Penktadienį Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės lyderiai ruošiasi pristatyti ambicingą santykių „perkrovimą“ po „Brexit“, tačiau nutekintas susitikimo išvadų projektas atskleidžia ir aiškias šio atšilimo ribas.
Dokumentą, su kuriuo susipažino „Euronews“, Europos vyriausybėms antradienio vakarą išplatino derybininkai. Jame matyti, kad abi pusės siekia glaudesnio bendradarbiavimo prekybos, gynybos, energetikos ir kitose srityse – labiausiai nuo 2020 metų, kai JK paliko Bendriją.
Susitikimas vyksta Europai patiriant spaudimą labiau rūpintis savo saugumu ir konkurencingumu, todėl politinis interesas „užversti“ ilgus ginčų metus atsirado abiejose Lamanšo pusėse.
Vis dėlto projektas rodo, kad prieš pat viršūnių susitikimą tebėra keli politiškai jautrūs klausimai, dėl kurių derybos dar nebaigtos – nuo jaunimo mobilumo iki sąlygų patekti į ES elektros rinką.
Dėl ko susitarimai jau arti
Beveik baigtas susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų (agrifood) standartų suvienodinimo. Jei jis įsigaliotų, nuo 2028 metų kovo 1 dienos būtų atsisakoma dabar galiojančių sienos kontrolės ir sertifikavimo reikalavimų „didžiajai daugumai“ gyvūninės ir augalinės kilmės prekių, kuriomis prekiaujama tarp JK ir ES.
Taip pat tikimasi patvirtinti sandorį, susiejantį JK ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas (ETS). Tokiu atveju tarpusavio prekybai nebereikėtų anglies pasienio mokesčių, nors projekte nenurodoma, kada susitarimas realiai būtų pradėtas taikyti.
Energetika ir skaitmena: kur dar stringa
Vienas sudėtingiausių klausimų – JK integravimas į ES elektros rinką. Nutekintame tekste nurodoma, kad abi pusės įsipareigoja derybas užbaigti 2027 metais, tačiau nesutarimai išlieka: Briuselis sieja priėjimą su finansiniu įnašu į ES fondus, o Londonui svarbu mažinti aukštas energijos kainas.
Dokumente taip pat numatoma ankstyvuoju 2027 metų laikotarpiu pradėti skaitmeninę partnerystę, apimančią saugų ryšį, dirbtinį intelektą ir skaitmenines tapatybes. Tiesa, iš projekto, kaip teigiama, išbrauktas įsipareigojimas pagal Vindzoro susitarimą Šiaurės Airijoje taikyti ES Dirbtinio intelekto aktą ir Kibernetinio atsparumo aktą.
Jaunimo mobilumas ir gynyba – politinės įtampos taškai
Jaunimo mobilumo klausimas projekte įvardijamas kaip vienas ginčytiniausių. ES valstybės siekia, kad jų studentams JK universitetuose būtų taikomos tokios pačios sąlygos, ypač dėl studijų kainos, o Londonas pabrėžia, kad studentų srautai yra nelygūs.
Studijų įmokų tema nukeliama į atskirą susitarimą, kuriame kol kas paliekami du variantai: arba vienodas režimas ES piliečiams, arba „reikšmingai sumažintos bakalauro studijų įmokos“.
Kartu projekte nurodoma aiški „Youth Experience Scheme“ (TES) laiko juosta: schema leistų jaunimui iki trejų metų gyventi kitos pusės teritorijoje ir ten dirbti ar studijuoti. Tikslas – susitarimą pasiekti vėliausiai iki 2028 metų, o schemą pradėti taikyti nuo 2030 metų sausio.
Gynybos pramonės bendradarbiavimas taip pat išlieka jautrus – ypač dėl kai kurių ES valstybių noro riboti britų įmonių prieigą prie ES gynybos iniciatyvų. Vis dėlto dokumente akcentuojama, kad dabartinis saugumo kontekstas skatina ieškoti glaudesnės integracijos, įskaitant bendrus sprendimus dėl trūkstamų karinių pajėgumų, pavyzdžiui, oro gynybos, dronų ar amunicijos.
Be šių temų, projekte minima ir ekonominio saugumo darbotvarkė (eksporto kontrolė, technologijų nutekėjimo rizikos, tiekimo grandinių trikdžiai), taip pat bendradarbiavimas vidaus reikalų bei migracijos srityse, įskaitant informacijos apsikeitimo gerinimą kovojant su migrantų kontrabanda ir prekyba žmonėmis.
