CP v2

Tag: Jaunimo kultūra

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Socialiniuose tinkluose gimę „aura farming“ mūšiai peržengė ekranų ribas ir vis dažniau vyksta realiose miesto erdvėse. Paaugliai susirenka į minias, atsistoja vienas prieš kitą ir varžosi ne smūgiais ar šokiu, o tuo, kas interneto kalba vadinama aura.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“, o dabar matomas įvairiose Lotynų Amerikos šalyse ir Ispanijoje. Dvikovos primena memų ir gestų konkursą, kuriame svarbiausia atpažįstami interneto kodai, laikysena ir pasitikėjimas savimi.

    Kas yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose vartojamas apibūdinti žmogaus skleidžiamą stilių, nuotaiką, charizmą ar gebėjimą atrodyti užtikrintai. „Farming“ terminas atėjęs iš vaizdo žaidimų, kur jis reiškia pasikartojančius veiksmus renkant taškus ar resursus.

    Todėl „aura farming“ reiškia sąmoningai demonstruoti gestus, pozas ar veiksmus, kurie simboliškai prideda taškų už charizmą ir įvaizdį. Internetinis juokas ir trumpi vaizdo įrašai čia paverčiami scena, o pergalę lemia publikos reakcija.

    Kaip laimima charizmos dvikova?

    Tokiuose susitikimuose dalyviai varžovą bando pralenkti memų nuorodomis, atkartotais virusiniais judesiais ar net netikėtais rekvizitais. Viename renginyje Meksikoje minia filmavo pasirodymus telefonais, o foną papildė žaidimus primenanti muzika.

    „Laimi tas, kuris atrodo geriau, labiau pasirodo, prajuokina ir turi daugiau pasitikėjimo“, – sakė vieno Meksiko miesto renginio organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Tarp populiarių elementų minimi futbolo žvaigždžių šventimo judesiai, „TikTok“ išpopuliarinti veido profilio demonstravimo trendai ir gestai, kurie neturi vienos reikšmės, bet yra atpažįstami bendruomenei. Tai daro žiūrovų įsitraukimą esmine dalimi: kuo daugiau žmonių pagauna nuorodą, tuo daugiau „auros“ gauna atlikėjas.

    Kodėl tai traukia paauglius?

    Suaugusiesiems šios dvikovos neretai atrodo sunkiai iššifruojamos, nes jų logika remiasi greitai kintančia interneto kultūra. Dalis kritikų tai vertina kaip popkultūros supaprastėjimą, tačiau kiti mato kitą pusę: jauni žmonės dėl šio žaidimo realiai susitinka, o ne tik bendrauja ekranuose.

    Psichologai pabrėžia, kad tokie renginiai gali veikti kaip saugesnė socializacijos forma: yra aiškios taisyklės, daug bendraminčių, o konkurencija dažniausiai lieka simbolinė. Net kai viskas vėliau vis tiek atsiduria „TikTok“, pats susitikimo momentas tampa svarbia patirtimi.

    „Daugiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – AFP teigė vienas iš dalyvių.

    Augant populiarumui, tendencija pasiekia ir organizacijas bei sporto klubus, kurie socialiniuose tinkluose perima „auros“ kalbą, kad atrodytų artimesni jaunai auditorijai. Taip „aura farming“ iš memų žodyno tampa platesne viešos komunikacijos ir jaunimo identiteto dalimi.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Socialiniuose tinkluose gimęs terminas aura farming peržengė ekranų ribas ir virto gyvais pasirodymais, kuriuose paaugliai bei jauni suaugusieji varžosi ne kumščiais ar šokiu, o charizma. Į gatves persikėlusiuose susibūrimuose svarbiausia įrodyti, kas turi daugiau vadinamosios auros.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ erdvėse, o vėliau įgavo realų formatą Lotynų Amerikoje. Pastaruoju metu aura farming mūšiai fiksuojami ir Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur susitikimai tampa jaunimo traukos centru.

    Kas iš tiesų yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose dažnai reiškia įvaizdį, laikyseną ir pasitikėjimą savimi, kurį žmogus skleidžia aplinkiniams. Tai tarsi nerašytas įvertinimas, ar esi „kietas“, ar moki būti įtaigus, ar tavo stilius ir elgesys patraukia dėmesį.

    Antra sąvokos dalis ateina iš žaidimų kultūros: „farming“ apibūdina kartojamus veiksmus, kuriais renkami taškai ar resursai. Taip aura farming tampa savotišku „taškų rinkimu“ už charizmą, įvaizdį ir gebėjimą atpažinti interneto kodus.

    Kaip vyksta mūšiai ir kas laimi?

    Gyvuose susibūrimuose dalyviai stoja vienas prieš kitą, o minia stebi, filmuoja telefonais ir reaguoja į kiekvieną gestą. Laimėtoją dažniausiai nulemia publikos palaikymas, teisėjų vertinimas arba abiejų derinys, priklausomai nuo renginio taisyklių.

    Svarbiausia čia ne fizinė jėga, o gebėjimas į vieną pasirodymą sudėti kuo daugiau atpažįstamų nuorodų į memus, virusinius vaizdo įrašus ir platformose išplitusius gestus. Vienas populiarių pavyzdžių – Cristiano Ronaldo pergalės šuolis „Siuuu“, kuris tokiose dvikovose naudojamas kaip lengvai atpažįstamas charizmos simbolis.

    „Laimi tas, kuris geriau atrodo, labiau pasirodo, sukelia daugiau juoko ir turi daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė Meksikoje vykusių varžybų organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Nuo prizų iki futbolo klubų dėmesio

    Nors daliai dalyvių tai tėra pramoga, kai kuriuose renginiuose atsiranda ir apčiuopiami prizai. Pavyzdžiui, vienose varžybose Meksike nugalėtojui buvo įteikta 3 000 pesų suma, kuri sudaro apie 160 eurų.

    Kitur prizas labiau simbolinis: reputacija, socialinių tinklų dėmesys ir teisė vadintis turinčiu „begalinę aurą“. Šią logiką sustiprina ir tai, kad visa veikla dažniausiai filmuojama, o įrašai vėl grįžta į „TikTok“, kur renka peržiūras ir gimdo naujas interpretacijas.

    Reiškinys pasiekė ir profesionalų sportą, kai klubai savo komunikacijoje pradėjo žaisti tuo pačiu žodynu, taip dar labiau legitimuodami trendą jaunų žmonių akyse. Tai rodo, kaip greitai interneto memai gali persikelti į institucijų ir didelio matomumo organizacijų viešąją kalbą.

    Kodėl tai glumina suaugusiuosius?

    Vyresnei kartai šie pasirodymai dažnai atrodo sunkiai iššifruojami, nes jie paremti vidiniais platformų ženklais ir nuorodomis, kurios be konteksto praranda prasmę. Dėl to aura farming mūšiai kartais vertinami kaip tuščias dėmesio vaikymasis arba kultūros paviršutiniškėjimo ženklas.

    Vis dėlto dalis specialistų įžvelgia ir kitą pusę: tokie susitikimai skatina paauglius išeiti į viešą erdvę, bendrauti akis į akį ir kurti bendruomeniškumo jausmą. Paradoksalu, tačiau trendas, gimęs telefone, bent trumpam priverčia telefoną nuleisti, kad būtų galima dalyvauti gyvame veiksme.

    „Labiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – sakė vienų varžybų nugalėtojas Kaled Rosales Salazar.

  • Analoginiai fotoautomatai grįžta į madą: kodėl jaunimas vėl renkasi užuolaidėlę ir blykstę

    Analoginiai fotoautomatai grįžta į madą: kodėl jaunimas vėl renkasi užuolaidėlę ir blykstę

    Kas nutiko fotoautomatams?

    Išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų laikais klasikiniai fotoautomatai ilgą laiką atrodė kaip nykstanti miesto detalė. Juos vis dar galima rasti stotyse ar prekybos centruose, tačiau daugelis įprato prie greito, skaitmeninio rezultato ekrane.

    Vis dėlto pastaraisiais metais analoginiai fotoautomatai sulaukia netikėto dėmesio: jie restauruojami, grąžinami į viešas erdves, o prie jų rikiuojasi ne tik nostalgijos ieškantys vyresni, bet ir jaunoji karta. Šį sugrįžimą skatina noras turėti apčiuopiamą prisiminimą, o ne dar vieną failą galerijoje.

    Nuo 1925 metų iki šiandien

    Pirmieji automatiniai fotoaparatai kabinose išpopuliarėjo dar 1925 metais, kai Niujorke buvo pristatytas „Photomaton“ principu veikiantis sprendimas. Tuo metu tai buvo technologinis lūžis: nuotrauką buvo galima gauti čia pat, per kelias dešimtis sekundžių.

    Istoriniai šaltiniai mini, kad kabinos greitai tapo masiniu reiškiniu, nes suteikė galimybę nusifotografuoti be fotografo. Tai reiškė mažesnę kainą, daugiau spontaniškumo ir, svarbiausia, daugiau privatumo – užuolaidėlė atskirdavo žmogų nuo pašalinių žvilgsnių.

    „Fotoautomatas pasiūlė fotografiją be fotografo: žmogus tapo ir modeliu, ir fotografu“, – sakė prancūzų kino kūrėjas ir autorius Raynal Pellicer.

    Ši „mini studija“ ilgainiui įgijo ir socialinę reikšmę. Kabina tapo vieta, kurioje galima eksperimentuoti su poza, emocija, santykiu, o kartu – trumpam pabėgti nuo viešumo taisyklių.

    Kodėl analogas vėl traukia?

    Skaitmeniniai fotoautomatai, pakeitę senąsias kabinas, pasiūlė patogumą: peržiūrą ekrane, retušavimo galimybes, greitesnę priežiūrą ir mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Tačiau kartu dingo dalis to, ką žmonės vadina „magija“ – netobulumas, netikėtumas ir vienkartinis rezultatas.

    Analoginis formatas su keturių kadrų juostele ir vertikaliu, „kinematografišku“ ritmu natūraliai skatina pasakoti istoriją. Nuotrauka tampa ne tik portretu, bet ir mini siužetu, o jos vertė auga būtent dėl to, kad tai yra realus atspaudas rankoje.

    „Užtraukus užuolaidėlę, laisvė tampa absoliuti, nes nėra nei negatyvų, nei vidinės atminties: kiekvienas atspaudas yra vienintelis“, – sakė fotoautomatų restauravimo ir nuomos verslą vystantis Eddy Bourgeois.

    Ši mintis taikliai apibūdina skirtumą nuo kasdienės skaitmeninės rutinos. Telefonuose nuotraukos dažnai perrenkamos, taisomos, lyginamos, o fotoautomate procesas vyksta greitai, beveik be kontrolės – todėl ir atrodo tikresnis.

    Restauravimo iššūkiai ir nauja banga

    Entuziastai, restauruojantys analogines kabinas, susiduria su praktinėmis problemomis: reikia mechaninių detalių, kurių nebegamina, ir specifinių juodai baltų medžiagų. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikia geopolitinė įtampa, nes dalis klasikinių resursų buvo siejama su Rytų Europos gamintojais.

    Tačiau būtent ribotumas ir sudėtingumas tampa šio reiškinio dalimi: analoginė kabina yra ne „paslauga“, o kultūrinis objektas, kurį reikia prižiūrėti kaip paveldą. Dėl to fotoautomatai vis dažniau atsiranda muziejuose, kultūros erdvėse, festivaliuose, o ne vien utilitariškai – dokumentų nuotraukoms.

    Pastebima ir platesnė tendencija: augantis susidomėjimas analogine fotografija, vinilo plokštelėmis, fiziniais formatais ir lėtesniais ritualais. Fotoautomatas čia idealiai įsipaišo, nes sujungia technologijos istoriją, miesto kultūrą ir labai žmogišką poreikį būti pamatytam be filtro.