CP v2

Tag: Jaunimo linija

  • Savižudybių mažiau, bet kančia niekur nedingo: ko trūksta po krizės ir kodėl vyrai vis dar rizikoje?

    Lietuvoje savižudybių skaičius per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad mažėja ir žmonių kančia. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne tik suvaldyti ūmią krizę, bet ir užtikrinti, kad žmogus po jos neliktų vienas.

    Vilniaus miesto savižudybių prevencijos koordinatorė Goda Nausėdaitė sako, kad dažniausiai žmogus, atsidūręs savižudybės rizikoje, į sistemą patenka per skubią pagalbą ar ligoninę. Tačiau tikroji rizika išlieka ir vėliau, kai tenka grįžti į tą pačią kasdienybę, kurioje problemos dažnai būna neišspręstos.

    Skaičiai gerėja, bet rizika išlieka

    Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo laikotarpio, kai Lietuvoje 100 000 gyventojų tekdavo daugiau nei 40 savižudybių, rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus. Vis dėlto pagal Eurostato duomenis Lietuva pastaraisiais metais išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal savižudybių rodiklį.

    Tuo pačiu fiksuojama ir kita tendencija: registruojamų mėginimų nusižudyti skaičius gali augti net tada, kai savižudybių mažėja. Pasak specialistų, tai nebūtinai bloga žinia, nes augimą iš dalies gali lemti mažėjanti stigma, geresnis rizikos ženklų atpažinimas ir tikslesnis atvejų registravimas.

    „Mažėjantis savižudybių skaičius yra svarbus pokytis, tačiau jis savaime nereiškia, kad mažėja žmonių kančia“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Didžiausia spraga po ūmios krizės

    Pasak koordinatorės, pažeidžiamiausias laikotarpis dažnai būna jau po hospitalizacijos, kai žmogus išleidžiamas namo. Būtent tada išlieka didesnė pakartotinių bandymų rizika, o pagalbos tęstinumas tampa kritiškai svarbus.

    Vilniuje taikomas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas numato, kad po pirminio rizikos įvertinimo turi būti sudaromas savisaugos planas, o informacija apie suteiktą pagalbą perduodama psichikos sveikatos centrui. Ten žmogų gali perimti atvejo vadybininkas, kuris padeda užsiregistruoti pas specialistus ir seka, ar pagalba realiai pasiekė žmogų.

    „Pagalba žmogui neturi baigtis išėjus pro įstaigos duris. Pagalbos tęstinumu turi būti pasirūpinta dar prieš žmogų išrašant“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kodėl sunkiausia pasiekti vyrus?

    Higienos instituto duomenimis, 2024 metais iš 566 nusižudžiusių žmonių 461 buvo vyrai, tai sudaro apie keturis penktadalius visų atvejų. Specialistai šią situaciją sieja su vadinamuoju lyčių paradoksu: moterys dažniau praneša apie mintis ar mėginimus nusižudyti, o vyrai dažniau miršta dėl savižudybės.

    Pasak koordinatorės, dalis vyrų nuo vaikystės mokomi neparodyti silpnumo ir sunkumus spręsti vieni. Dėl to emociniai sunkumai gali reikštis ne atviru kalbėjimu, o pykčiu, užsidarymu, persidirbimu ar žalingais įpročiais, o aplinkiniai dažnai mato tik pasikeitusį elgesį, bet ne jo priežastį.

    „Kartais svarbu nelaukti, kol žmogus pats pasakys turintis minčių nusiudyti, bet tiesiai paklausti apie savižudybę. Tai sunku ir artimiesiems, ir specialistams, tačiau toks klausimas gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kur kreiptis pagalbos dabar

    Pagalbos galima kreiptis į Vilties liniją telefonu 116 123, o į Jaunimo liniją telefonu 8 800 28 888, abi linijos veikia visą parą. Vaikų linijos numeris yra 116 111, Pagalbos moterims linijos numeris yra 8 800 66 366.

    Jeigu grėsmė yra ūmi ir reikia skubios pagalbos, būtina skambinti telefonu 112. Specialistai pabrėžia, kad net ir vienas pokalbis gali tapti lūžio tašku, o kreiptis pagalbos verta dar iki tol, kol situacija atrodo nebepakeliama.

  • Skaitykla Vilnius skaito sugrįžta į Lukiškių aikštę: atidaryme poezija virs futbolo rungtynėmis

    Skaitykla Vilnius skaito sugrįžta į Lukiškių aikštę: atidaryme poezija virs futbolo rungtynėmis

    Skaitykla vėl įsikurs Lukiškių aikštėje

    Į Lukiškių aikštę sugrįžta vasaros skaitykla Vilnius skaito, jau tapusi nuolatiniu šiltojo sezono traukos tašku vilniečiams ir miesto svečiams. Naujojo sezono atidarymo renginys vyks birželio 3 dieną, trečiadienį, 18 valandą.

    Organizatoriai kviečia užsukti tiek trumpam, tiek ilgesniam laikui: skaityti per pietų pertrauką, po darbo ar savaitgalį. Skaityklos idėja paprasta, bet aktuali didmiesčiui: net 30 minučių skaitymo per dieną gali tapti tvariu įpročiu, padedančiu sulėtinti tempą ir pailsėti nuo ekranų.

    Atidaryme poezija susitiks su futbolu

    Šių metų atidarymo vakaras žada netikėtą formatą: skaityklos pievelė Lukiškių aikštėje virs poezijos futbolo aikšte su vartais ir kamuoliu. Renginyje simboliškai susitiks Argentina ir Čilė, o publika bus kviečiama pasirinkti savo palaikomą komandą.

    Vakaro ašimi taps poezijos antologija „Argentina vs Čilė“, išleista leidyklos „Bazilisko ambasada“. Joje pristatomi ryškiausi Argentinos ir Čilės autoriai, tarp jų Gabriela Mistral, Jorge Luisas Borgesas, Julio Cortázaras, Pablo Neruda ir Alejandra Pizarnik, leidžiantys pažvelgti į Lotynų Amerikos literatūrą per skirtingas poetines mokyklas ir laikmečius.

    Renginyje pasirodys įvairių sričių kūrėjai ir visuomenėje atpažįstami veidai, kurie įkūnys literatūros ir futbolo pasaulius, o rungtynių eigą lydės komentarai. Organizatoriai žada, kad intriga vyks ne vien skaitymuose: dalyviai bus kviečiami įsitraukti ir į baudinių serijas, kuriose taškai renkami kartu su publika.

    Beveik tūkstantis knygų ir partnerių lentynos

    Skaitykloje lankytojai galės nemokamai skaityti knygas iš beveik 1 000 leidinių kolekcijos, kurią dovanojo leidyklos ir organizacijos. Lentynose bus įvairių žanrų knygų suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, taip pat kelionių, istorijos, psichologijos, tėvystės temų leidinių, biografijų bei kultūrinių žurnalų.

    Šiemet tęsiamas partnerių indėlis: atskiroje lentynoje bus galima rasti Vilnius UNESCO literatūros miestas atrinktų knygų apie Vilnių. Taip pat tęsiamas bendradarbiavimas su Jaunimo linija, kurios rekomenduojamos savipagalbos knygos bus pažymėtos atskiru pavadinimu.

    Skaitykloje numatomi ir susitikimai su autoriais, diskusijos, skaitymai bei knygų pristatymai, todėl erdvė veiks ne tik kaip vieta ramiai paskaityti, bet ir kaip atvira kultūrinė scena mieste. Organizatoriai ypač kviečia šeimas su vaikais kurti bendrus skaitymo ritualus, o mažiesiems skaitytojams žadama patogi, jų poreikiams pritaikyta aplinka.

    Skaityklos sezonas truks iki rugsėjo, o įprastas darbo laikas bus nuo antradienio iki sekmadienio, 11–20 valandomis, išskyrus valstybines šventes ir lietingas dienas. Atidarymo vakarą žadamos ir vaišės, tad renginys bus orientuotas ne tik į literatūrą, bet ir į bendruomenišką vasaros pradžios nuotaiką.

    „Mes dažnai siekiame didelių pokyčių, bet pamirštame, kad jie prasideda nuo mažų, kasdienių žingsnių. Skaitymas gali tapti vienu iš jų – įpročiu, kuris augina“, – pabrėžė dr. A. Landsbergienė.

  • Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Emocinė sveikata – tema, kurią sunku nutylėti

    Lietuvos jaunimas tarptautiniuose tyrimuose dažnai minimas tarp laimingiausių, tačiau kasdienybėje nemaža dalis jaunuolių susiduria su nerimu, vienišumu ar perdegimu. Emociniai sunkumai dažnai lieka nepastebėti, nes pagalbos paieškos vis dar lydimos stigmos ir baimės būti nesuprastam.

    Organizacijos, teikiančios emocinę paramą, atkreipia dėmesį, kad kreipimųsi skaičiai nemažėja, o daliai jaunų žmonių pokalbis su specialistu ar savanoriu tampa pirmuoju žingsniu link realios pagalbos. Šiame kontekste vis dažniau akcentuojama prevencija, bendruomeniškumas ir paprasti įpročiai, padedantys stiprinti emocinį atsparumą.

    Kas laukia prie Baltojo tilto?

    Gegužės 23 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto, antrą kartą rengiama Laimingo jaunimo diena – atviras emocinės sveikatos festivalis, kuriame dalyvavimas nemokamas. Renginio tikslas – kalbėti apie savijautą aiškiai ir paprastai, kartu pasiūlant veiklų, kurios padeda patirti ryšį ir bendrystę.

    Nuo 14 valandos numatytas žygis Lengvu žingsniu su „Swedbank“, organizuojamas kartu su „Walk15“. Organizatoriai kviečia žygiuoti kaip galimybę stabtelėti, skirti laiko sau ir pasikalbėti su šalia esančiais, o ne tik siekti rezultato ar tempo.

    Nuo 16 valandos renginio erdvėje įsikurs Laimės pieva – vieta kūrybinėms dirbtuvėms, aktyvioms veikloms, žaidimams ir pokalbiams. Čia bus jungiamos emocinės, fizinės ir finansinės sveikatos temos, kad lankytojai galėtų ne tik išgirsti patarimų, bet ir praktiškai išbandyti, kas veikia kasdienybėje.

    Koncertas ir renginio partneriai

    Vakaro kulminacija – gyvo garso koncertas, kuriame pasirodys Pijus Opera, Monika Pundziūtė, „SHWR“, „Saulės kliošas“, „Galera“ ir kiti atlikėjai. Organizatoriai taip pat žada netikėtą vakaro svečią, kurio vardas iš anksto neatskleidžiamas.

    Renginį kuria „Jaunimo linija“ kartu su partneriais „Swedbank“, Vilniaus miesto savivaldybe ir TV3 žiniasklaidos grupe. Renginio idėja – padėti jaunam žmogui jaustis saugiai kalbant apie savo būseną, o pagalbos ieškojimą matyti kaip stiprybę, o ne silpnumą.

    „Jei norime emociškai atsparios ateities Lietuvos, rūpintis jaunimo emocine sveikata turime jau šiandien – kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaustųsi saugūs kalbėti ir ieškoti pagalbos“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė.

    „Prisidėdami prie šio renginio prisidedame prie realios pagalbos jaunimui ir galimybės pasiekti daugiau jaunų žmonių. Vilniuje gyvena ketvirtadalis visų Lietuvos vaikų, todėl partnerysčių reikia tam, kad žinutė pasiektų kuo platesnę auditoriją“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti kviečiami ne tik jauni žmonės, bet ir visi, kuriems svarbi emocinė sveikata bei palaikanti miesto bendruomenė. Renginys suplanuotas taip, kad kiekvienas galėtų rasti sau tinkamą formatą: nuo ramaus pasivaikščiojimo iki pokalbio ar koncerto.

  • Nemokama „Jaunimo linijos“ programėlė: emocinė pagalba, savipagalba ir patarimai vienoje vietoje

    „Jaunimo linija“ pristatė nemokamą programėlę, skirtą greitai pasiekti emocinę pagalbą ir savipagalbos priemones vienoje vietoje. Ji orientuota į jaunus žmones, kurie patiria nerimą, įtampą ar tiesiog nori geriau suprasti savo jausmus.

    Programėlėje sudėta tai, ko dažniausiai prireikia sunkesnėmis akimirkomis: aiškūs žingsniai, kur kreiptis pagalbos, ir praktiniai pratimai, padedantys nusiraminti. Toks sprendimas atliepia augantį poreikį psichologinę pagalbą pasiekti greitai ir patogiai, ypač telefonu.

    Vienas svarbiausių programėlės elementų yra tiesioginė prieiga prie „Jaunimo linijos“ pagalbos kanalų. Organizacija emocinę paramą jaunimui teikia visą parą telefonu, o pokalbiais internetu kasdien nuo 13:00 iki 01:00 valandos.

    Programėlėje taip pat pateikiami savipagalbos įrankiai, skirti savireguliacijai ir įtampos mažinimui. Tarp jų yra kvėpavimo pratimai ir raminančios garsinės meditacijos, kurios gali padėti stabilizuoti emocijas, kai užklumpa nerimas.

    Dar viena funkcija – laiškas sau, leidžiantis išrašyti mintis ir jausmus bei turinį patogiai išsisaugoti. „Jaunimo linija“ pabrėžia konfidencialumą, o tokie rašymo metodai psichologijoje dažnai pasitelkiami kaip būdas sumažinti vidinę įtampą ir aiškiau įvardyti, kas vyksta.

    Programėlėje publikuojami ir psichologų parengti emocinės sveikatos patarimai: paaiškinama, kas yra emocinė pagalba, kaip išbūti su sunkiais jausmais, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir kaip tvarkytis su finansiniu nerimu. Ši dalis skirta tiems, kurie nori ne tik greitos paramos, bet ir patikimos informacijos bei prevencinių žinių.

    Be to, programėlėje galima rasti kontaktų informacijos banką, kuris padeda susiorientuoti, kur kreiptis dėl tolimesnės psichologinės pagalbos. Tai aktualu situacijose, kai reikia ilgesnio palaikymo ar specializuotų paslaugų, o ne vienkartinio pokalbio.

    „Jaunimo linijos“ programėlę galima atsisiųsti „Google Play“ ir „App Store“ platformose. Organizacija ragina pasidalinti šia informacija su šalia esančiais jaunuoliais, nes emociniai sunkumai dažnai užklumpa netikėtai, o greita prieiga prie pagalbos gali tapti lemiama.