Tag: Jaunimo reikalų agentūra

  • Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Spalio 21 dieną Valčiūnų kaime veikiantis atviras jaunimo centras „Ateik ir Tu“ sulaukė svečių iš Portugalijos savivaldybių ir jaunimo organizacijų. Vizitas įvyko po to, kai apie delegacijos norą atvykti pranešė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Svečiai atvyko susipažinti su tuo, kaip vietoje kuriamos galimybės jauniems žmonėms ir kaip atrodo kasdienis praktinis darbas su jaunimu. Tokie apsikeitimai patirtimi dažnai tampa pagrindu tarptautinėms partnerystėms ir bendriems projektams, ypač jaunimo srityje.

    Kaip veikia centras Valčiūnuose

    VšĮ „SIGNUM INTER“ vadovė Daiva Norinkevičiūtė pristatė organizacijos veiklos pradžią, centro raidos kelią ir šiandienines veiklas. Pagrindinis akcentas buvo saugi ir priimanti erdvė, kurioje jaunuoliai gali leisti laiką, gauti palaikymą ir stiprinti socialinius įgūdžius.

    Delegacija ypač domėjosi, kaip centrui pavyksta pritraukti jaunuolius ir išlaikyti jų įsitraukimą. Aptartos praktikos, padedančios skatinti saviraišką, atsakomybę ir kasdienius įgūdžius, kurie jaunam žmogui svarbūs tiek mokykloje, tiek darbo aplinkoje.

    Gyvas pokalbis su jaunuoliais

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo tiesioginis bendravimas su centro lankytojais. Svečiai galėjo išgirsti jaunuolių patirtis ir suprasti, kokią reikšmę jiems turi vieta, kurioje galima jaustis išgirstam ir priimtam.

    Vizito metu taip pat pristatytas mobilusis darbas su jaunimu Parudaminio, Kalviškių ir Valčiūnų apylinkėse. Toks modelis leidžia pasiekti jaunuolius ten, kur jie gyvena ir leidžia laiką, ir suteikti veiklų bei pagalbos net atokesnėse vietovėse.

    Ką gali atverti šis vizitas

    Centro atstovai pabrėžė, kad tokios viešnagės yra ne tik proga parodyti vietoje sukurtą veiklos modelį, bet ir galimybė auginti tarptautinį bendradarbiavimą. Svečiai teigiamai įvertino centro lankstumą ir gebėjimą kurti atvirą ryšį su jaunais žmonėmis.

    Po susitikimo išreikšta viltis, kad užmegzti kontaktai virs bendromis iniciatyvomis ateityje. Už delegacijos lydėjimą padėkota Jaunimo reikalų agentūros darbuotojoms Giedrei Valčiukaitei, Monikai Paulauskaitei ir Justinai Garbauskaitei–Jakimovskai.

    Informacija parengta pagal VšĮ „SIGNUM INTER“ pateiktą medžiagą.

  • Jaunimas iš regionų kelia problemas Seime: štai ko prašo Raseinių rajono moksleiviai

    Seime spalio 28 dieną vyks konferencija apie jaunimo gyvenimą regionuose, kurioje bus pristatytos Raseinių rajono jaunuolių patirtys ir siūlymai sprendimų priėmėjams. Renginys numatytas Seimo III rūmų Konferencijų salėje, jame dalyvaus jaunimo politikos, savivaldos ir parlamento atstovai.

    Konferencijoje bus apžvelgti projekto „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ rezultatai, sukaupti per metus trukusias veiklas. Projekto metu jauni žmonės dalyvavo mokymuose, diskusijose, stovykloje ir idėjų kūrimo renginiuose, kuriuose įvardijo kasdienes problemas ir siūlė sprendimus.

    Viena ryškiausių išsakytų temų yra emocinė gerovė ir mokyklos mikroklimatas. Jaunuoliai akcentuoja, kad pagalbos poreikis auga, tačiau regionuose ją gauti neretai sunkiau dėl ribotų specialistų pajėgumų ir ilgesnių laukimo eilių.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra jaunimo laisvalaikio ir susibūrimo erdvės, taip pat sporto infrastruktūra. Pasak jaunuolių, kai veiklų pasirinkimas mažas, o alternatyvų po pamokų trūksta, didėja atskirties jausmas ir silpnėja motyvacija likti gyventi gimtajame krašte.

    Praktiniai kasdienybės iššūkiai regionuose dažnai siejami su susisiekimu ir paslaugų pasiekiamumu. Jaunimas pabrėžia viešojo transporto svarbą tarp gyvenviečių, nes nuo maršrutų ir jų dažnio tiesiogiai priklauso galimybės mokytis, dirbti, dalyvauti neformaliame ugdyme ar būreliuose.

    Konferencijoje bus aptarti ir jaunimo pasiūlymai dėl įtraukimo į mokyklų sprendimus, vasaros užimtumo bei darbo galimybių plėtros. Tokie sprendimai siejami su jaunų žmonių savarankiškumu, ankstyva darbo patirtimi ir didesniu pasitikėjimu vietos bendruomene.

    „Jaunimo balsas turi būti girdimas ne tik apklausose ar renginiuose, bet ir priimant sprendimus, kurie keičia kasdienybę mokykloje bei savivaldybėje“, – sakė vienas iš renginio dalyvių.

    Diskusijoje apie tai, kaip jaunuolių įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, dalyvaus Seimo nariai, Jaunimo reikalų agentūros ir Raseinių rajono savivaldybės atstovai. Taip pat bus pristatyti Raseinių rajono planai ruošiantis Lietuvos jaunimo sostinės 2027 metais iniciatyvai.

    Renginio iniciatoriumi įvardijamas Seimo narys Matas Skamarakas, o tarp numatomų dalyvių minimas Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius ir Jaunimo reikalų agentūros direktorė Olga Polevikova. Konferenciją moderuos Nerijus Miginis, o organizacinį įgyvendinimą koordinuoja VšĮ „Ariogalos tėkmė“, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija.

    Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“. Organizatoriai pabrėžia, kad viešumas ir galimybė stebėti renginį nuotoliu padeda įtraukti daugiau regionų jaunimo ir bendruomenių, kurioms aktualūs tie patys klausimai.

    Projektas „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ finansuojamas iš Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšų. Renginio medžiagoje akcentuojama, kad pateikiamos įžvalgos atspindi projekto dalyvių požiūrį ir nebūtinai sutampa su finansuotojų pozicija.

  • Portugalai atvyko į Vilniaus rajoną: jaunimo politikos patirtis sudomino net Porto

    Portugalai atvyko į Vilniaus rajoną: jaunimo politikos patirtis sudomino net Porto

    Vilniaus rajono savivaldybėje spalio 21 dieną lankėsi Portugalijos savivaldybių ir jaunimo organizacijų atstovai, atvykę susipažinti su savivaldybėje įgyvendinamomis jaunimo iniciatyvomis. Susitikimo tikslas buvo pasidalyti praktika, aptarti jaunų žmonių įtraukimą į bendruomenės gyvenimą ir galimas tarptautinio bendradarbiavimo kryptis.

    Svečius mero Roberto Duchnevičiaus vardu priėmė mero patarėja Vida Montvydaitė, pristačiusi savivaldybės veiklos kryptis ir prioritetus. Pasak savivaldybės, vizitas tapo proga ne tik kalbėti apie jaunimo politiką, bet ir supažindinti delegaciją su Vilniaus krašto kultūros paveldu, tarp jų ir verbų pynimo tradicijomis.

    Kas domina Portugalijos delegaciją?

    Apie Vilniaus rajone taikomas priemones jaunimui, vykdomas programas ir kuriamas galimybes pasakojo Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Susitikime aptarta, kaip savivaldybės gali stiprinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmime, skatinti savanorystę bei užtikrinti paslaugų prieinamumą skirtingose gyvenvietėse.

    „Norime, kad jaunimas jaustųsi girdimas ir matytų aiškų kelią nuo idėjos iki realaus pokyčio bendruomenėje“, – sakė E. Stelmach.

    Tokio tipo vizitai Lietuvoje dažniausiai siejami su jaunimo darbo praktika, atvirųjų jaunimo centrų veikla ir neformalaus ugdymo plėtra, kuri pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė sprendžiant jaunimo įsitraukimo ir emocinės gerovės klausimus. Savivaldybė akcentuoja, kad dalijantis patirtimi ypač vertinami veikiantys modeliai, kai jaunimui suteikiamos erdvės, konsultacijos ir aiškūs keliai dalyvauti vietos gyvenime.

    Vizitas tęsia ryšius po Porto

    Vilniaus rajono savivaldybė pažymi, kad šis susitikimas pratęsė 2025 metais spalį Porto mieste vykusį mokomąjį vizitą, kuriame dalyvavo Jaunimo reikalų agentūros atstovai ir jaunimo reikalų koordinatoriai iš 16 Lietuvos savivaldybių. Savivaldybė teigia sulaukusi tarptautinių partnerių dėmesio ir patekusi tarp 20 geriausiai jaunimo politikos srityje įvertintų Lietuvos savivaldybių.

    Šį kartą Vilniaus rajonas priėmė Portugalijos delegaciją: susitikime dalyvavo jaunimo organizacijų ir metropolijos atstovai, iš viso 25 dalyviai ir 3 koordinatoriai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mainai padeda greičiau identifikuoti bendrus iššūkius ir rasti sprendimus, kuriuos galima pritaikyti skirtinguose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose.

    Įvertino atviruosius jaunimo centrus

    Po oficialaus susitikimo svečiai aplankė atvirąjį jaunimo centrą „Ne imti, bet duoti“ ir Valčiūnų atvirąjį jaunimo centrą „Ateik ir Tu“. Delegacijai pristatyta šių centrų kasdienė veikla, jaunimo užimtumo priemonės ir iniciatyvos, skirtos įtraukti vietos bendruomenių jaunuolius.

    Savivaldybė nurodo, kad tokie susitikimai kuria pagrindą tolesnėms partnerystėms, o praktinė patirtis iš atvirųjų centrų dažnai tampa viena vertingiausių vizitų dalių. Tikimasi, kad bendradarbiavimas padės stiprinti jaunimo galimybes tiek Vilniaus rajone, tiek Portugalijoje.

  • Mobilus darbas su jaunimu keičia Trakų rajoną: „SIGNUM INTER“ atskleidė, ko trūko labiausiai

    Mobilus darbas su jaunimu keičia Trakų rajoną: „SIGNUM INTER“ atskleidė, ko trūko labiausiai

    Mokymai, stiprinantys specialistų kompetencijas

    Trakų rajone vyko mokymai, skirti mobiliojo darbo su jaunimu specialistams, savanoriams ir patiems jaunuoliams. Juos įgyvendino VšĮ „SIGNUM INTER“ pagal mobiliojo darbo su jaunimu projektą „Kelrodė žvaigždė-6“.

    Mokymų tikslas – stiprinti praktines kompetencijas ir padėti bendruomenei geriau įsitraukti į darbą su jaunuoliais, kurie dažnai lieka už įprastų paslaugų ribų. Mobilusis darbas su jaunimu orientuotas į pagalbą ten, kur jauni žmonės realiai leidžia laiką, o ne tik institucijose.

    Dėmesys laisvalaikiui ir talentų atradimui

    Darbuotojams ir savanoriams surengtuose intensyviuose mokymuose „Laisvalaikio jaunimo veiklų įvairovė ir jų talentų atradimas“ daug dėmesio skirta šiuolaikiniams neformalaus ugdymo metodams. Dalyviai mokėsi, kaip kurti įtraukią aplinką ir atpažinti jaunuolių stiprybes.

    Praktikoje tai reiškia gebėjimą užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį, pasiūlyti prasmingas veiklas ir padėti jaunuoliams išbandyti skirtingas sritis, nuo kūrybinių iniciatyvų iki bendruomeninių projektų. Tokie įgūdžiai ypač svarbūs dirbant su jaunuoliais, kurie stokoja motyvacijos ar aiškios krypties.

    Jaunuoliams – apie politiką ir pilietinį aktyvumą

    Atskira mokymų dalis buvo skirta jauniems žmonėms, norintiems geriau suprasti jaunimo politiką ir sprendimų priėmimo procesus. Mokymai „Žaliems“ apie jaunimo politiką“ orientuoti į pradedančiuosius, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje.

    Tuo metu mokymai „Pilietinis ugdymas. Pokyčių inicijavimas“ buvo skirti tiems, kurie siekia realių pokyčių savo aplinkoje. Dalyviai gilinosi, kaip atpažinti bendruomenės problemas, formuluoti tikslus ir drąsiai imtis iniciatyvos, kad idėjos virstų konkrečiais darbais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mobilusis darbas su jaunimu nėra vien emocinė parama ar bandymas būti arčiau jaunų žmonių. Tai taip pat praktinis tiltas tarp jaunuolių idėjų ir jų įgyvendinimo, kai jaunimas skatinamas prisiimti atsakomybę, o specialistai padeda sukurti aiškų kelią nuo sumanymo iki rezultato.

    Mokymai vyko Trakų rajone, sodyboje „Trakų Aukštės“. Projektas finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, o finansavimo konkursus skelbia Jaunimo reikalų agentūra.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

  • Alytaus jaunimo reikalų taryba po vizito Vilniuje: ką parsiveža ir kaip keisis jaunimo politika mieste

    Alytaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovai kartu su Vilniaus ir Panevėžio jaunimo reikalų tarybomis apsilankė Vilniaus miesto savivaldybėje. Bendras vizitas buvo skirtas pasidalyti praktika, palyginti sprendimus ir aptarti, kaip skirtingos savivaldybės sprendžia panašius jaunimo įsitraukimo, paslaugų prieinamumo ir užimtumo klausimus.

    Pasirinkti būtent šie trys miestai, nes nors jų patirtys ir stiprybės skiriasi, jie susiduria su panašiais iššūkiais ir yra panašiame raidos etape. Alytaus savivaldybė pabrėžia, kad kai kuriose pozicijose nacionaliniuose Jaunimo reikalų agentūros jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimuose Alytus yra greta Vilniaus, todėl praktinių sprendimų palyginimas tampa ypač naudingas.

    Kas dalyvavo ir ką pamatė

    Vizite dalyvavo Alytaus jaunimo reikalų tarybos narės Raimonda Remeikienė, Teresė Draugelienė, Rosita Lekvaičiūtė, Urtė Bernatavičiūtė, tarybos pirmininkas Martynas Astikas ir jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Kavolynienė. Susitikimuose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja jaunimo politikos priemones ir kaip matuoja jų poveikį.

    Delegacija lankėsi Vilniaus jaunimo politikos centre, kuris atsakingas už jaunimo politikos įgyvendinimą, tyrimų ir mokymų organizavimą bei jaunimo erdvių koordinavimą. Alytaus atstovams pristatyta, kaip Vilniuje derinami duomenimis grįsti sprendimai, partnerystės su nevyriausybiniu sektoriumi ir jaunimui skirtų paslaugų kokybės gerinimas.

    Taip pat apsilankyta Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“, kur pristatytos vaikų ir jaunimo užimtumo galimybės, teikiamos paslaugos bei atviros erdvės. Savivaldybės atstovų teigimu, tokios vietos svarbios ne tik užimtumui, bet ir prevencijai, nes suteikia saugią aplinką bendruomenei kurtis ir jaunimui įsitraukti.

    Kokios pamokos svarbiausios Alytui

    Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vykusio susitikimo metu trijų miestų tarybų atstovai pristatė savo veiklas, aptarė aktualius jaunimo politikos klausimus ir pasidalijo įgyvendintomis iniciatyvomis. Pagrindinė vizito vertė, anot dalyvių, buvo galimybė palyginti, kaip skirtingos savivaldybės organizuoja paslaugas ir kokiomis priemonėmis pasiekia mažiau įsitraukiantį jaunimą.

    Alytui šis vizitas ypač reikšmingas dėl šiuo metu rengiamo jaunimo politikos strateginio planavimo. Praktiniai pavyzdžiai, kaip veikia jaunimo erdvių koordinavimas, mokymų ir tyrimų organizavimas bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gali padėti greičiau pasirinkti veiksmingiausias priemones ir aiškiau nusistatyti prioritetus.

    Tikimasi, kad užmegzti ryšiai taps pagrindu nuolatiniam bendradarbiavimui tarp Alytaus, Vilniaus ir Panevėžio. Savivaldybė akcentuoja, jog reguliari patirties sklaida ir bendri sprendimų paieškos formatai padeda ne tik taupyti resursus, bet ir greičiau diegti pasiteisinusias priemones, kurios realiai pagerina jaunimo kasdienybę.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje ieškota, kaip sustiprinti jaunimo įtrauktį: savanorystė, studijų rėmimas ir darbas vasarą

    Kelmėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos jaunimo galimybės rajone ir naujos iniciatyvos, galinčios padėti jauniems žmonėms lengviau įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo Jaunimo reikalų agentūros ir projekto „Jungtys“ atstovai, taip pat Kelmės rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nariai bei jaunimo srityje dirbančios organizacijos.

    Susitikimo metu buvo apžvelgta Kelmės rajono situacija jaunimo politikos srityje, ją palyginant su kitomis savivaldybėmis. Daug dėmesio skirta priemonėms, kurios tiesiogiai veikia jaunimo kasdienybę: finansavimo galimybėms, savanorystei, asmeninių kompetencijų stiprinimui ir įsitraukimui į visuomenines veiklas.

    Vienas pagrindinių akcentų buvo Jaunimo savanoriška tarnyba, kuri padeda įgyti praktinės patirties ir sustiprinti socialinius bei darbo įgūdžius. Aptarta, kaip akredituotos įstaigos rajone galėtų dar efektyviau įtraukti jaunuolius, o savanorystę paversti aiškiu žingsniu link studijų ar pirmojo darbo.

    Taip pat pristatytos ir aptartos programos, kurios jau įgyvendinamos Kelmės rajone ir yra orientuotos į konkrečius jaunuolių poreikius. Tarp jų išskirta vasaros jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, studijų rėmimo programa bei mokyklų dalyvaujamasis biudžetas, skatinantis mokinius spręsti, kam skirti dalį lėšų mokyklos aplinkoje.

    Diskusijoje paliesta ir mobilaus darbo su jaunimu iniciatyva, kuri ypač aktuali mažesnėse gyvenvietėse, kur paslaugos ir veiklos ne visada pasiekiamos lengvai. Taip pat kalbėta apie jaunimo iniciatyvų projektų finansavimą ir tai, kokių papildomų sprendimų reikia, kad jaunuoliai drąsiau kurtų idėjas, jas įgyvendintų ir jaustų realią grįžtamąją naudą savo krašte.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad ilgalaikis pokytis dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo. Kuo aiškiau jaunuoliams pristatomos galimybės ir kuo paprastesnis jų kelias į pagalbą, patirtį ar finansavimą, tuo didesnė tikimybė, kad jie rinksis augti, veikti ir kurti ateitį Kelmės rajone.

  • Utenos rajonas jaunimo politikoje tarp lyderių: savivaldybė įgyvendino 98 proc. rekomendacijų

    Utenos rajono savivaldybė pagal 2025 metų rezultatus pateko tarp šalies lyderių, vertinant, kaip savivaldybėse įgyvendinama jaunimo politika. Jaunimo reikalų agentūros atlikto vertinimo duomenimis, Utenos rajonas užėmė 5 vietą tarp 60 savivaldybių.

    Šis įvertinimas paremtas kasmetiniu procesu, kai Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybių administracijoms pateikia individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas. Savivaldybės turi užtikrinti valstybės perduotos funkcijos įgyvendinimą ir vykdyti rekomendacijose numatytas priemones.

    Pagal suderintas gaires savivaldybės teikia jaunimo politikos įgyvendinimo veiklos ataskaitas, o agentūra, remdamasi pateiktais duomenimis ir stebėsena, įvertina pažangą. Tokia praktika leidžia palyginti savivaldybių darbą ir matyti, kuriose srityse pasiekiami geriausi rezultatai, o kur dar trūksta nuoseklumo.

    Agentūros analizėje nurodoma, kad Utenos rajono savivaldybė 2025 metais įgyvendino 98 proc. rekomenduotų užduočių. Aukštas įgyvendinimo rodiklis paprastai siejamas su aiškiu atsakomybių pasiskirstymu savivaldybėje, reguliariu bendradarbiavimu su jaunimo organizacijomis ir nuosekliu planavimu, apimančiu tiek paslaugas, tiek įsitraukimo priemones.

    Jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimai savivaldybėms svarbūs ne tik dėl reitingo: jie padeda tiksliau identifikuoti poreikius, gerinti paslaugų prieinamumą jauniems žmonėms ir planuoti priemones, kurios didina jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Utenos rajono atvejis rodo, kad nuoseklus rekomendacijų įgyvendinimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą nacionaliniame palyginime.

  • Alytus jaunimo įgalinimo vertinime surinko maksimumą: kaip miestas atsidūrė tarp lyderių

    Jaunimo reikalų agentūra jau kelerius metus, remdamasi jaunimo politikos vertinimo metodika, vertina, kaip savivaldybės įgyvendina jaunimo politiką. Vertinimas grindžiamas savivaldybių metinėmis jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitomis ir papildomais kriterijais, susijusiais su jaunimo reikalų koordinatorių veiklos rezultatais.

    Metodikoje numatyta, kad surinkti balai priklauso ir nuo savivaldybės dydžio, todėl rezultatai lyginami atsižvelgiant į gyventojų bei jaunų žmonių skaičių. Tai leidžia vertinime matyti ne tik absoliučius skaičius, bet ir tai, kaip nuosekliai savivaldybės kuria jaunimui veikiančią sistemą.

    Kur Alytus gavo aukščiausią įvertinimą

    2025 metais jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimas apėmė kelias sritis, o jaunimo dalyvavimo, įgalinimo ir atstovavimo kategorijoje Alytaus miestas surinko maksimalų balų skaičių – 5,20. Šioje srityje Alytus pirmą vietą dalijosi su Vilniaus miestu ir Raseinių rajonu.

    Ši kategorija vertina, ar savivaldybėje realiai veikia jaunimo atstovavimo mechanizmai ir ar jaunimo balsas pasiekia sprendimų priėmėjus. Aukščiausias balas reiškia, kad miestas atitiko visus numatytus kriterijus ir užtikrino aiškų jaunimo įtraukimą į savivaldos procesus.

    Kas labiausiai lėmė rezultatą

    Vertinime išskiriamos savivaldybės, kuriose nuosekliai organizuojama savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veikla, teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijai ir tarybai, o sprendimų priėmimo procesas tampa viešas ir patikrinamas. Svarbiu kriterijumi laikomas ir informacijos skelbimas, pavyzdžiui, posėdžių protokolų bei metų veiklos planų viešinimas savivaldybės interneto svetainėje.

    Taip pat vertinama, ar savivaldybė skiria dėmesį jaunimo iniciatyvų finansavimui ir programoms, kurios turi apčiuopiamą poveikį. Tarp jų minimos jaunimo projektų finansavimo priemonės, verslumo skatinimas, jaunimo vasaros užimtumo bei integracijos į darbo rinką programos ir kitos jaunimui aktualios veiklos, kurios Alytuje yra įgyvendinamos.

    Jaunimo reikalų agentūra savo vertinimais siekia, kad savivaldybės neapsiribotų pavieniais renginiais, o kurtų ilgalaikę jaunimo politiką: nuo atstovavimo ir dalyvavimo iki užimtumo bei įgūdžių stiprinimo. Alytaus rezultatas rodo, kad mieste veikiantys sprendimai atitiko tiek formalias vertinimo nuostatas, tiek praktinius jaunimo įtraukimo kriterijus.