CP v2

Tag: Jaunimo organizacijos

  • Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajono savivaldybė baigė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo konkurso paraiškų vertinimą. Per kvietimą gauta 41 paraiška, o bendra prašoma suma siekė 92 530,39 euro.

    Savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano priemonėje NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimas 2026 metams numatyta 55 000 eurų. Tai reiškia, kad visų prašymų patenkinti nebuvo galimybės, todėl daliai pareiškėjų lėšos neskirtos.

    Kaip vyko vertinimas?

    Konkurso procedūros vyko pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą ir sudarytos vertinimo komisijos nuostatus. Atitiktį reikalavimams ir paraiškų turinį vertino komisija, o sprendimai įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų birželio 5 dieną pasirašytame įsakyme.

    Finansavimas paskirstytas pagal kelias kryptis: NVO laimėtų projektų dalinis finansavimas, veiklos aktyvinimas, jaunimo iniciatyvų skatinimas ir materialinės bazės stiprinimas. Toks skirstymas leidžia paremti tiek renginius ir veiklas, tiek ilgiau tarnaujančius pirkinius ar infrastruktūrą.

    Kam skirta daugiausia lėšų?

    Didžiausi individualūs finansavimo dydžiai siekė 4 000 eurų ir buvo skirti viešajai įstaigai „Nacionalinis socialinis integracijos institutas“. Materialinės bazės stiprinimui taip pat numatyta 3 591 euras Avilių bendruomenei ir 3 326,38 euro Šaulių I kaimo bendruomenei SAULĖTEKIS.

    Aktyvinant NVO veiklą kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, daugeliui bendruomenių ir organizacijų skirta po 2 000 eurų, o daliai pareiškėjų – mažesnės sumos. Jaunimo iniciatyvoms finansavimas siekė 2 300–2 450 eurų, lėšos skirtos trims organizacijoms.

    Kodėl dalis paraiškų liko be finansavimo?

    Savivaldybė nurodo, kad daliai paraiškų finansavimas neskirtas dėl lėšų trūkumo, o nepatenkintas poreikis sudarė 37 530,39 euro. Tai rodo, kad rajone konkurencija dėl NVO rėmimo iš biudžeto išlieka didelė, o paraiškų poreikis viršija suplanuotą sumą.

    Dar keli pareiškėjai negavo finansavimo dėl to, kad nesurinko minimalaus 40 balų vertinimo. Viena paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti šio konkurso taisyklių, nes religinių bendruomenių projektai finansuojami pagal atskirą savivaldybės tvarką.

    Sprendimų praktika rodo, kad NVO finansavimo konkursuose svarbiausia ne tik idėja, bet ir aiškus projekto pagrindimas, realistiškas biudžetas, veiklų planas bei atitikimas konkrečios priemonės tikslams. Savivaldybėms siekiant skaidrumo, tokie konkursai paprastai remiasi balų sistema ir formaliais tinkamumo kriterijais.

  • Pakruojo savivaldybė paskirstė 12 900 eurų jaunimo projektams: kokios iniciatyvos gaus paramą 2026 metais

    Pakruojo savivaldybė paskirstė 12 900 eurų jaunimo projektams: kokios iniciatyvos gaus paramą 2026 metais

    Pakruojo rajono savivaldybė paskelbė, kaip 2026 metais bus paskirstytas finansavimas jaunimo organizacijų projektams ir neformalių jaunimo grupių iniciatyvoms. Sprendimai priimti po savivaldybės jaunimo organizacijų projektų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo įvertintos paraiškos ir pateikti siūlymai administracijos direktoriui.

    Finansavimas patvirtintas administracijos direktoriaus įsakymu ir skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Iš viso paremta 15 iniciatyvų: 3 jaunimo organizacijų projektai ir 12 neformalių jaunimo grupių iniciatyvų, kurioms paskirstyta 12 900 eurų.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Savivaldybės teigimu, parama skirta remiantis 2026 metais galiojančiais jaunimo organizacijų projektų finansavimo konkurso nuostatais. Vertinant paraiškas atsižvelgta į komisijos nutarimą, taip pat į numatomą veiklų naudą jaunimui, jų turinį ir planuojamą įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.

    Toks finansavimo modelis savivaldybėse paprastai siejamas su jaunimo politikos priemonėmis, kuriomis skatinamas jaunų žmonių įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą, savanorystę, neformalųjį ugdymą ir laisvalaikio užimtumą, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Kokios veiklos planuojamos 2026 metais?

    Paramą gavę projektų vykdytojai planuoja įvairias jaunimui skirtas veiklas: jaunimo dieną, išvykas į jaunimo vasaros akademiją, jaunimo apdovanojimus, įgalinimo mokymus ir diskusijas. Taip pat numatomi renginiai, orientuoti į bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį.

    Tarp suplanuotų iniciatyvų minimi žygiai, sąmoningumo veiklos, baidarių žygiai, susitikimai su vietos jaunimu skirtingose rajono gyvenvietėse, kūrybinės dirbtuvės ir vizualinių darbų paroda. Kartu numatomi ir sporto renginiai bei turnyrai, taip pat priemonių ir įrangos įsigijimas, reikalingas veikloms įgyvendinti.

    Savivaldybės pateikta informacija rodo, kad dalis projektų orientuoti į platesnį jaunimo pasiekiamumą, kai veiklos planuojamos ne tik rajono centre, bet ir kitose vietovėse. Tokia kryptis dažnai vertinama kaip būdas mažinti atskirtį ir sudaryti daugiau galimybių jaunimui dalyvauti iniciatyvose arčiau gyvenamosios vietos.

    Pakruojo rajono savivaldybė nurodo, kad finansavimas paskirstytas pagal konkurso tvarką, o projektų įgyvendinimas vyks 2026 metais pagal patvirtintus planus ir numatytas veiklas.

  • Utenos rajonas jaunimo politikoje tarp lyderių: savivaldybė įgyvendino 98 proc. rekomendacijų

    Utenos rajono savivaldybė pagal 2025 metų rezultatus pateko tarp šalies lyderių, vertinant, kaip savivaldybėse įgyvendinama jaunimo politika. Jaunimo reikalų agentūros atlikto vertinimo duomenimis, Utenos rajonas užėmė 5 vietą tarp 60 savivaldybių.

    Šis įvertinimas paremtas kasmetiniu procesu, kai Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybių administracijoms pateikia individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas. Savivaldybės turi užtikrinti valstybės perduotos funkcijos įgyvendinimą ir vykdyti rekomendacijose numatytas priemones.

    Pagal suderintas gaires savivaldybės teikia jaunimo politikos įgyvendinimo veiklos ataskaitas, o agentūra, remdamasi pateiktais duomenimis ir stebėsena, įvertina pažangą. Tokia praktika leidžia palyginti savivaldybių darbą ir matyti, kuriose srityse pasiekiami geriausi rezultatai, o kur dar trūksta nuoseklumo.

    Agentūros analizėje nurodoma, kad Utenos rajono savivaldybė 2025 metais įgyvendino 98 proc. rekomenduotų užduočių. Aukštas įgyvendinimo rodiklis paprastai siejamas su aiškiu atsakomybių pasiskirstymu savivaldybėje, reguliariu bendradarbiavimu su jaunimo organizacijomis ir nuosekliu planavimu, apimančiu tiek paslaugas, tiek įsitraukimo priemones.

    Jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimai savivaldybėms svarbūs ne tik dėl reitingo: jie padeda tiksliau identifikuoti poreikius, gerinti paslaugų prieinamumą jauniems žmonėms ir planuoti priemones, kurios didina jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Utenos rajono atvejis rodo, kad nuoseklus rekomendacijų įgyvendinimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą nacionaliniame palyginime.

  • Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Tauragėje, socialinėse dirbtuvėse „Draugų kiemelis“, vyko Savanorių ir savanoriškų organizacijų tinklo susitikimas. Renginys surengtas įgyvendinant projektą „TAPK – Tauragės apskrities pokyčių kūrėjai“, o į jį atvyko savanoriai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs bendruomenių nariai iš visos Tauragės apskrities.

    Susitikimo tikslas buvo sutelkti skirtingas iniciatyvas vienijančias organizacijas ir aptarti, kaip praktiškai stiprinti savanorystę regione. Diskusijose daug dėmesio skirta jaunų žmonių įtraukimui, mentorystei ir tam, kaip savanoriška veikla gali tapti atspirties tašku tolesnėms studijoms ar darbui.

    Renginio pradžioje dalyviai susipažino su socialinių dirbtuvių „Draugų kiemelis“ veikla. Dirbtuves pristatė Vitalija Šlepavičienė, pabrėžusi, kad iniciatyva gimė iš savanorystės idėjų ir siekio sukurti atvirą, saugią bei palaikančią erdvę bendruomenei.

    Pasak organizatorių, tokios vietos regionuose dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją: jos tampa ir praktinių įgūdžių ugdymo, ir socialinės įtraukties erdve. Būtent dėl to savanorystė čia vertinama ne tik kaip pagalba kitiems, bet ir kaip būdas kurti ryšius bei mažinti socialinę atskirtį.

    Asmenine patirtimi dalijosi Ema Pamedytė iš Jurbarko, pristačiusi projektą „Prasmingi metai“ ir savanorystės naudą jauno žmogaus augimui. Ji akcentavo, kad savanorystė padeda geriau pažinti save, atrasti veiklas, kuriose norisi tobulėti, ir ugdyti pasitikėjimą savimi.

    Jaunimo savanoriškos tarnybos programą renginyje pristatė Tauragės mentorė Agnė Gailienė. Ji kvietė dalyvius kalbėtis apie savanorystės patirtis, kylančius iššūkius ir tai, kokio palaikymo jauni žmonės dažniausiai tikisi iš organizacijų bei bendruomenių.

    Diskusijose išryškėjo ir praktiniai klausimai, su kuriais susiduria organizacijos: kaip pritraukti naujų savanorių, kaip aiškiai apibrėžti jų vaidmenis, kaip užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir motyvaciją. Taip pat aptarta, kad ilgalaikį įsitraukimą dažniausiai sustiprina aiški veiklos prasmė, matomi rezultatai ir nuoseklus koordinavimas.

    Renginio programoje vyko ir praktinės dirbtuvės, skirtos komunikacijos įgūdžių stiprinimui. Dalyviai akcentavo, kad gebėjimas bendrauti, klausytis ir bendradarbiauti yra vienas svarbiausių savanorystėje, nes būtent komunikacija padeda spręsti nesusipratimus ir kurti pasitikėjimą tarp skirtingų komandų.

    Susitikimo metu ne kartą grįžta prie minties, kad savanorystės kuriama vertė bendruomenėje yra platesnė nei vien konkreti pagalba renginiuose ar iniciatyvose. Savanoriška veikla stiprina tarpusavio ryšius, ugdo pilietiškumą ir dažnai tampa aplinka, kurioje gimsta naujos idėjos, partnerystės ir bendri regioniniai projektai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą: Tauragės rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei, Jurbarko rajono savivaldybei ir Pagėgių savivaldybei. Taip pat nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis.

  • Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančias organizacijas bei neformalias jaunimo grupes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 14 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 15.59 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas iniciatyvoms, kurios padeda jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, ugdyti socialinius įgūdžius, savanoriauti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Taip pat laukiami projektai, stiprinantys emocinę sveikatą, asmenines kompetencijas, verslumą ir užimtumą.

    „Jauni žmonės kuria gyvybingą, šiuolaikišką ir bendruomenišką Vilniaus rajoną. Norime skatinti jų iniciatyvas, suteikti daugiau erdvės idėjoms, saviraiškai ir aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip nurodo savivaldybė, pernai konkursui buvo pateiktos 8 paraiškos ir įgyvendinti 8 projektai, o jaunimo iniciatyvoms skirta daugiau kaip 19 000 eurų. Tai rodo augantį vietos bendruomenių ir organizacijų aktyvumą, o kartu ir poreikį turėti aiškias, lengvai pasiekiamas finansavimo priemones jaunimo idėjoms įgyvendinti.

    Kam skiriamas finansavimas

    Finansavimas orientuotas į Vilniaus rajono jaunimą ir veiklas, vykdomas savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas projektams, kurie įtraukia ne mažiau kaip 5 mažiau galimybių turinčius jaunus žmones bei tiems, kurie turi papildomų finansavimo šaltinių.

    Taip pat akcentuojama prevencinė kryptis: palankiau vertinamos iniciatyvos, sprendžiančios jaunimui aktualias problemas ir prisidedančios prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos. Savivaldybė tikisi, kad tokie projektai stiprins kasdienius jaunuolių įgūdžius ir kurs saugesnę aplinką.

    Kiek galima gauti ir kas negalioja

    Vienam projektui galima prašyti nuo 300 eurų iki 3 000 eurų. Paraišką teikiantis pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką ir joje pasirinkti ne daugiau kaip dvi finansuotinas veiklos sritis.

    Projektų veiklos ir rezultatai turi atitikti neformalaus darbo su jaunimu principus, o projektai turi būti skirti Vilniaus rajono jaunimui. Savivaldybė pažymi, kad sporto varžybos, kultūros ir meno, politiniai ar religiniai renginiai, taip pat akademinių ar profesinių žinių įgijimo renginiai gali būti tik priemonė tikslams pasiekti, bet negali tapti pagrindiniu projekto tikslu ar rezultatu.

    Paraiškos pateikimas ir kontaktai

    Paraiška ir privalomi dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, pasirašyti atsakingo asmens ir pateikti elektroniniu formatu vienu elektroniniu laišku. Visi dokumentai turi būti sujungti į vieną PDF failą.

    Dokumentai priimami tik vienu adresu: ernest.stelmach@vrsa.lt. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo, kad darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos galima kreiptis tuo pačiu el. paštu arba telefonu +370 679 24 215.

  • Jaunimo laisvalaikio centras atšventė 18-metį: „raudonasis kilimas“ ir nauji planai jaunimui

    Gegužės 8 dieną Jaunimo laisvalaikio centras (JLC) paminėjo 18-ąjį gimtadienį, pasirinkęs pilnametystę simbolizuojančią šventės temą „Raudonasis kilimas: į suaugusių pasaulį“. Organizatorių teigimu, idėja skirta parodyti, kad kiekvienas į centrą užsukantis jaunuolis yra vertas dėmesio, saugios erdvės ir galimybės atsiskleisti.

    Renginį pradėjusi JLC direktorė Daiva Pranskevičienė subūrė centro bendruomenę bendrai nuotraukai, o į šventę susirinko ir svečiai iš kitų miestų bei jaunimo organizacijų. Anot centro atstovų, toks dėmesys dar kartą patvirtino, kad JLC per 18 metų tapo ne tik laisvalaikio vieta, bet ir nuoseklaus jaunimo ugdymo, savanorystės bei bendrystės erdve.

    Scena, kūryba ir bendruomenė

    Šventinėje programoje pasirodė su centru siejami atlikėjai ir grupės, o koncertinė dalis tapo proga prisiminti, kiek daug jaunų žmonių per šiuos metus išbandė save muzikoje, scenoje ir viešame kalbėjime. Renginio metu pabrėžta, kad tokios patirtys jaunimui dažnai tampa pirmuoju žingsniu į platesnes kūrybines ar profesines veiklas.

    Lygiagrečiai koncertams vyko veiklos, skirtos įtraukti dalyvius ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip kūrėjus. Lauko erdvėje buvo kuriamas graffiti piešinys, o viduje veikė improvizuotos pramogų ir reportažų zonos, kur jaunimas galėjo išbandyti komunikaciją, interviu bei įvaizdžio sprendimus.

    Kodėl tokios erdvės svarbios?

    Jaunimo centrų vaidmuo pastaraisiais metais vis dažniau siejamas ne vien su laisvalaikiu, bet ir su prevencija bei įtrauktimi. Neformalus ugdymas, savanorystė, komandinis darbas ir galimybė saugiai leisti laiką po pamokų ar darbo laikomi veiksniais, padedančiais stiprinti jauno žmogaus socialinius įgūdžius ir ryšį su bendruomene.

    JLC atstovai akcentuoja, kad pilnametystė šiuo atveju yra ne tik sukaktis, bet ir įsipareigojimas atsinaujinti: girdėti jaunimo poreikius, kurti patrauklias veiklas ir telkti partnerius. Pasak organizatorių, po šventės centro komanda planuoja tęsti renginių ir užsiėmimų kryptį, kurioje derinamos kūrybinės iniciatyvos, jaunimo įgalinimas ir bendruomeniniai projektai.

    Vakarą užbaigė diskoteka, o renginio dalyviai buvo kviečiami ir toliau aktyviai įsitraukti į JLC veiklas. Centro bendruomenė sako, kad 18 metų sukaktis jiems yra ne finišas, o startas naujam etapui, kuriame svarbiausia išlieka jaunų žmonių iniciatyvos, saugumas ir galimybė augti.

  • Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajono savivaldybė skelbia pakartotinį kvietimą jaunimo, su jaunimu dirbančioms organizacijoms ir neformalioms jaunimo grupėms teikti paraiškas veiklų finansavimui. Parama skiriama pagal Savivaldybės jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų ir neformalių jaunimo grupių veiklos rėmimo programą.

    2026 metais programai numatyta 10 000 eurų, tačiau dalis lėšų dar nepaskirstyta: likutis siekia 6 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad, priklausomai nuo poreikio, finansavimas gali būti papildytas.

    Paraiškas galima teikti iki 2026 metų birželio 4 dienos 16.00 valandos. Dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, užpildyti kompiuteriu ir pateikti PDF formatu.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Šiuo kvietimu siekiama stiprinti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą, didinti jaunų žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir skatinti jų užimtumą. Savivaldybės programose tokie kvietimai dažniausiai orientuoti į konkrečius, aiškiai pamatuojamus rezultatus vietos bendruomenėje.

    Numatoma remti iniciatyvas, kurios padeda jaunimui įgyti daugiau kompetencijų, skatina savanorystę ir pilietinį aktyvumą. Taip pat akcentuojamas inovatyvių idėjų bei lyderystės ugdymas, kas pastaraisiais metais savivaldybių jaunimo politikoje tampa vis dažnesniu prioritetu.

    Kokios sritys laikomos prioritetinėmis?

    Paraiškose išskiriamos kelios prioritetinės kryptys: tvarumo skatinimas, verslumo ir finansinio raštingumo didinimas, pilietiškumo stiprinimas. Taip pat dėmesys skiriamas emocinei ir psichinei sveikatai bei mažiau galimybių turinčių jaunuolių įtraukimui.

    Be to, numatyta jaunimo lyderystės ugdymo kryptis ir jaunuolių švietimas lyčių lygybės bei lygių galimybių temomis. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas projektas gali apimti kelis prioritetus, todėl pareiškėjai gali planuoti veiklas kompleksiškai.

    Kiek galima gauti ir kaip teikti?

    Jaunimo ar su jaunimu dirbančios organizacijos vienam projektui gali prašyti iki 2 000 eurų. Neformali jaunimo grupė gali pretenduoti į iki 400 eurų finansavimą.

    Kiekvienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Ji turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens, o jei pareiškėjas naudoja antspaudą ar elektroninį parašą, dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamai.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu, o registravimas patvirtinamas pareiškėjo nurodytu el. paštu. Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo konsultuoja Biržų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Vesta Strelcova.

  • Kaišiadorių rajonas kviečia jaunimo organizacijas: startuoja paraiškų teikimas 2025 metų finansavimui

    Kaišiadorių rajonas kviečia jaunimo organizacijas: startuoja paraiškų teikimas 2025 metų finansavimui

    Kaišiadorių rajono savivaldybė kviečia rajone veikiančias jaunimo organizacijas teikti paraiškas projektų finansavimui. Konkurso tikslas – didinti jaunimo užimtumą ir stiprinti organizacijų iniciatyvas, skirtas jaunimui bei jo interesams atstovauti.

    Projektų konkursu siekiama, kad daugiau jaunų žmonių įsitrauktų į prasmingas veiklas vietoje: nuo pilietiškumo ir savanorystės iki neformalaus ugdymo ar bendruomeninių iniciatyvų. Esant poreikiui, konkurso prioritetus nustato Jaunimo reikalų taryba.

    Konkurse gali dalyvauti asociacija, įsteigta atstovauti jaunimui ir (ar) jaunimo interesams, kai ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių yra jauni žmonės. Toks reikalavimas padeda užtikrinti, kad finansavimas pasiektų organizacijas, kuriose sprendimus realiai formuoja pats jaunimas.

    Savivaldybė primena, kad konkursas įprastai skelbiamas kovo–balandžio mėnesiais, todėl paraiškų rengimą verta planuoti iš anksto. 2024 metais konkurse dalyvavo 8 jaunimo organizacijos, joms bendrai skirta 5 000 eurų.

    Dėl paraiškų teikimo ir konkurso sąlygų daugiau informacijos teikia jaunimo reikalų koordinatorė Eglė Grendienė. Savivaldybė taip pat yra pateikusi paraiškos formą ir konkurso tvarkos aprašą, kuriuose detalizuojami reikalavimai projektams ir jų vertinimo eiga.

  • Tauragėje vykę mokymai jaunimo taryboms: kaip jaunų žmonių balsą paversti sprendimais

    Tauragėje vykę mokymai jaunimo taryboms: kaip jaunų žmonių balsą paversti sprendimais

    2026 metais balandžio 30 dieną Tauragės atvirame jaunimo centre surengti projekto TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai mokymai, skirti jaunimo interesų atstovavimui. Į renginį susirinko Tauragės apskrities jaunimo reikalų tarybų nariai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs jaunuoliai.

    Mokymų esmė buvo praktinė: kaip aiškiai įvardyti jaunų žmonių poreikius, juos pagrįsti argumentais ir pristatyti sprendimų priėmėjams. Organizatoriai akcentavo, kad jaunimo tarybų darbas turi virsti ne vien nuomone, bet ir konkrečiais pasiūlymais, kuriuos savivaldybėms lengviau perkelti į sprendimus.

    Užsiėmimus vedė jaunimo srityje patirties turintis lektorius Nerijus Miginis. Mokymuose daug dėmesio skirta realių situacijų analizei, komunikacijai su skirtingomis auditorijomis ir tam, kaip pasiruošti susitikimams su politikais ar administracijos atstovais, kad pokalbis būtų dalykiškas ir kryptingas.

    Renginyje taip pat aptarta, kodėl jaunimo atstovavimas šiandien tampa vis svarbesnis savivaldos lygmeniu. Savivaldybėms planuojant paslaugas, užimtumą, neformalųjį ugdymą ar emocinės sveikatos stiprinimo priemones, jaunimo tarybos gali padėti greičiau identifikuoti realias problemas ir pasiūlyti sprendimus, paremtus kasdiene jaunų žmonių patirtimi.

    Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo ryšių kūrimas tarp skirtingų savivaldybių dalyvių. Dalyviai mezgė kontaktus ir aptarė bendradarbiavimo galimybes, kurios regioniniu mastu gali padėti greičiau dalintis veikiančiomis iniciatyvomis bei stiprinti jaunimo organizacijų ir institucijų dialogą.

    Projektas TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis. Prie įgyvendinimo prisideda Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės.

  • Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Susitikimas Pagėgių savivaldybėje

    Kovo 12 dieną Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje įvyko Tauragės apskrities savivaldybių, su jaunimu dirbančių specialistų, jaunimo organizacijų ir jaunimo reikalų tarybų atstovų susitikimas.

    Renginys buvo ketvirtoji projekto TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai veikla, skirta iniciatyvų ir projektų kūrimui, jų įgyvendinimui bei finansavimo galimybėms.

    Susitikimo dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė ir savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Greta Bušniauskaitė.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir praktiškai aptarti, kokių sprendimų reikia, kad jaunimo idėjos greičiau virstų realiais darbais.

    Akcentas – finansavimas ir „Erasmus+“

    Susitikimo metu savivaldybių atstovai pristatė vykdomas iniciatyvas bei projektus ir aptarė, kokias lėšas savivaldybės skiria jaunimo politikos įgyvendinimui.

    Taip pat buvo kalbama apie tai, kaip planuoti veiklas taip, kad jos atitiktų jaunimo poreikius, būtų pamatuojamos ir turėtų tęstinumą net pasibaigus projektiniam finansavimui.

    Dalyviams pristatyta informacija apie „Erasmus+“ projektus, kurie dažnai tampa realia galimybe jaunimo darbuotojams kelti kompetencijas, o jaunimui dalyvauti tarptautinėse veiklose.

    Tokie projektai paprastai apima mokymus, mainus, mobilumus ir partnerystes, o jų sėkmė priklauso nuo aiškios idėjos, patikimų partnerių ir nuoseklaus pasirengimo paraiškai.

    Vizitas į atvirą jaunimo erdvę

    Susitikimo dalyviai aplankė Pagėgių atvirą jaunimo erdvę ir susipažino su vietoje vykdomomis veiklomis.

    Vizito metu jie taip pat sudalyvavo šiuo metu vykstančiame „Erasmus+“ projekte „Food for Thought“.

    Tai jaunimo darbuotojų mobilumo projektas, kurį koordinuoja Pagėgių savivaldybės administracija kartu su partneriais iš Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Bulgarijos ir Turkijos.

    Tokio pobūdžio tarptautiniai susitikimai dažnai padeda į regionus parsivežti naujų metodų darbui su jaunimu, o sukurtos partnerystės vėliau išauga į naujas bendras iniciatyvas.

    Projekto TAPK veiklos, kaip pabrėžiama, stiprina Tauragės apskrities su jaunimu dirbančių žmonių bendrystę, skatina bendradarbiavimą ir padeda užmegzti naujas pažintis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie susitikimai kuria pagrindą tam, kad jaunimo idėjos būtų ne pavienės, o paremtos regioniniu tinklu, leidžiančiu greičiau rasti finansavimą ir partnerius įgyvendinimui.