CP v2

Tag: Jaunimo reikalų agentūra

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

  • Alytaus jaunimo reikalų taryba po vizito Vilniuje: ką parsiveža ir kaip keisis jaunimo politika mieste

    Alytaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovai kartu su Vilniaus ir Panevėžio jaunimo reikalų tarybomis apsilankė Vilniaus miesto savivaldybėje. Bendras vizitas buvo skirtas pasidalyti praktika, palyginti sprendimus ir aptarti, kaip skirtingos savivaldybės sprendžia panašius jaunimo įsitraukimo, paslaugų prieinamumo ir užimtumo klausimus.

    Pasirinkti būtent šie trys miestai, nes nors jų patirtys ir stiprybės skiriasi, jie susiduria su panašiais iššūkiais ir yra panašiame raidos etape. Alytaus savivaldybė pabrėžia, kad kai kuriose pozicijose nacionaliniuose Jaunimo reikalų agentūros jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimuose Alytus yra greta Vilniaus, todėl praktinių sprendimų palyginimas tampa ypač naudingas.

    Kas dalyvavo ir ką pamatė

    Vizite dalyvavo Alytaus jaunimo reikalų tarybos narės Raimonda Remeikienė, Teresė Draugelienė, Rosita Lekvaičiūtė, Urtė Bernatavičiūtė, tarybos pirmininkas Martynas Astikas ir jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Kavolynienė. Susitikimuose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja jaunimo politikos priemones ir kaip matuoja jų poveikį.

    Delegacija lankėsi Vilniaus jaunimo politikos centre, kuris atsakingas už jaunimo politikos įgyvendinimą, tyrimų ir mokymų organizavimą bei jaunimo erdvių koordinavimą. Alytaus atstovams pristatyta, kaip Vilniuje derinami duomenimis grįsti sprendimai, partnerystės su nevyriausybiniu sektoriumi ir jaunimui skirtų paslaugų kokybės gerinimas.

    Taip pat apsilankyta Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“, kur pristatytos vaikų ir jaunimo užimtumo galimybės, teikiamos paslaugos bei atviros erdvės. Savivaldybės atstovų teigimu, tokios vietos svarbios ne tik užimtumui, bet ir prevencijai, nes suteikia saugią aplinką bendruomenei kurtis ir jaunimui įsitraukti.

    Kokios pamokos svarbiausios Alytui

    Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vykusio susitikimo metu trijų miestų tarybų atstovai pristatė savo veiklas, aptarė aktualius jaunimo politikos klausimus ir pasidalijo įgyvendintomis iniciatyvomis. Pagrindinė vizito vertė, anot dalyvių, buvo galimybė palyginti, kaip skirtingos savivaldybės organizuoja paslaugas ir kokiomis priemonėmis pasiekia mažiau įsitraukiantį jaunimą.

    Alytui šis vizitas ypač reikšmingas dėl šiuo metu rengiamo jaunimo politikos strateginio planavimo. Praktiniai pavyzdžiai, kaip veikia jaunimo erdvių koordinavimas, mokymų ir tyrimų organizavimas bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gali padėti greičiau pasirinkti veiksmingiausias priemones ir aiškiau nusistatyti prioritetus.

    Tikimasi, kad užmegzti ryšiai taps pagrindu nuolatiniam bendradarbiavimui tarp Alytaus, Vilniaus ir Panevėžio. Savivaldybė akcentuoja, jog reguliari patirties sklaida ir bendri sprendimų paieškos formatai padeda ne tik taupyti resursus, bet ir greičiau diegti pasiteisinusias priemones, kurios realiai pagerina jaunimo kasdienybę.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos jaunimo galimybės rajone ir naujos iniciatyvos, galinčios padėti jauniems žmonėms lengviau įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo Jaunimo reikalų agentūros ir projekto „Jungtys“ atstovai, taip pat Kelmės rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nariai bei jaunimo srityje dirbančios organizacijos.

    Susitikimo metu buvo apžvelgta Kelmės rajono situacija jaunimo politikos srityje, ją palyginant su kitomis savivaldybėmis. Daug dėmesio skirta priemonėms, kurios tiesiogiai veikia jaunimo kasdienybę: finansavimo galimybėms, savanorystei, asmeninių kompetencijų stiprinimui ir įsitraukimui į visuomenines veiklas.

    Vienas pagrindinių akcentų buvo Jaunimo savanoriška tarnyba, kuri padeda įgyti praktinės patirties ir sustiprinti socialinius bei darbo įgūdžius. Aptarta, kaip akredituotos įstaigos rajone galėtų dar efektyviau įtraukti jaunuolius, o savanorystę paversti aiškiu žingsniu link studijų ar pirmojo darbo.

    Taip pat pristatytos ir aptartos programos, kurios jau įgyvendinamos Kelmės rajone ir yra orientuotos į konkrečius jaunuolių poreikius. Tarp jų išskirta vasaros jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, studijų rėmimo programa bei mokyklų dalyvaujamasis biudžetas, skatinantis mokinius spręsti, kam skirti dalį lėšų mokyklos aplinkoje.

    Diskusijoje paliesta ir mobilaus darbo su jaunimu iniciatyva, kuri ypač aktuali mažesnėse gyvenvietėse, kur paslaugos ir veiklos ne visada pasiekiamos lengvai. Taip pat kalbėta apie jaunimo iniciatyvų projektų finansavimą ir tai, kokių papildomų sprendimų reikia, kad jaunuoliai drąsiau kurtų idėjas, jas įgyvendintų ir jaustų realią grįžtamąją naudą savo krašte.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad ilgalaikis pokytis dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo. Kuo aiškiau jaunuoliams pristatomos galimybės ir kuo paprastesnis jų kelias į pagalbą, patirtį ar finansavimą, tuo didesnė tikimybė, kad jie rinksis augti, veikti ir kurti ateitį Kelmės rajone.

  • Utenos rajonas jaunimo politikoje tarp lyderių: savivaldybė įgyvendino 98 proc. rekomendacijų

    Utenos rajono savivaldybė pagal 2025 metų rezultatus pateko tarp šalies lyderių, vertinant, kaip savivaldybėse įgyvendinama jaunimo politika. Jaunimo reikalų agentūros atlikto vertinimo duomenimis, Utenos rajonas užėmė 5 vietą tarp 60 savivaldybių.

    Šis įvertinimas paremtas kasmetiniu procesu, kai Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybių administracijoms pateikia individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas. Savivaldybės turi užtikrinti valstybės perduotos funkcijos įgyvendinimą ir vykdyti rekomendacijose numatytas priemones.

    Pagal suderintas gaires savivaldybės teikia jaunimo politikos įgyvendinimo veiklos ataskaitas, o agentūra, remdamasi pateiktais duomenimis ir stebėsena, įvertina pažangą. Tokia praktika leidžia palyginti savivaldybių darbą ir matyti, kuriose srityse pasiekiami geriausi rezultatai, o kur dar trūksta nuoseklumo.

    Agentūros analizėje nurodoma, kad Utenos rajono savivaldybė 2025 metais įgyvendino 98 proc. rekomenduotų užduočių. Aukštas įgyvendinimo rodiklis paprastai siejamas su aiškiu atsakomybių pasiskirstymu savivaldybėje, reguliariu bendradarbiavimu su jaunimo organizacijomis ir nuosekliu planavimu, apimančiu tiek paslaugas, tiek įsitraukimo priemones.

    Jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimai savivaldybėms svarbūs ne tik dėl reitingo: jie padeda tiksliau identifikuoti poreikius, gerinti paslaugų prieinamumą jauniems žmonėms ir planuoti priemones, kurios didina jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Utenos rajono atvejis rodo, kad nuoseklus rekomendacijų įgyvendinimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą nacionaliniame palyginime.

  • Alytus jaunimo įgalinimo vertinime surinko maksimumą: kaip miestas atsidūrė tarp lyderių

    Jaunimo reikalų agentūra jau kelerius metus, remdamasi jaunimo politikos vertinimo metodika, vertina, kaip savivaldybės įgyvendina jaunimo politiką. Vertinimas grindžiamas savivaldybių metinėmis jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitomis ir papildomais kriterijais, susijusiais su jaunimo reikalų koordinatorių veiklos rezultatais.

    Metodikoje numatyta, kad surinkti balai priklauso ir nuo savivaldybės dydžio, todėl rezultatai lyginami atsižvelgiant į gyventojų bei jaunų žmonių skaičių. Tai leidžia vertinime matyti ne tik absoliučius skaičius, bet ir tai, kaip nuosekliai savivaldybės kuria jaunimui veikiančią sistemą.

    Kur Alytus gavo aukščiausią įvertinimą

    2025 metais jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimas apėmė kelias sritis, o jaunimo dalyvavimo, įgalinimo ir atstovavimo kategorijoje Alytaus miestas surinko maksimalų balų skaičių – 5,20. Šioje srityje Alytus pirmą vietą dalijosi su Vilniaus miestu ir Raseinių rajonu.

    Ši kategorija vertina, ar savivaldybėje realiai veikia jaunimo atstovavimo mechanizmai ir ar jaunimo balsas pasiekia sprendimų priėmėjus. Aukščiausias balas reiškia, kad miestas atitiko visus numatytus kriterijus ir užtikrino aiškų jaunimo įtraukimą į savivaldos procesus.

    Kas labiausiai lėmė rezultatą

    Vertinime išskiriamos savivaldybės, kuriose nuosekliai organizuojama savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veikla, teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijai ir tarybai, o sprendimų priėmimo procesas tampa viešas ir patikrinamas. Svarbiu kriterijumi laikomas ir informacijos skelbimas, pavyzdžiui, posėdžių protokolų bei metų veiklos planų viešinimas savivaldybės interneto svetainėje.

    Taip pat vertinama, ar savivaldybė skiria dėmesį jaunimo iniciatyvų finansavimui ir programoms, kurios turi apčiuopiamą poveikį. Tarp jų minimos jaunimo projektų finansavimo priemonės, verslumo skatinimas, jaunimo vasaros užimtumo bei integracijos į darbo rinką programos ir kitos jaunimui aktualios veiklos, kurios Alytuje yra įgyvendinamos.

    Jaunimo reikalų agentūra savo vertinimais siekia, kad savivaldybės neapsiribotų pavieniais renginiais, o kurtų ilgalaikę jaunimo politiką: nuo atstovavimo ir dalyvavimo iki užimtumo bei įgūdžių stiprinimo. Alytaus rezultatas rodo, kad mieste veikiantys sprendimai atitiko tiek formalias vertinimo nuostatas, tiek praktinius jaunimo įtraukimo kriterijus.

  • Tauragėje ieškota atsakymų į jaunimo motyvacijos krizę: ką siūlo mokyklos ir specialistai

    Tauragėje ieškota atsakymų į jaunimo motyvacijos krizę: ką siūlo mokyklos ir specialistai

    Susitikimas Tauragėje subūrė skirtingas institucijas

    2026 metų gegužės 14 dieną Tauragėje įvyko Vaiko gerovės komisijų narių ir su jaunimu dirbančių specialistų susitikimas tema Jaunimo motyvacijos krizė: ką daryti. Renginyje aptarta, kodėl daliai paauglių ir jaunuolių sunku išlaikyti mokymosi, darbo ar prasmingų veiklų kryptį, ir kokių priemonių realiai reikia kasdienėje praktikoje.

    Diskusijose dalyvavo Tauragės, Pagėgių ir Šilalės savivaldybių atstovai, šeimos gerovės centrų specialistai, mokyklų ir gimnazijų bendruomenės, taip pat Probacijos tarnybos bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai. Platus įsitraukimas parodė, kad motyvacijos klausimas nėra vien mokyklos ar šeimos problema, o bendras kelių sistemų iššūkis.

    Kodėl motyvacija trapi ir ką gali suaugusieji

    Susitikimo metu akcentuota, kad jaunų žmonių motyvaciją silpnina ne vien pažymiai ar disciplina. Specialistai kalbėjo apie emocinį nuovargį, socialinį spaudimą, nuolat kintančius lūkesčius ir sunkumus kuriant stabilų ryšį su suaugusiaisiais, kuris dažnai tampa svarbiausiu apsauginiu veiksniu.

    Diskusijose sutarta, kad ankstyvas sunkumų atpažinimas ir greitesnė pagalba turi didesnį poveikį nei pavienės priemonės, taikomos jau įsisenėjus problemoms. Aptartas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaidmuo, kai mokykla, socialiniai darbuotojai, psichologai ir teisėsauga veikia nuosekliai, o ne epizodiškai.

    Praktikos, projektai ir prevencija regione

    Pirmojoje renginio dalyje savivaldybių atstovai pristatė taikomas praktikas dirbant su vaikais ir šeimomis bei situacijas, su kuriomis dažniausiai susiduriama. Daug dėmesio skirta jaunimui, patiriančiam socialinę atskirtį, turinčiam elgesio ar emocinių sunkumų, taip pat tiems, kuriems pritrūksta įsitraukimo į ugdymą ar bendruomenines veiklas.

    Taip pat pristatyti Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos „Tauragės apskritasis stalas“ projektai, orientuoti į mažiau galimybių turintį jaunimą ir NEET grupę. Aptarta, kad tokiose programose svarbiausias rezultatas dažnai būna ne greitas sugrįžimas į mokslus ar darbą, o nuoseklus ryšio atkūrimas, socialinių įgūdžių stiprinimas ir realios pagalbos pasiekiamumas.

    Atskirai išskirta prevencija, susijusi su priklausomybių rizikomis ir lošimų problematika regione. Dalyviai pabrėžė, kad šiuolaikinės rizikos dažnai persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl mokyklų, šeimų ir specialistų susitarimai dėl taisyklių, ribų ir pagalbos kelių turi būti aiškūs ir vienodi.

    Renginyje pranešimus skaitė Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos psichologo padėjėja Viktorija Maksimova ir psichologas Steponas Nacius. Pranešimuose aptartos dažniausios motyvacijos stokos priežastys, santykių svarba, taip pat mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo metodai, padedantys mažinti įtampą ir kurti palaikančią aplinką.

    Susitikimas surengtas įgyvendinant Jaunimo reikalų agentūros projektą Tauragės AJC: kur prasideda pokyčiai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokio formato susitikimai svarbūs ne tik patirčių apsikeitimui, bet ir tam, kad pagalba jaunam žmogui būtų nuosekli, suderinta ir lengvai pasiekiama.

  • Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nuo 2026-ųjų: kas gali tapti partneriais ir ką tai reiškia

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įgyvendinimą administruos Jaunimo reikalų agentūra. Tai reiškia, kad būtent ši institucija koordinuos procesus, susijusius su alternatyviosios tarnybos organizavimu ir partnerių įtraukimu.

    Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba skirta Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali atlikti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu. Ši konstitucinė prievolė įgyvendinama civiliniu būdu, tačiau išlieka valstybės nustatyta pareiga prisidėti prie krašto apsaugos sistemos.

    Nustatyta alternatyviosios tarnybos trukmė yra 12 mėnesių. Praktikoje tai paprastai reiškia visus metus trunkantį įsipareigojimą atlikti visuomenei reikalingas funkcijas institucijose ar organizacijose, kurios gali priimti tarnybą atliekančius asmenis.

    Kas gali tapti partneriais?

    Jaunimo reikalų agentūra kviečia organizacijas teikti prašymus, kad jų veikloje būtų sudarytos sąlygos atlikti Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Partneriais dažniausiai tampa viešosios įstaigos ar organizacijos, kurių veikla susijusi su viešuoju interesu ir kurios gali užtikrinti aiškias užduotis bei priežiūrą.

    Partnerystė reiškia ne tik norą prisidėti prie valstybės sistemos, bet ir atsakomybę už sklandų tarnybos atlikimo organizavimą: nuo darbo vietos ir funkcijų apibrėžimo iki kasdienės veiklos koordinavimo. Tokios vietos ypač aktualios savivaldybių biudžetinėms įstaigoms, kurioms dažnai trūksta žmogiškųjų resursų.

    Kaip vyks įtraukimas ir konsultacijos?

    Siekiant pasirengti pokyčiams, organizacijoms siūloma teikti nustatytos formos prašymą dėl galimybės jų organizacijoje atlikti Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis žingsnis padeda įvertinti realų poreikį, galimybes ir būsimų vietų skaičių.

    Taip pat numatytos konsultacijos institucijoms ir organizacijoms, kurios nori aiškiau suprasti procedūras, reikalavimus ir praktinius įgyvendinimo aspektus. Pavyzdžiui, 2026 metų gegužės 13 dieną 11.00 valandą planuojama konsultacija dėl Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus miesto savivaldybės biudžetinėse įstaigose.

    Ką verta žinoti prieš teikiant prašymą?

    Organizacijoms, svarstančioms tapti partneriais, rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokias funkcijas galėtų patikėti tarnybą atliekantiems asmenims ir kaip užtikrintų priežiūrą. Kuo aiškesnis veiklų aprašymas ir atsakomybių paskirstymas, tuo sklandesnis būna integravimas į kasdienę veiklą.

    Teisinį alternatyviosios tarnybos pagrindą apibrėžia Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Praktiniai sprendimai, įskaitant partnerių atranką ir darbo organizavimą, bus derinami per Jaunimo reikalų agentūros administruojamas procedūras.

  • Švenčionių rajone pristatys „Erasmus+“ jaunimo galimybes: kas gali gauti finansavimą ir kaip pasiruošti?

    Švenčionių rajono savivaldybės administracija kviečia vietos organizacijų ir įstaigų atstovus į programos „Erasmus+“ jaunimo srities galimybių pristatymą. Susitikimo tikslas – paskatinti aktyviau dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir sustiprinti kompetencijas, reikalingas rengiant finansavimo paraiškas.

    Pristatymas vyks 2026 metais gegužės 12 dieną 13 valandą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salės kuluaruose, Vilniaus g. 19, Švenčionyse. Planuojama susitikimo trukmė – apie 3 valandos.

    Į renginį kviečiami organizacijų ir įstaigų, dirbančių su jaunais žmonėmis, atstovai. Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 8 dienos.

    „Erasmus+“ yra Europos Sąjungos programa, skirianti finansavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto projektams 2021–2027 metų laikotarpiu. Jaunimo srityje ji apima ne tik jaunuolių mobilumo veiklas, bet ir partnerystes, iniciatyvas, stiprinančias darbo su jaunimu kokybę, bei tarptautinį bendradarbiavimą.

    Lietuvoje „Erasmus+“ įgyvendinimą administruoja Jaunimo reikalų agentūra ir Švietimo mainų paramos fondas, o jaunimo srities paraiškas ir veiklas koordinuoja Jaunimo reikalų agentūra. Pristatymo metu tikimasi aiškiai atsakyti, kokioms veikloms dažniausiai skiriamas finansavimas, kokie prioritetai taikomi ir kaip praktiškai pasiruošti paraiškos teikimui.

    Programos jaunimo srities tikslai siejami su jaunų žmonių pilietiškumo ir dalyvavimo stiprinimu, socialine įtrauktimi, kultūrų dialogu, solidarumu bei neformaliojo ugdymo metodais grįstu kompetencijų ugdymu. 2021–2027 metų laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas įtraukčiai ir įvairovei, aplinkos tvarumui, skaitmeninei transformacijai ir jaunimo dalyvavimui demokratiniuose procesuose.

    Pasak savivaldybės, renginys organizuojamas ir atsižvelgiant į Jaunimo reikalų agentūros rekomendacijas 2026 metais Švenčionių rajono savivaldybei dėl jaunimo politikos sričių ir užduočių. Tikimasi, kad pristatymas padės vietos organizacijoms lengviau įsivertinti savo idėjas, susirasti partnerių ir realistiškai suplanuoti projektus, kurie atitiktų programos kryptis.

  • Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Jaunimo reikalų agentūra pradėjo registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio programos vietas. Programa skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties, stiprinti kompetencijas ir prasmingai įsitraukti į bendruomenės veiklas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra intensyvi šešių mėnesių savanorystės programa, kurioje dalyviai vidutiniškai savanoriauja po 40 valandų per mėnesį. Savanorystė atliekama akredituotose savanorius priimančiose organizacijose, o dalyviai taip pat reguliariai susitinka su koordinuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi.

    Registracijos terminai ir atranka

    Registracija vyksta nuo gegužės 4 dienos iki birželio 4 dienos 23.59 valandos ir yra atvira visų savivaldybių jaunimui. Vietų skaičius ribotas, todėl kvietimai dalyvauti paprastai siunčiami atsižvelgiant į registracijos datą ir laiką.

    Organizatoriai nurodo, kad su užsiregistravusiais kandidatais dažniausiai susisiekiama vidutiniškai per dvi savaites po registracijos pabaigos. Atrankos metu kandidatams gali būti pateikiami patikslinantys klausimai dėl motyvacijos, galimų veiklų ar tinkamiausios vietos savanorystei.

    Ką suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba?

    Dalyviai programoje mokosi planuoti tikslus, reflektuoti patirtį, įveikti iššūkius ir kryptingai ugdyti asmenines bei socialines kompetencijas. Mentoriaus susitikimai padeda įsivardinti stipriąsias puses, aptarti praktines situacijas organizacijoje ir susidėlioti tolesnius žingsnius.

    Programa ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori išbandyti skirtingas veiklos sritis, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir susikurti aiškesnį karjeros ar mokymosi krypties vaizdą. Savanorystės patirtis dažnai vertinama ir stojant, ir ieškant pirmojo darbo, nes parodo iniciatyvumą bei atsakomybę.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Kilus klausimams rekomenduojama kreiptis į Jaunimo savanoriškos tarnybos koordinuojančias organizacijas arba rašyti el. paštu jst@jra.lt. Taip pat galima pasitikrinti organizacijų, kuriose galima savanoriauti, sąrašą ir aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

    Pakruojo rajono savivaldybėje programą koordinuoja akredituota organizacija Asociacija „Švietimas visiems“. Dėl konsultacijų galima kreiptis į savanorystės mentorę Gertą Jasiūnienę.

  • Jaunimo savanoriška tarnyba Švenčionių rajone: registracija 14–29 m. jaunuoliams iki birželio 4 dienos

    Jaunimo reikalų agentūra paskelbė nacionalinę registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą 2026 metų antrajai pusei. Registracija vyksta visose Lietuvos savivaldybėse ir tęsis iki 2026 metų birželio 4 dienos 23.59 valandos, o vietų skaičius savivaldybėse yra ribotas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties ir sustiprinti bendrąsias kompetencijas. Programa trunka 6 mėnesius, per kuriuos dalyviai savanoriauja ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį akredituotoje priimančioje organizacijoje.

    Kaip vyksta tarnyba ir atranka?

    Užsiregistravusių jaunuolių kontaktai perduodami savanorystę organizuojančių organizacijų mentoriams, kurie susisiekia su kandidatais ir kviečia į programą pagal registracijos datą ir laiką. Jei visos vietos užpildomos, užsiregistravę, bet nepatekę jaunuoliai gali būti pakviesti vėliau, atsiradus laisvų vietų.

    Programos metu jaunuoliai reguliariai susitinka su mentoriumi, aptaria patirtis, mokosi reflektuoti, įvardyti išmokimus ir nusistatyti tobulėjimo kryptis. Tokia struktūra padeda savanorystę paversti ne vien pagalba organizacijai, bet ir kryptingu asmeninių įgūdžių ugdymu.

    Kokios naudos jaunuoliams?

    Dalyviams, kurie tarnybą vykdo ilgiau nei 3 mėnesius, išduodamas Jaunimo savanoriškos tarnybos pažymėjimas, patvirtinantis programos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius. Tuo metu 6 mėnesių nenutrūkstama tarnyba, išlaikant ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį, suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas.

    Šis pripažinimas dažniausiai aktualus planuojantiems studijas ir norintiems sustiprinti savo stojimo rezultatą, tačiau ne mažiau svarbi ir praktinė nauda: darbo įpročių ugdymas, komandinio darbo patirtis, atsakomybės stiprinimas bei geresnis profesinių interesų supratimas.

    Kur galima savanoriauti Švenčionių rajone?

    Švenčionių rajone veikia devynios akredituotos organizacijos, priimančios jaunimo savanorius. Tarp jų yra Pabradės miesto kultūros centras, Strūnos socialinės globos namai, Švenčionėlių miesto kultūros centras, Švenčionių miesto kultūros centras ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Taip pat savanoriai priimami Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose, įskaitant Vaikų literatūros skyrių bei Pabradės miesto filialą. Galimybę atlikti tarnybą suteikia ir Užimtumo tarnybos Vilniaus regiono karjeros centras Pabradėje.

    Dėl registracijos ir programos eigos jaunuoliai gali kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorių. Papildoma informacija apie programos principus, reikalavimus ir dalyvių kelią skelbiama Jaunimo reikalų agentūros oficialiuose informaciniuose kanaluose.