau išgyvena ir sėkmingiau vėl peri. Tai siejama su mažesne energijos kaina: šėrimas, šildymas ir apsauga reikalauja daug jėgų, ypač nepalankiomis sąlygomis.

    Specialistai išskiria ir kitas dažnas priežastis, kodėl patelė gali atstumti jauniklį: staigūs aplinkos pokyčiai, triukšmas, plėšrūnų grėsmė, sutrikęs maitinimosi režimas ar ekstremalios oro sąlygos. Karščio bangos ar ilgesnės sausros gali sumažinti maisto prieinamumą ir padidinti jauniklių mirtingumą, o tai dar labiau „stumdo“ tėvus rinktis griežtesnę išteklių paskirstymo strategiją.

    Nemažą vaidmenį turi ir patelės patirtis. Pirmą kartą atsivedusios patelės kai kuriose rūšyse dažniau daro priežiūros klaidų, vėluoja pradėti žindyti ar ne taip efektyviai gina jauniklius, todėl kartais jauniklis paliekamas kaip „neperspektyvus“ esant papildomam stresui.

    Tyrimai su nelaisvėje laikomais gyvūnais rodo, kad atstumtų jauniklių patirtys gali turėti ilgalaikių pasekmių elgsenai suaugus. Užaugę individai, patyrę atstūmimą, vėliau kartais patys dažniau demonstruoja panašius priežiūros sutrikimus, ypač jei aplinka kelia stresą.

    Mokslininkai tai aiškina kompleksu veiksnių: nuo socialinio mokymosi iki biologinių mechanizmų, susijusių su streso reguliavimu organizme. Tokiais atvejais kalbama ir apie epigenetinius procesus, kai aplinkos patirtis gali paveikti genų raišką, o tai susiję su elgesio reakcijomis vėlesniame gyvenime.

    Žmogui jauniklio palikimas dažnai atrodo kaip beprasmis žiaurumas, tačiau gamtoje prioritetas yra reprodukcinė sėkmė ir išlikimas. Jei patelė išsekina save bandydama išmaitinti visus, gali neišgyventi pati arba kitą sezoną nebesusilaukti palikuonių.

    Biologai pabrėžia, kad tokios strategijos nėra „blogos“ ar „geros“ moraline prasme: tai prisitaikymas prie ribotų resursų. Dėl to jauniklių atstūmimas kai kuriais atvejais tampa ne išimtimi, o vienu iš būdų, kaip rūšys išsilaiko kintančioje aplinkoje.

  • Garsios gervių poros Odarkos ir Griciko jaunikliai paliko lizdą: stebėtojai fiksuoja pirmuosius skrydžius

    Ukrainoje, Poltavos srityje esančiame Piriatino nacionaliniame gamtos parke, stebėtojų pamėgta gervių pora Odarka ir Gricikas sulaukė svarbaus sezono lūžio. Jaunikliai, kuriuos tūkstančiai žmonių sekė per vaizdo kamerą, jau pakilo į pirmuosius skrydžius, o lizdas ištuštėjo.

    Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė tyrėja Ira Saražynska, daug metų stebinti šią porą ir viešinanti svarbiausius lizdo gyvenimo momentus. Pasak jos, liepos 23 dieną stebėtojai pirmą kartą pamatė vaizdą, kai jauni paukščiai sėkmingai išskrido ir ilgesniam laikui paliko lizdą.

    „Tokį lizdą matėme dar prieš sugrįžtant gervėms, tokį jį matėme per jauniklių žiedavimą, tokį jį pamatėme ir tada, kai jaunos gervės sėkmingai pakilo į skrydį. Laikas nenumaldomai slysta, o ši diena tampa praeitimi“, – sakė I. Saražynska.

    Šį sezoną lizde augo keturi jaunikliai, kuriuos stebėtojai praminė Lėlevičiumi, Machaonu, Mrija ir Nika. Tyrėjų teigimu, būtent pirmieji savarankiški skrydžiai yra vienas svarbiausių etapų, nuo kurio priklauso, ar jaunikliai galės saugiai migruoti ir išgyventi be nuolatinės tėvų globos.

    Viešas lizdo stebėjimas per kameras pastaraisiais metais tapo ne tik edukacine priemone, bet ir pilietinės paramos forma gamtai bei saugomoms teritorijoms. Tokie projektai leidžia realiu laiku sekti perėjimo sėkmę, fiksuoti grėsmes ir kaupti duomenis, kuriuos vėliau naudoja ornitologai.

    Primename, kad šiemet Odarka ir Gricikas buvo sudėję penkis kiaušinius, tačiau užaugo keturi jaunikliai. Jauniklių vardai buvo siejami su stebėtojų iniciatyvomis ir simbolinėmis reikšmėmis, o pats lizdas dar kartą tapo viena labiausiai aptariamų laukinės gamtos stebėjimo vietų regione.