CP v2

Tag: Jaunimo programos

  • Apklausa išryškino spragą: kas trečias moksleivis nežino, kur slėptis krizės metu

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta moksleivių apklausa parodė, kad daliai jaunimo vis dar trūksta praktinių civilinės saugos įgūdžių. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nėra tikri, ką susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 nežinotų, kur yra artimiausia priedanga.

    Tyrimas rodo ir kitą tendenciją: motyvacijos mokytis netrūksta. Toje pačioje klasėje 21 mokinys norėtų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sužinoti daugiau, o tai, pasak organizatorių, atveria galimybę stiprinti įgūdžius per praktines veiklas.

    Teorija ne visada virsta veiksmais

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pabrėžia, kad nemaža dalis jaunuolių yra girdėję pagrindinius patarimus, tačiau realioje situacijoje vis tiek pasimeta. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra perkelti žinias į kasdienį įprotį.

    „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, o kartu įgyja patirties dirbdami su žmonėmis bei vesdami edukacijas“, – sakė K. Pinkevičiūtė.

    Organizacijos teigimu, tokie mokymai ugdo ne tik pasirengimą krizei, bet ir bendruosius gebėjimus, kurių dažnai prireikia tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Tarp jų minimi viešasis kalbėjimas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderystė, atsakomybė ir planavimas.

    Nuo stebėtojo iki pagalbos teikėjo

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasakoja, kad sprendimą savanoriauti paskatino asmeninė patirtis, kai jis, dirbdamas žurnalistu, susidūrė su krizinės situacijos realybe. Pasak jo, tada ypač aiškiai pasimatė, kokią reikšmę turi greita ir koordinuota pagalba.

    „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Tada supratau, kad noriu ne tik stebėti, bet ir prisidėti“, – sakė L. Kopcovs.

    Jo teigimu, savanorystė pakeitė požiūrį į pasirengimą: krizės nebeatrodo tolimos ar mažai tikėtinos, o konkretūs veiksmai, tokie kaip šeimos planas ar paruošta kuprinė, suteikia daugiau ramybės. Savanoris pabrėžia, kad pradžioje nereikia mokėti visko, nes įgūdžiai ugdomi nuosekliai.

    Kaip veikia jaunimo savanorystė

    Pasak organizatorių, jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, o vėliau dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos užsiėmimuose. Taip pat jie supažindinami su edukacijų turiniu ir metodika, kad galėtų žinias perduoti kitiems.

    Jaunuolius veiklos pradžioje lydi pilnamečiai mentoriai, padedantys įsilieti į komandą ir pasirengti praktinėms situacijoms. Šiuo metu Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė, tačiau organizacija siekia augimo įvairiuose miestuose.

    Didesnio savanorių poreikio nurodoma Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, taip pat Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje ir Šilalėje. Poreikis numatomas ir Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje bei Vilkaviškyje.

    Apklausoje dalyvavo 2 271 moksleivis iš visos Lietuvos. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad organizacija Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui, kuris krizėse remiasi savanorių tinklu ir greita pagalba pažeidžiamiems žmonėms.

  • Registracija į 2026 metų vasaros stovyklas startuoja gegužės 14 dieną: vietų skaičius ribotas

    Registracija į visas 2026 metų vaikų ir jaunimo vasaros poilsio programas Tauragės rajone prasidės gegužės 14 dieną 8.00 valandą. Tėvai ir globėjai kviečiami dėl vietų kreiptis tiesiogiai į pasirinktų stovyklų teikėjus nurodytais kontaktais.

    Savivaldybė skelbia, kad šiemet konkursui pateiktos 38 paraiškos, o planuojama įgyvendinti 60 stovyklų pamainų. Iš viso jose galės dalyvauti apie 2 443 vaikai ir jaunuoliai, tačiau faktiniai skaičiai vykdymo metu gali šiek tiek kisti.

    Numatoma, kad į programas bus įtraukti 169 vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų, 139 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai ir 65 iš užsienio sugrįžę gyventi ar atostogauti Lietuvoje vaikai. Taip pat planuojama priimti ukrainiečius, gavusius prieglobstį Lietuvoje.

    Finansavimas ir prioritetai

    2026 metais Tauragės rajono savivaldybė vaikų vasaros poilsio programoms skiria 100 tūkst. eurų. Įvertinus pateiktas paraiškas, bendras lėšų poreikis siekia apie 171 989 eurus, todėl ne visoms iniciatyvoms gali būti skiriamas prašomas finansavimas.

    Paraiškas vertino nepriklausomi recenzentai, o jų siūlymus nagrinėjo savivaldybės komisija. Sprendimai priimti atsižvelgiant į programų kokybę, veiklų įvairovę, dalyvių skaičių, trukmę, kainą ir kitus kriterijus.

    Skirstant finansavimą prioritetas teikiamas programoms, kurios didina prieinamumą vaikams su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat siekiama, kad stovyklose galėtų dalyvauti jaunesnio amžiaus vaikai, kad tėvams būtų lengviau suderinti darbą ir vaikų atostogas.

    Kada gali startuoti stovyklos

    Savivaldybė primena, kad bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams skirtos stovyklos gali prasidėti tik pasibaigus mokslo metams, tai yra antroje birželio pusėje. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikai stovyklose gali dalyvauti ir anksčiau, jei tai numatyta konkrečios programos grafike.

    Šių metų konkurso prioritetuose akcentuojamas iš užsienio atostogoms sugrįžusių vaikų įtraukimas, pagalba negalią turintiems vaikams, ukrainiečių vaikų įtraukimas, taip pat kūrybiškumo, iniciatyvumo, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas. Dėmesys skiriamas ir ekologiniam ugdymui, prevencinėms veikloms bei tęstinių programų vykdymui.

    Populiariausios veiklos ir nauji teikėjai

    Programose numatomos edukacijos, ekskursijos, sporto užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai ir socialinių bei emocinių kompetencijų ugdymas. Organizatoriai pastebi augantį STEAM veiklų ir patyriminio mokymosi populiarumą, taip pat daugiau dėmesio skiriama sveikos gyvensenos temoms.

    Tarp dažniausiai pasirenkamų lankytinų vietų minimi Pagramančio regioninis parkas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Taurų nuotykių parkas, ekologiniai ūkiai, gyvūnų globos organizacijos ir žirgynai. Tokios kryptys leidžia derinti aktyvų laisvalaikį su pažintinėmis patirtimis.

    Šiemet programas įgyvendins ir keturi nauji teikėjai: VšĮ „Ašvienis Žirgo gija“, Tauragės kultūros centras, VšĮ „Tauragės futbolas“ bei Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Jie siūlo veiklas nuo pažinties su žirgais ir kūrybinių užsiėmimų iki kino kūrimo, sporto programų ar pasirengimo Moksleivių dainų šventei.

    Gyventojams primenama, kad dalyje programų gali būti taikomas dalyvio mokestis, o jo dydis paprastai mažinamas atsižvelgiant į savivaldybės skirtą finansavimą. Dėl tikslių sąlygų, datų ir laisvų vietų rekomenduojama kreiptis į konkrečios stovyklos organizatorius.

    Registruojant vaiką svarbu iš anksto pasitikslinti stovyklos pamainos laiką, amžiaus grupę, veiklų pobūdį, maitinimo ir pavežėjimo sąlygas bei tai, ar numatytos išlygos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Kadangi vietų skaičius ribotas, sprendimus verta priimti dar prieš registracijos startą.