Tag: Jautienos kepsniai

  • Altono Browno metodas filė kepsniui: „atvirkštinis“ apkepimas ir 315 laipsnių keptuvė

    Filė mignon yra vienas brangiausių ir kartu jautriausių jautienos gabalų – perkeptas jis greitai tampa sausas ir kietas. Būtent todėl virtuvės entuziastams dažnai siūlomas „atvirkštinio“ apkepimo metodas, kurį naudoja ir kulinarijos žinovas Altonas Brownas.

    Jo principas paprastas: kepsnys pirmiausia lėtai pašildomas orkaitėje, o tik tada labai trumpai apkepamas itin įkaitintoje ketaus keptuvėje. Taip siekiama, kad mėsa iškeptų tolygiau, o išorėje susidarytų ryški, aromatinga plutelė.

    Skirtingai nei įprastas būdas, kai pirmiausia apkepamas paviršius, „atvirkštinis“ apkepimas mažina riziką per ilgai laikyti mėsą keptuvėje. Ilgesnis kepimas ant tiesioginės kaitros dažnai sukuria pilką, perkeptos mėsos „žiedą“ aplink kraštus, net jei vidus dar išlieka pageidaujamo iškepimo.

    Šis metodas ypač tinka filė gabalui, nes jame mažiau riebalų, todėl skoniui ir tekstūrai klaidos kainuoja brangiai. Brownas akcentuoja minimalų paruošimą – užtenka druskos ir šlakelio neutralaus aliejaus.

    Lėtas kaitinimas orkaitėje

    Pirmas žingsnis – orkaitėje švelniai pakelti mėsos temperatūrą. Recepto logika tokia: kepsnys turi pasiekti tikslinę vidinę temperatūrą be staigių šuolių, kad neperžengtumėte norimo iškepimo ribos.

    Brownas siūlo orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių pagal Farenheitą (apie 93 laipsnius Celsijaus) ir stebėti mėsos vidų, kol ji pasieks 120 laipsnių pagal Farenheitą (apie 49 laipsnius Celsijaus).

    Kad tai pavyktų tiksliai, jis naudoja skaitmeninį zondinį termometrą. Be jo lengva peržengti ribą, o filė mignon atveju tai reiškia prarastą sultingumą.

    Trumpas apkepimas ketaus keptuvėje

    Kol mėsa lėtai kaista, jos paviršius orkaitėje natūraliai pradžiūsta. Tai svarbu todėl, kad keptuvėje plutelė susidarytų greitai, nešvaistant laiko drėgmei išgarinti.

    Atėjus laikui, Brownas pasitelkia ketaus keptuvę, kuri įkaitinama iki maždaug 600 laipsnių pagal Farenheitą (apie 315 laipsnių Celsijaus). Jis nurodo, kad ant didelės kaitros tai užtrunka apie 10 minučių.

    Ar keptuvė pakankamai karšta, siūloma pasitikrinti įlašinus maždaug pusę arbatinio šaukštelio vandens: jei jis išgaruoja per 5 sekundes, temperatūra tinkama apkepimui.

    Aliejus čia naudojamas ne keptuvei užpilti, o įtrinti tiesiai į kepsnį – taip keptuvėje būna mažiau riebalų, o paviršius greičiau paruduoja. Apkepimas trunka labai trumpai: maždaug po minutę iš kiekvienos pusės.

    Poilsis – ne mažiau svarbus

    Vos tik kepsnys paruduoja, jis nukeliamas nuo kaitros. Brownas siūlo leisti mėsai pailsėti iki 5 minučių – per tą laiką sultys pasiskirsto tolygiau, todėl pjaunant jos mažiau išteka.

    Rezultatas, kurio siekiama šiuo metodu, – tolygiai rausvas, sultingas ir minkštas filė kepsnys be perkeptų kraštų. Tai leidžia išlaikyti būtent tą tekstūrą, už kurią dažniausiai ir mokama renkantis filė mignon.

  • Bobby Flay patarimas didkepsniui: ant ribeye siūlo tepti ne įprastą, o „gochujang“ sviestą

    Amerikiečių šefas Bobby Flay ribeye didkepsnį siūlo užbaigti ne paprastu sviestu, o sviesto mišiniu su „gochujang“ pasta. Toks priedas, anot jo, suteikia ryškesnį skonį ir padeda „perlaužti“ riebesnės mėsos sodrumą.

    Apie šį variantą rašo „Food Republic“ – B. Flay „gochujang“ naudoja ne tik glazūroms, bet ir paprastesniam sprendimui: prieskoniniam (vadinamajam „compound“) sviestui. Jį patogu pasiruošti iš anksto, o prieš patiekiant tereikia užtepti ant kepsnio.

    „Gochujang“ – fermentuota korėjietiška pasta, kurioje derinami fermentuoti sojų pupelių produktai, druska, aitriosios paprikos ir šiek tiek saldumo. Dėl to ji veikia kaip „viskas viename“ prieskonis: suteikia aštrumo, sūrumo, salstelėjimo ir umami natų.

    Sviestas kepsnio pabaigoje dažnai naudojamas dėl papildomos drėgmės ir švelnaus pieno riebalų saldumo, kuris suteikia aksominį pojūtį. Tačiau ribeye ir taip yra riebesnis, todėl B. Flay siūlomas „gochujang“ sviestas, kaip teigiama, įneša daugiau naujų skonių ir neleidžia patiekalui tapti vienmatis.

    Kaip sviestą naudoti ant grilio

    Tekste pabrėžiama, kad sviestas karštyje yra ganėtinai jautrus, o prieskoninis sviestas – dar labiau. Todėl svarbu jį naudoti tinkamu momentu, kad jis spėtų ištirpti ir pasiskirstyti, bet kepsnys neperkeptų.

    Kepant ant grilio, vienas minusų – sudėtingiau sviestą maišyti su išbėgusiomis sultimis ir apskrudusiais gabalėliais bei jais apšlakstyti mėsą. Vis dėlto B. Flay siūlo ribeye kepsnio viršų patepti sviesto mišiniu pačioje pabaigoje ir palikti ant grilio dar minutei ar dviem, kad užtepas lengvai ištirptų.

    Jei yra galimybė, siūloma kepsnį trumpam perkelti į vėsesnę grilio zoną ir uždengti dangtį. Tokiu atveju praverčia dviejų zonų grilio paruošimas – taip lengviau išvengti per didelės kaitros, kol ištirpsta ir „susijungia“ paskutiniai skoniai.

    Ką galima koreguoti pagal prieskonius

    Prieskoninio sviesto sudėtį galima šiek tiek pritaikyti prie naudojamo mėsos įtrynimo. Pavyzdžiui, vietoje imbiero siūloma išbandyti galangalą – jis suteikia aštresnį charakterį, kuris, kaip teigiama, gerai „nupjauna“ riebesnės mėsos sunkumą.

    Norint daugiau aitrumo, galima įberti „gochugaru“ – prieskonį, artimą „gochujang“, kuris sustiprina kapsaicino pojūtį pernelyg nekeisdamas bendros skonio krypties. Taip pat siūloma nebijoti įmaišyti šlakelio žuvies padažo, kad umami natos būtų dar ryškesnės.

  • Thomaso Kellerio triukas prime rib kepsniui: neįprastas įrankis išryškina plutelę be klaidų

    Neįprastas sprendimas prieš orkaitę

    Vienas garsiausių JAV šefų Thomasas Kelleris tobulai apskrudintą prime rib kepsnį sieja su įrankiu, kurį daug kas įsivaizduoja ne virtuvėje, o dirbtuvėse. Kalbama apie dujų degiklį, kuriuo mėsa trumpai pakaitinama dar prieš kepimą orkaitėje.

    Toks pradinis pakaitinimas nesukuria greitos, ryškios plutelės kaip ant keptuvės, tačiau padeda vėliau orkaitėje tolygiau paruduoti paviršiui. Esmė ta, kad mėsa kepama žemoje temperatūroje, todėl vidus išlieka rausvas ir sultingas, o išorė įgauna norimą spalvą.

    „Pastebėjome, kad trumpai pakaitinus mėsą degikliu, ji labai žemoje orkaitėje vis tiek gražiai paruduoja, o vidus išlieka rožinis ir sultingas“, – sakė Thomasas Kelleris.

    Kodėl tai veikia ir kur dažniausiai suklystama

    Rudos plutelės formavimąsi lemia vadinamoji Mailardo reakcija, kuriai palankiausia aukštesnė paviršiaus temperatūra ir sausesnis mėsos išorinis sluoksnis. Degiklis padeda greitai pakaitinti paviršių ir sumažinti drėgmės perteklių, o tada orkaitė „užbaigia“ apskrudinimą be agresyvaus karščio.

    Vis dėlto čia svarbiausia saikas ir saugumas: liepsna turi būti judinama, kad mėsa neapsviltų taškais ir nepradėtų svilti riebalai. Praktikoje tai reiškia trumpą, tolygų pakaitinimą per visą kepsnio išorę, o ne ilgesnį deginimą vienoje vietoje.

    Mėsa, prieskoniai ir kontrolė termometru

    Thomasas Kelleris pabrėžia kokybės svarbą: kuo geresnė jautiena, tuo mažiau reikia „maskuojančių“ prieskonių. Jo prime rib versijoje dažniausiai pakanka druskos, o padažai ar krienų kremas patiekiami atskirai, kad neužgožtų mėsos skonio.

    Svarbi detalė ir pipirai: jie gali apdegti, ypač kai naudojamas degiklis, todėl juos verta berti tik pabaigoje arba visai atsisakyti. Ruošiant kepsnį taip pat pravartu sutvarkyti riebalų sluoksnį ir pašalinti sidabrinę plėvę, kad kepimas būtų tolygesnis, o tekstūra malonesnė.

    Patikimiausias kelias iki norimo iškepimo yra mėsos termometras, nes vien laikas ir orkaitės nustatymai neįvertina mėsos dydžio, formos ir pradinės temperatūros. Kepant žemiau įprastų temperatūrų, termometras ypač padeda tiksliai „pagauti“ ribą, kai vidus išlieka sultingas, o mėsa neperkepta.

    Dažnai rekomenduojamas kiekis šventiniam stalui yra apie 0,45 kilogramo mėsos vienam svečiui, tačiau tai priklauso nuo kaulo dalies, garnyrų ir valgymo įpročių. Renkantis mėsą, verta pasitarti su mėsininku dėl gabalo dydžio ir kaulų skaičiaus, kad kepimas būtų prognozuojamas.