CP v2

Tag: Jaunos šeimos

  • Ispanijoje vestuvės brangsta: 2026 metais šventė vidutiniškai kainuos iki 32 000 eurų

    Ispanijoje vestuvės brangsta: 2026 metais šventė vidutiniškai kainuos iki 32 000 eurų

    Ispanijoje tuoktuvių planai vis dažniau atsiremia į realybę: vestuvės brangsta, o pradiniai biudžetai dažnai neišsilaiko. Naujausi tyrimai rodo, kad 2026 metais vidutinė vestuvių kaina šalyje siekia apie 25 000–32 000 eurų, neskaičiuojant medaus mėnesio ar sužadėtuvių žiedo.

    Skirtingi skaičiai atsiranda dėl metodikos: vienas vertinimas remiasi porų, susituokusių 2025 metais, patirtimis, kitas – platesne gyventojų apklausa. Tačiau kryptis ta pati: šventė kainuoja daugiau, o kainų augimas per metus siejamas su paslaugų ir maitinimo brangimu.

    Kodėl biudžetas dažnai „išsiplečia“?

    Duomenys rodo, kad tik apie 41 proc. porų pavyksta laikytis pirminio plano, o reikšminga dalis išleidžia daugiau, nei buvo numatę. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad net iki 70 proc. porų viršija biudžetą, o penktadalis išleidžia bent penktadaliu daugiau nei planavo.

    Didžiausia išlaidų dalis tenka šventės vietai ir maitinimui: kai kuriais skaičiavimais ši eilutė sudaro apie 53 proc. viso biudžeto. Vidutinė kaina vienam svečiui siejama su maždaug 225 eurais, o tai, lyginant su ankstesniais metais, reiškia nuoseklų augimą.

    Kateringo sąskaita dominuoja

    Poros įprastai samdo apie devynis tiekėjus – nuo fotografų iki muzikantų ir dekoratorių, tačiau išlaidų struktūroje ryškiausiai išsiskiria kateringas. Viename tyrime jo vidurkis įvertintas maždaug 7 100 eurų, o daugiau nei ketvirtadalis porų šiai kategorijai išleidžia per 10 000 eurų.

    Kai pinigų nepakanka, dažniausiai peržiūrimas svečių sąrašas, nes būtent jis tiesiogiai didina vietos ir maitinimo išlaidas. Skaičiuojama, kad sumažinus dalyvių skaičių, pavyzdžiui, nuo 150 iki 80, galima sutaupyti maždaug 7 000–15 000 eurų, priklausomai nuo vietos ir pasirinkto paslaugų paketo.

    Kaina po šventės: stresas ir atidėtas būstas

    Finansinę įtampą vestuvių planavimo metu jaučia beveik visos poros: nurodoma, kad apie 95 proc. patiria stresą dėl pinigų, o maždaug 65 proc. susiduria su ginčais dėl išlaidų. Daliai tai tampa postūmiu peržiūrėti bendrą šeimos biudžeto planavimą ir taupymo įpročius.

    Ilgesnės trukmės pasekmės dažnai siejamos su didžiaisiais finansiniais tikslais. Apie 30 proc. apklaustųjų nurodo, kad vestuvės tiesiogiai paveikė planus įsigyti būstą, o tai ypač jautru jaunoms šeimoms, kai nuomos ir būsto kainų spaudimas didina atotrūkį iki nuosavo būsto.

    Vestuvės neretai finansuojamos iš santaupų, tačiau svarbi išlieka ir artimųjų parama: daugiau nei pusė porų sulaukia finansinės pagalbos iš tėvų, o dalis biudžeto dengiama ir svečių dovanomis. Skaičiuojama, kad taupymas vestuvėms dažnai trunka apie 25 mėnesius, o daliai porų prireikia ir 3–5 metų.

  • Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Gegužės 28 dieną Molėtų rajono savivaldybės taryba posėdyje apsvarstė 19 darbotvarkės klausimų: nuo metinių ataskaitų tvirtinimo iki sprendimų dėl turto, kelių ir socialinio būsto administravimo. Posėdyje taip pat pristatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veikla.

    Taryba patvirtino 2025 metų metinį savivaldybės ataskaitų rinkinį, kurį sudaro veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Dokumentuose apžvelgiami metų rezultatai, o veiklos ataskaita pradedama mero pranešimu ir informacija apie mero veiklos rodiklius.

    Vienas svarbiausių sprendimų susijęs su Molėtų sveikatos centru: nustatyti 2026 metų išlaidų normatyvai darbo užmokesčiui ir medikamentams. Numatytas 87 proc. normatyvas darbo užmokesčiui ir 6 proc. medikamentams, skaičiuojant nuo visų įstaigos gaunamų pajamų.

    Posėdyje akcentuota, kad įstaiga planuoja 2026 metais gauti apie 9 000 000 eurų pajamų, todėl normatyvai tampa reikšmingu planavimo įrankiu vertinant, kaip bus paskirstomi ištekliai ir kaip bus užtikrinamas paslaugų tęstinumas. Taryba taip pat patikslino Bendruomenės sveikatos tarybos sudėtį, o pirmininke patvirtino savivaldybės administracijos specialistę, sveikatos reikalų koordinatorę Miglę Bareikytę.

    Infrastruktūros klausimu pritarta savivaldybės administracijos ir UAB „Rivona“ bendradarbiavimo sutarčiai dėl susisiekimo komunikacijų statinių ir inžinerinių tinklų naujos statybos valstybinės žemės sklype Giedraičių miestelyje. Pagal pateiktą informaciją numatoma įrengti privažiavimą prie planuojamo prekybos centro, o užbaigus darbus gatvės atkarpa, apšvietimas ir lietaus tinklai būtų įregistruoti savivaldybei nuosavybės teise.

    Taryba taip pat patvirtino atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Jose apibrėžiama, kaip bus nagrinėjami gyventojų ir įmonių skundai dėl vietinės rinkliavos ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo, taip pat dėl paslaugos kokybės ir paslaugos teikimo organizavimo.

    Švietimo srityje patvirtintas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašas. Jame nustatyti programų atrankos principai, reikalavimai programų turiniui ir vykdytojams bei finansavimo mechanizmas.

    Administraciniais sprendimais pakeistos dviejų seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribos: Alantos seniūnijai priskirti Agatavos kaimas, Aleksandravos viensėdis ir Kuktiškio viensėdis, kurie iki šiol buvo priskirti Balninkų seniūnijai. Savivaldybė nurodė, kad ribų keitimai atliekami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka, siekiant, kad seniūnijų teritorijos būtų vientisos.

    Molėtų mieste pėsčiųjų takui nuo Ąžuolų gatvės link Architektų gatvės suteiktas Hiorstelio alėjos pavadinimas. Sprendimas motyvuotas ilgamečiu Molėtų bendradarbiavimu su Hiorstelio miestu Vokietijoje ir siekiu įprasminti partnerystę, kuri tęsiasi apie 20 metų.

    Turtiniais klausimais nuspręsta perimti savivaldybės nuosavybėn savivaldybės apskaitoje registruotą valstybės nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad tai yra 8 vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Taip pat pritarta išnuomoti 55,78 kv. m ploto patalpas ambulatorijoje Giedraičiuose 10 metų laikotarpiui, nustatant pradinę 1 kv. m kainą 1,50 euro per mėnesį.

    Posėdyje savivaldybės turtas, pripažintas nereikalingu, perduotas UAB „Molėtų švara“ pagal turto patikėjimo sutartį. Tai susiję su anksčiau įgyvendintu projektu, kurio metu lankytinose vietose įrengti automatiniai lauko tualetai ir įmontuoti mokėjimo kortelių skaitytuvai, kuriuos numatyta eksploatuoti savivaldybės įmonei.

    Taryba atnaujino tvarkas, susijusias su turto panauda ir patikėjimo teise, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Taip pat sutiko, kad savivaldybei priklausančiame mokyklos pastate Bijutiškyje būtų registruota „Bijutiškio bendruomenės centro“ buveinė.

    Atskiru sprendimu Lietuvos šaulių sąjungai pagal panaudos sutartį 10 metų perduota 1 821,96 kv. m patalpų dalis mokyklos pastate Joniškyje, Arino gatvėje. Savivaldybė nurodė, kad turtas perduodamas veiklai, numatytai organizacijos įstatuose.

    Gyventojams aktualus pakeitimas priimtas dėl finansinės paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti: taryba pakoregavo paramos teikimo tvarkos aprašą. Posėdyje taip pat patikslintas autobusų stočių steigimo Molėtų rajone tvarkos aprašas, apibrėžiant veiklos paskirtį ir viešai skelbtinos informacijos apimtį.

    Socialinio būsto administravimo kontekste taryba nustatė ir 6 metams išnuomojo žemės sklypų dalis Molėtuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, socialinio būsto nuomai išnuomotų gyvenamųjų patalpų eksploatacijai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie sprendimai reikalingi tvarkingam turto valdymui ir atsakomybių aiškumui.

    Posėdyje pristatyta ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veikla, aptariant vykdomą reformą, reagavimo klausimus bei komunikaciją ekstremaliųjų situacijų metu. Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas apžvelgė pajėgų techninį aprūpinimą, gaisrų statistiką, prevenciją ir 2026 metų veiklos tikslus.

  • Parama būstui įsigyti: paraiškas priims tik vieną dieną, svarbiausia žinoti SPIS tvarką

    Parama būstui įsigyti: paraiškas priims tik vieną dieną, svarbiausia žinoti SPIS tvarką

    Kada ir kur teikti prašymą?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad prašymai valstybės paramai būstui įsigyti bus priimami tik vieną dieną – gegužės 19 dieną. Paraiškas bus galima pateikti nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba anksčiau, jei baigsis kvietimui skirtos lėšos.

    Pagrindinis kelias teikti prašymą – Socialinės paramos šeimai informacinė sistema SPIS. Ministerija pabrėžia, kad prašymų eilę lems būtent registracijos SPIS data ir laikas, net jei dokumentai būtų pateikti savivaldybei kitu būdu.

    „Siekiame, kad paramos gavimo procesas būtų kuo paprastesnis ir aiškesnis, o valstybės parama padėtų gyventojams lengviau žengti svarbų žingsnį kuriant savo namus Lietuvoje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas ir subsidija skiriami asmenims ar šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų ribų. Parama gali būti taikoma būstui įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje, jei atitinkamos kitos sąlygos.

    Taip pat numatyta taisyklė dėl turimo būsto: pareiškėjai paprastai negali turėti gyvenamojo būsto arba per pastaruosius 5 metus būti jo turėję. Išimtys taikomos, kai būsto plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintys žmonės ar šeimos, kuriose yra asmuo su negalia, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį.

    Kokio dydžio kreditas ir subsidija?

    Maksimali valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų šeimai, kurioje yra du ar daugiau asmenų. Rekonstrukcijai, kai pritaikomas turimas būstas, gali būti numatyta iki 35 000 eurų suma.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos situacijos: 15 proc. numatoma jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. – auginančioms vieną vaiką, 25 proc. – auginančioms du vaikus. 30 proc. subsidija taikoma šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, asmenims su negalia, buvusiems globos įstaigų auklėtiniams iki 36 metų ir vieniems vaiką ar vaikus auginantiems tėvams.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad pažymos, patvirtinančios teisę į paramą, bus išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registraciją SPIS. Išimtis taikoma prašymams dėl papildomos subsidijos, kuriems gali būti taikoma pirmumo tvarka.

    Ką svarbu žinoti apie eilę?

    Prašymus galima pateikti ir savivaldybėje, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį arba per atstovą, tačiau visais atvejais jie turi būti užregistruoti SPIS. Tai reiškia, kad praktikoje svarbiausias tampa ne dokumentų išsiuntimo ar pristatymo laikas, o momentas, kada prašymas įregistruojamas sistemoje.

    Jei kvietimui skirtų lėšų nepakaks, ministerija paskelbs kvietimo pabaigą, o ne kvietimo laikotarpiu pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami. Rezervavus visas subsidijoms skirtas lėšas, dalis prašymų gali būti atmesta, o gyventojams tektų laukti kito kvietimo.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos būsto paramai: kas turi šansų ir kodėl verta skubėti

    Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos būsto paramai: kas turi šansų ir kodėl verta skubėti

    Gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos gyventojai kviečiami teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei bus panaudotos visos jam skirtos lėšos.

    Prašymai bus vertinami pagal registracijos Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) laiką. Todėl gyventojams, norintiems padidinti tikimybę gauti paramą, rekomenduojama prašymą pateikti nuo pat 9.00 valandos.

    Kaip pateikti prašymą?

    Pagrindinis ir greičiausias būdas yra pateikti prašymą tiesiogiai per SPIS. Jei tokios galimybės nėra, prašymą galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją arba siunčiant elektroniniu paštu.

    Jei prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kam skirta parama?

    Parama skirta asmenims ir šeimoms, kurios neturi tinkamo būsto, turi per mažą ar nusidėvėjusį būstą, taip pat atitinka nustatytas pajamų ir turto ribas. Taikomi ir kiti kriterijai, susiję su pirmuoju būstu ar socialiai jautriomis grupėmis.

    Dažniausiai didesnį prioritetą turi jaunos šeimos, šeimos su vaikais, daugiavaikės šeimos, asmenys su negalia, vieniši tėvai ir asmenys, kurie augo be tėvų globos. Konkretus vertinimas priklauso nuo galiojančių taisyklių ir pateiktų duomenų.

    Kokios sumos ir subsidijos numatomos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos siekia 53 000 eurų. Dviejų ir daugiau asmenų šeimai numatyta iki 87 000 eurų, o būsto rekonstrukcijai galima gauti iki 35 000 eurų, nepriklausomai nuo šeimos sudėties.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos situacijos ir vaikų skaičiaus: jaunos šeimos be vaikų gali tikėtis 15 proc., auginant vieną vaiką taikoma 20 proc., du vaikus 25 proc., o tris ir daugiau vaikų, taip pat tam tikroms jautrioms grupėms, numatyta 30 proc. kompensacija.

    Gyventojams patariama iš anksto pasiruošti dokumentus ir įsitikinti, kad SPIS paskyra veikia, o reikalingi duomenys yra tikslūs. Kadangi registracijos laikas gali turėti lemiamą reikšmę, delsimas kvietimo pradžioje neretai sumažina galimybes patekti į finansuojamų prašymų sąrašą.

  • Valstybės būsto kredito subsidija 2026 metais: prašymai tik vieną dieną, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Prašymai bus priimami 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas savaime dar negarantuoja pažymos išdavimo, nes sprendimą lems ir atitikimas kriterijams, ir faktinis lėšų likutis.

    Ką svarbu žinoti prieš pildant

    Prašymus galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat per savivaldybę ir kitais būdais, tačiau eiliškumą visais atvejais nulems registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net pateikus dokumentus savivaldybei fiziškai ar el. paštu, svarbiausias bus momentas, kada prašymas užregistruojamas SPIS.

    Jei kvietimas būtų sustabdytas anksčiau, nes pasibaigtų lėšos, galimybė teikti prašymus SPIS būtų panaikinta. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu terminu, nėra registruojami ir nenagrinėjami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir galimą subsidiją turi asmenys ir šeimos, kurių deklaruotos pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Vertinamos grynosios pajamos, o individualios veiklos atveju atsižvelgiama į pajamas atėmus leidžiamus atskaitymus.

    Numatytos ribos yra tokios: vienam asmeniui be šeimos pajamos iki 24 698 eurų ir turtas iki 30 057 eurų, dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamos iki 34 484 eurų ir turtas iki 61 046 eurų. Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamos iki 41 474 eurų ir turtas iki 81 317 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra šeši ar daugiau asmenų, taikomas skaičiavimas pagal valstybės remiamų pajamų dydį: pajamos negali viršyti 30 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui, o turtas 83 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui. Šiuo metu vienas valstybės remiamų pajamų dydis yra 233 eurai.

    Taip pat taikomos būsto turėjimo sąlygos: dažniausiai parama skiriama pirmajam būstui arba tais atvejais, kai pastaruosius penkerius metus asmuo neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudojęs valstybės parama. Išimtys gali būti taikomos, jei turimo būsto plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Svarbi praktinė sąlyga siekiant dalyvauti kvietime yra turto deklaravimas. Ministerija nurodo, kad pretenduojantys asmenys turi būti užpildę 2025 metų metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją.

    Kokios sumos ir kokio dydžio subsidijos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Nuosavybės teise turimo būsto rekonstrukcijai gali būti numatyta iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį.

    Subsidijos dydis priklauso nuo socialinės situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką 20 proc., auginančioms du vaikus 25 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat asmenims su negalia ar tam tikroms kitoms grupėms gali būti taikoma 30 proc. subsidija.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai priklauso specialioms grupėms. Jei situacija vėliau pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio tuo metu, kai kreipiamasi dėl kredito sutarties pakeitimo.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus pradėjo pildyti dokumentus ar kreipėsi į savivaldybę. Jei šio kvietimo lėšų nepakaktų, norintys gauti paramą turėtų laukti kito kvietimo ir prašymus teikti iš naujo.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir pažymą aktyvuoti. Tuomet kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos, o ministerija per nustatytą terminą perveda subsidiją kredito įstaigai.

  • Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją.

    Prašymai bus priimami ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos. Jei lėšų nepakaks visiems norintiems, kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau.

    Prašymai internetu per SPIS

    Gyventojai skatinami prašymus teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Prisijungus prie sistemos užpildoma elektroninė forma „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (BP-1)“.

    Teikiant prašymą per SPIS, papildomai pasirašyti dokumentų kvalifikuotu elektroniniu parašu nereikia, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu. Prašymas automatiškai nukreipiamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš karto įtraukiamas į eilę.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad prašymai, pateikti kitais būdais, vis tiek bus suvedami ir registruojami SPIS. Tokiais atvejais prašymo pateikimo data ir laikas bus skaičiuojami pagal registracijos SPIS sistemoje momentą, o ne pagal tai, kada dokumentai pasiekė savivaldybę.

    Kaip teikti prašymą savivaldybei?

    Jei prašymas teikiamas ne per SPIS, galimi keli būdai: atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu. Teikiant elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitu atveju jis laikomas negaliojančiu.

    Taip pat svarbu, kad prašymas būtų pateiktas tik kvietimo laikotarpiu. Pavėluoti prašymai SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami, o sustabdžius kvietimą dėl lėšų pabaigos, SPIS išorės vartotojai prašymų pateikti nebegalės.

    Kas gali pretenduoti ir kokios subsidijos?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos bei turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Paprastai taip pat taikoma sąlyga neturėti gyvenamojo būsto arba nebūti jo turėjus per pastaruosius 5 metus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Numatomi 15 proc. subsidija jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. auginančioms vieną vaiką, 25 proc. auginančioms du vaikus, o 30 proc. skiriama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat kai kuriais atvejais neįgaliesiems, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

  • Parama būstui įsigyti: kvietimas teikti prašymus 2026 metais vyks tik vieną dieną

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Prašymus bus galima pateikti nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos.

    Ministerija pabrėžia, kad vien tinkamai pateiktas prašymas dar negarantuoja pažymos išdavimo, nes pažymos formuojamos pagal turimas valstybės biudžeto lėšas. Jei prašymų bus daugiau nei numatyta finansavimo, kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau laiko, apie tai paskelbiant ministerijos interneto svetainėje ir informuojant savivaldybes.

    Kaip pateikti prašymą?

    Elektrėnų savivaldybės gyventojai prašymus galės pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat atvykę į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį, per atstovą arba elektroniniu paštu. Teikiant ne per SPIS, prašymas turi būti pasirašytas.

    Jeigu prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu prašymai laikomi negaliojančiais ir neregistruojami.

    Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymas gali būti pasirašytas iš anksto, tačiau pateiktas turi būti tik kvietimo metu, tai yra ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandos ir ne vėliau kaip 16.00 valandos, arba iki kvietimo sustabdymo.

    Kas turi teisę į paramą?

    Parama teikiama vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašu. Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir, kai taikoma, subsidiją turi asmenys ir šeimos, atitinkantys pajamų ir turto reikalavimus bei kitas įstatyme nustatytas sąlygas.

    Parama paprastai skirta tiems, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje, pastaruosius 5 metus iki kreipimosi neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama, taip pat tais atvejais, kai turimo būsto plotas vienam asmeniui yra per mažas arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Atskirai numatytos sąlygos asmenims su negalia ar šeimoms, kuriose yra neįgalusis, kai būstą reikia pritaikyti specialiesiems poreikiams.

    Kredito sumos ir subsidijų dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų maksimalios sumos gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti numatyta iki 35 000 eurų kredito suma.

    Subsidijos būsto kredito daliai apmokėti dydžiai diferencijuojami pagal šeimos situaciją. Numatytos 15 proc., 20 proc. ir 25 proc. subsidijos jaunoms šeimoms, priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus, o 30 proc. subsidija gali būti taikoma gausioms šeimoms, asmenims su negalia, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų bei vienam iš tėvų vieniems auginant vaiką ar vaikus.

    Asmenys be šeimos, išskyrus atskiras įstatyme numatytas grupes, gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos. Pasikeitus situacijai ir įgijus teisę į subsidiją, dėl jos galima kreiptis naujo kvietimo metu, o subsidija skaičiuojama nuo kredito likučio kredito sutarties keitimo dieną.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir ją aktyvuoti. Kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos suteikimo priima per 4 mėnesius, o suteikus paskolą pasirašoma kreditavimo sutartis.

    Ministerija nurodo, kad subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Taip pat pabrėžiama, kad laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, o pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai taikoma papildoma subsidija ir numatoma pirmumo tvarka.

  • Būsto paramos kvietimas gegužės 19 dieną: kas gali teikti prašymus ir kaip suspėti per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia kvietimą teikti prašymus paramai būstui įsigyti 2026 metais. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir, jei taikoma, subsidiją kredito daliai apmokėti.

    Prašymus bus galima teikti 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba trumpiau, jei anksčiau baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5 600 000 eurų.

    Kaip teikti prašymą per SPIS

    Siekiant supaprastinti procesą, prašymus galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Prisijungus prie sistemos patvirtinama asmens tapatybė, todėl SPIS pateiktas prašymas laikomas pasirašytu.

    Ministerija pabrėžia, kad prašymai vertinami pagal registracijos SPIS datą ir laiką. Jei prašymas pateikiamas savivaldybei kitu būdu, jo eiliškumui vis tiek svarbus momentas, kada jis užregistruojamas SPIS.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien prašymo pateikimas kvietimo metu automatiškai negarantuoja, jog bus išduota pažyma. Laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, o pritrūkus lėšų, norint pretenduoti kitą kartą, prašymą reikės teikti iš naujo.

    Kas gali pretenduoti į paramą

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją turi asmenys bei šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus pajamų ir turto kriterijus. Vertinamos deklaruotos metinės pajamos ir turtas, taikant įstatyme numatytas išimtis ir skaičiavimo taisykles.

    Parama skirta tiems, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje, arba nustatytą laikotarpį neturėjo būsto ir nėra pasinaudoję valstybės parama. Taip pat numatytos situacijos, kai turimas būstas laikomas per mažas šeimai, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba kai būstas nepritaikytas negalią turinčio asmens poreikiams.

    Kredito sumos ir subsidijų dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma gali siekti iki 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir iki 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Turimo būsto rekonstravimui, kai būstas pritaikomas ar atnaujinamas pagal nustatytas sąlygas, gali būti taikoma iki 35 000 eurų suma.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką 20 proc., du vaikus 25 proc., o 30 proc. numatyta šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų bei vieniems vaikus auginantiems tėvams.

    Asmenys be šeimos, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos. Jei vėliau atsiranda teisė į subsidiją, ji gali būti skaičiuojama pagal tuo metu galiojančias sąlygas nuo likusios kredito sumos.

    Gavus savivaldybės išduotą pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje. Kredito įstaiga dėl paskolos suteikimo sprendimą priima per 4 mėnesius, o ministerija subsidiją perveda ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

    Prašymas teikiamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal savivaldybę, kurioje asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Prašymą galima pateikti per SPIS, atvykus į savivaldybę, paštu, per kurjerį ar atstovą, o teikiant elektroniniu paštu būtinas kvalifikuotas elektroninis parašas.

    Ministerija primena, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau laiko, jei paaiškėja, kad kvietimui skirtų lėšų pažymoms formuoti nepakaks. Tokiu atveju SPIS galimybė teikti prašymus bus panaikinta, o pavėluotai pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, o prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol baigsis numatytos lėšos.

    Ministerija pabrėžia, kad vien prašymo pateikimas dar negarantuoja pažymos, patvirtinančios teisę į paramą. Pažymos išduodamos pagal prašymo registracijos laiką Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į kvietimui numatytą biudžetą.

    Kaip teikti prašymą?

    Siekiant supaprastinti procesą, gyventojai skatinami prašymą teikti per SPIS sistemą. Prisijungus prie sistemos patvirtinama asmens tapatybė, todėl SPIS pateiktas prašymas laikomas pasirašytu ir iš karto patenka savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Prašymą galima pateikti ir kitais būdais: atvykus į savivaldybę, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar per atstovą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad prašymų eiliškumui bus vertinama ne pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją turi asmenys bei šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Vertinamos praėjusių kalendorinių metų deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų.

    Vienam asmeniui nustatyta pajamų riba yra 24 698 eurai, o turto riba siekia 30 057 eurus. Dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamų riba yra 34 484 eurai, o turto riba 61 046 eurai.

    Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamų riba siekia 41 474 eurus, o turto riba 81 317 eurų. Šeimoms nuo šešių asmenų pajamų ir turto ribos didėja pagal nustatytą skalę, pavyzdžiui, dešimties asmenų šeimai pajamų riba yra 69 900 eurų, turto riba 193 390 eurų.

    Parama skirta tiems, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba pastaruosius penkerius metus neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti taikomos išimtys, jei turimas būstas per mažas, vienam asmeniui tenka mažiau nei 14 kvadratinių metrų, arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Atskirai numatyta galimybė asmeniui su negalia ar šeimai, kurioje yra neįgalusis, gauti paramą turimo būsto rekonstrukcijai, jei būstas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama būtent pritaikymo darbams.

    Kredito sumos ir subsidijos dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos gali siekti 53 000 eurų. Dviejų ar daugiau asmenų šeimai nustatyta didesnė riba – iki 87 000 eurų.

    Turimo būsto rekonstrukcijai, kai būstas pritaikomas ar atnaujinamas, kredito suma gali siekti iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį. Kreditas gali būti naudojamas būstui pirkti, statyti, pirkti ir statyti, taip pat žemės sklypui įsigyti, jei jis reikalingas planuojamam būstui.

    Subsidija, apmokanti dalį kredito, priklauso nuo šeimos situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., auginančioms du vaikus – 25 proc.

    Didžiausia, 30 proc. subsidija numatyta šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų. Toks pat dydis taikomas asmenims iki 36 metų, kurie buvo likę be tėvų globos, ir šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaiką ar vaikus.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti į kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią arba iki 36 metų buvo likę be tėvų globos. Jei vėliau situacija pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio, kai kreipiamasi dėl sutarties pakeitimo.

    Gavus savivaldybės pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje. Kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, o suteikus paskolą sudaroma kreditavimo sutartis.

    Ministerija numato, kad subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Gyventojams taip pat primenama, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei kvietimui skirtos lėšos būtų panaudotos, o tuomet galimybė teikti prašymus SPIS sistemoje būtų panaikinta.

  • Kaišiadorių rajone patvirtinta parama pirmajam būstui: jaunoms šeimoms iki 8 700 eurų

    Kaišiadorių rajone patvirtinta parama pirmajam būstui: jaunoms šeimoms iki 8 700 eurų

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba patvirtino finansinės paramos tvarką jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą rajone. Sprendimu siekiama didinti jauno amžiaus gyventojų įsikūrimo galimybes ir skatinti kurtis ne didmiesčiuose.

    Pagal patvirtintą aprašą savivaldybė skirs papildomą finansinę paramą iš biudžeto lėšų, o didžiausia galima suma vienai šeimai sieks iki 8 700 eurų. Ši priemonė numatyta kaip papildymas valstybės teikiamai finansinei paskatai, todėl gyventojams aktualu vertinti abi paramos dalis kaip vieną paketą.

    Kaip bus derinama su valstybės parama?

    Savivaldybės parama tiesiogiai susieta su valstybės kvietimais teikti prašymus finansinei paskatai gauti. Tai reiškia, kad prašymai gali būti priimami tik tada, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbia kvietimą, o savivaldybės pagalba praktikoje tampa pasiekiama tik įvykus šiam etapui.

    Numatyta, kad bendra paramos dalis negalės viršyti 50 proc. įsigyjamo būsto vertės. Ši riba skirta užtikrinti, kad parama išliktų tikslinga, o pirkėjai kartu turėtų pakankamą finansinę atsakomybę ir įsipareigojimų vykdymo galimybes.

    Kiek lėšų skirta ir kokie įsipareigojimai?

    2026 metais savivaldybės biudžete šiai priemonei numatyta 30 000 eurų. Savivaldybė tikisi, kad tokios apimties lėšos leis patenkinti kelių jaunų šeimų prašymus, tačiau realus gavėjų skaičius priklausys nuo konkrečių prašomų sumų ir kvietimų intensyvumo.

    Gavus paramą, šeimai atsiras pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste ir jame gyventi ne trumpiau kaip 5 metus. Savivaldybė šiuo reikalavimu siekia, kad finansinė paskata ne tik padėtų įsigyti būstą, bet ir prisidėtų prie ilgalaikio gyventojų pritraukimo bei stabilumo rajone.

    Savivaldybėje tikimasi, kad patvirtinta tvarka sustiprins jaunų šeimų motyvaciją rinktis Kaišiadorių rajoną, o papildoma parama taps realiu argumentu planuojantiems pirmąjį būstą. Praktinis priemonės efektyvumas labiausiai paaiškės tuomet, kai bus paskelbti artimiausi valstybės kvietimai ir pradės vykti realus prašymų teikimas.