CP v2

Tag: JAV ekonomika

  • FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    Palūkanos paliktos be pokyčių

    JAV Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną penktą posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Tikslinis intervalas ir toliau siekia 3,50–3,75 proc., nors infliacija, centrinio banko vertinimu, išlieka padidėjusi.

    Sprendimas sutapo su rinkų lūkesčiais, tačiau posėdžio baigtis nebuvo vieninga. Iš 12 balsavimo teisę turinčių narių trys pasisakė už dar vieną 0,25 proc. punkto palūkanų didinimą.

    Trys prieštaravimai ir signalas rinkoms

    Už griežtesnę pinigų politiką balsavo Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack, Mineapolio federalinio rezervo banko prezidentas Neel Kashkari ir Dalaso federalinio rezervo banko prezidentė Lorie Logan. Tokie prieštaravimai rodo, kad komitete stiprėja „vanagiška“ stovyklos dalis, labiau akcentuojanti infliacijos rizikas.

    FED vadovas Kevinas Warshas po sprendimo pabrėžė, kad ekonomika, nepaisant pastarųjų sukrėtimų, demonstruoja atsparumą. Pasak jo, augimo tendencijos išlieka palankios, tačiau infliacija vis dar yra per toli nuo 2 proc. tikslo.

    Infliacija lėtėja, bet energija kelia grėsmę

    Metinė vartotojų kainų infliacija pastaruoju metu buvo sumažėjusi iki 3,5 proc., tačiau padėtį komplikuoja išaugusios energijos kainos, kurias kursto atsinaujinęs karinis konfliktas Irano regione. Energetikos kainų šuoliai istoriškai greitai persiduoda transporto, gamybos ir maisto kainoms, todėl centriniai bankai tokias bangas vertina kaip papildomą riziką.

    Rinkoms tai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus tampa mažiau užtikrintas, net jei bendras infliacijos rodiklis trumpuoju laikotarpiu atrodo gerėjantis. Finansų rinkose toliau išlieka juntama tikimybė, kad jau rugsėjį FED gali grįžti prie palūkanų didinimo, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris iš „Quilter Cheviot“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo svarstomas net ir griežtesnis žingsnis, tačiau FED pasirinko palikti manevro laisvę. Jo vertinimu, bankas tarsi pasilieka palūkanų didinimą kaip atsarginį variantą, jei infliacijos trajektorija vėl išgąsdintų politikos formuotojus.

    Kas toliau: svarbiausi duomenys prieš rugsėjį

    Artimiausi sprendimai bus itin priklausomi nuo makroekonominių rodiklių. JAV Komercijos departamentas artimiausiomis dienomis skelbs pirminį balandžio–birželio laikotarpio ekonomikos augimo įvertį, o kartu bus paviešintas ir FED labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas.

    K. Warshas akcentavo, kad centrinis bankas sieks sugrąžinti kainų stabilumą, tačiau greitų sprendimų nėra. „Mes dirbame ir pasieksime rezultatą, bet nėra stebuklingos lazdelės, kuri akimirksniu grąžintų infliaciją į 2 proc. tikslą“, – sakė jis.

  • OnlyFans aplenkė ChatGPT: amerikiečiai netikėtai išleido daugiau nei „OpenAI“ ir „The New York Times“

    Amerikiečių išlaidos suaugusiesiems skirto turinio platformoje „OnlyFans“ 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo jų išlaidas „OpenAI“ produktams, įskaitant „ChatGPT“, taip pat prenumeratoms ir paslaugoms, susijusioms su „The New York Times“.

    Tokią išvadą pateikė rizikos kapitalo bendrovės a16z analizė, paremta vartotojų mokėjimų srautais. Ji vertino, kaip vartojimo išlaidos ir investicijos į dirbtinį intelektą veikia JAV ekonomiką ir skirtingus skaitmeninių paslaugų segmentus.

    Kodėl šis palyginimas svarbus

    Analitikai rėmėsi transakcijų duomenimis, kurie rodo realius mokėjimus, o ne vien atsisiuntimų ar lankomumo statistiką. Pagal Consumer Edge apdorotus mokėjimus „OnlyFans“ sugeneravo didesnį vartotojų apmokėjimų mastą nei kartu sudėjus išlaidas „OpenAI“ paslaugoms ir „The New York Times“.

    Tai pabrėžia, kad net ir sparčiai augant DI sprendimams, pramogų ir kūrėjų ekonomikos segmentas JAV išlieka ypač pajėgus generuoti vartotojų išlaidas. Tuo pat metu tokie palyginimai priklauso nuo metodikos, įtrauktų planų ir to, kaip klasifikuojamos įmonių paslaugos.

    DI investicijos ir vartojimas: skirtingi varikliai

    a16z atkreipia dėmesį, kad 2025 metais vartojimo išlaidos ir kapitalo investicijos į dirbtinį intelektą JAV ekonomikos augimui prisidėjo panašiu mastu, nors jų prigimtis skiriasi. Vartojimas sudaro apie 70 proc. JAV ekonomikos, todėl net nedideli pokyčiai gali turėti ryškų poveikį.

    Tuo metu investicijos į DI, pasak analitikų, užima istoriškai aukštą privataus kapitalo dalį ir veikia ne vien technologijų bendroves. DI infrastruktūros poreikis didina spaudimą duomenų centrams, elektros tiekimui ir pramonės grandinėms, todėl poveikis matomas platesnėje ekonomikoje.

    Nelygus generatyvinio DI paplitimas pasaulyje

    Kitoje analizėje, kurią cituoja straipsnyje minimi autoriai, „Microsoft“ išskyrė netolygų generatyvinio DI įsisavinimą. 2025 metų antroje pusėje vadinamosios Globalios Šiaurės šalys generatyvinį DI diegė beveik dvigubai greičiau nei Globalios Pietų valstybės.

    Tarp lyderių išskirti Jungtiniai Arabų Emyratai ir Singapūras, kur apie 64 proc. darbingo amžiaus gyventojų naudoja DI įrankius. Analitikai perspėja, kad augantis technologinis atotrūkis gali stiprinti ekonominę nelygybę ir mažinti kai kurių regionų konkurencingumą artimiausiais metais.

    Tuo pačiu rinkoje matoma ir kita kryptis: didieji DI produktai ieško tvaresnių pajamų modelių, įskaitant prenumeratas ir reklamos integracijas. Tai rodo, kad konkurencija dėl vartotojo piniginės tik aštrės, o skirtingų skaitmeninių paslaugų segmentų lyderystė gali greitai keistis.

  • Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Rinkos laukia itin neapibrėžto posėdžio

    JAV Federalinis rezervų bankas trečiadienį turėtų palikti bazines palūkanas nepakeistas, tačiau rinkose išaugęs neapibrėžtumas rodo, kad sprendimas šįkart gali būti vienas sunkiausių per kelerius metus. Investuotojai vertina ne tik infliacijos kryptį, bet ir naujas rizikas, galinčias vėl įžiebti kainų augimą.

    Šiuo metu federalinių fondų tikslinis intervalas siekia 3,50–3,75 proc. ir, anot ekonomistų, jis gali išlikti toks pats bent iki tol, kol centrinis bankas gaus daugiau patikimų duomenų apie kainas ir ekonomikos tempą. Vis dėlto dalis Volstrito dalyvių neatmeta staigesnio posūkio, jei infliacija vėl pasirodytų atkakli.

    Kodėl infliacija vėl kelia įtampą

    Naujausi vartotojų kainų duomenys parodė lėtesnį, nei tikėtasi, infliacijos tempą: birželį metinė infliacija siekė 3,5 proc., kai gegužę buvo 4,2 proc., o bazinė infliacija sumažėjo iki 2,6 proc. nuo 2,9 proc. gegužę. Didelę dalį šio pokyčio lėmė energijos kainų svyravimai, todėl dalis analitikų ragina nepervertinti vieno mėnesio rodiklių.

    Fed tikslas išlieka 2 proc., tačiau infliacija aukščiau šios ribos laikosi jau daugiau nei penkerius metus. Tai reiškia, kad centrinis bankas privalo balansuoti tarp dviejų rizikų: per anksti atlaisvinti politiką ir vėl įkaitinti kainas arba per ilgai laikyti aukštas palūkanas ir prislopinti ekonomikos augimą bei darbo rinką.

    Nafta, muitai ir DI bumas

    Infliacijos perspektyvas temdo išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri vėl pakėlė naftos kainas ir atgaivino baimes dėl brangesnio transporto, logistikos ir energijos. Energijos brangimas JAV istorijoje ne kartą tapo veiksniu, kuris greitai persiduoda kitoms prekių ir paslaugų kainoms.

    Papildomą spaudimą, pasak ekonomistų, kelia ir prezidento Donaldo Trumpo taikomi muitai importuojamoms prekėms, nes jie gali didinti įmonių sąnaudas ir galiausiai atsidurti galutinėse kainose. Tuo pat metu didžiulės investicijos į duomenų centrus, skirtus dirbtinis intelektas sprendimams, didina lustų, įrangos ir elektros paklausą, o tai taip pat gali veikti kainų lygį.

    „Stovėti ir griežtai žiūrėti į infliaciją, tikintis, kad ji ištirps, nėra išeitis“, – sakė Fed valdybos narys Christopheris Walleris.

    Naujuoju Fed vadovu tapęs Kevinas Warshas Kongrese šį mėnesį pabrėžė, kad netoleruos užsitęsusios aukštos infliacijos. Jo vadovaujamas posėdis yra tik antrasis, todėl rinkos itin atidžiai vertins tiek sprendimą, tiek signalus apie galimus veiksmus rudenį.

    Analitikų vertinimu, lemiami gali būti artimiausi rodikliai: JAV Prekybos departamentas ketvirtadienį skelbs pirmąjį ekonomikos augimo įvertį už balandžio–birželio laikotarpį, taip pat bus paskelbtas Fed labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas. Šie duomenys gali nulemti, ar rugsėjį bus grįžtama prie palūkanų didinimo.

  • Neįtikėtina: „Jack in the Box“ mėsainis 7-ajame dešimtmetyje kainavo centus – kiek tai būtų šiandien?

    JAV greitojo maisto tinklas „Jack in the Box“, gimęs Kalifornijoje, 7-ajame dešimtmetyje klientus viliojo kainomis, kurios šiandien skamba kaip iš kitos epochos. Tuo metu bendrovė sparčiai plėtėsi, anksti perėjusi prie aptarnavimo per langelį modelio, leidusio mažinti sąnaudas ir trumpinti eiles.

    Iš to meto meniu kainų pavyzdžių matyti, kad paprastas mėsainis kainavo 18 centų, sūrainis – 27 centus, bulvytės – 17 centų, o tako – 25 centus. Brangesni pasirinkimai taip pat atrodė įspūdingai: krevetės kainavo 59 centus, vištiena – 69 centus, o „Bonusburger“ – 37 centus.

    Vertinant dabartinių kainų kontekste, vien sentimentų nepakanka, todėl svarbu infliacijos faktorius. Pagal JAV vartotojų kainų indeksu paremtas skaičiuokles, 18 centų 1962 metais atitiktų maždaug 1,8 euro šiandienos verte, tačiau dabartinis paprasto mėsainio įkainis dažnai siekia apie 2,5 euro.

    Įdomu tai, kad ne visų produktų kainos augo vienodai. 25 centų tako 7-ajame dešimtmetyje šiandienos pinigais būtų maždaug 2,5 euro, o dabar kai kuriose „Jack in the Box“ akcijose galima įsigyti du tako už panašią sumą, tad būtent šioje kategorijoje pasiūlymai pirkėjui gali būti palankesni nei anksčiau.

    Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais daugėja kritikos, kad greitasis maistas brangsta greičiau nei žmonės tikisi, o kainos nebeatitinka kokybės. Tą tendenciją sustiprina platesnis rinkos fonas: darbuotojų atlyginimų spaudimas, žaliavų ir logistikos kaštų svyravimai, taip pat dažnėjanti praktika kainas kelti, bet agresyviau skatinti pirkimą programėlėmis ir trumpalaikėmis akcijomis.

    Ekonomistų stebėjimai rodo, kad greitojo maisto kainos JAV per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai augo, o kai kurių tinklų kainų šuoliai buvo itin ryškūs. Todėl vartotojų įspūdis, kad 1 dolerio laikai negrįžtamai baigėsi, yra pagrįstas, nors atskirų produktų ir akcijų pasiūlymų dinamika vis dar gali nustebinti.

  • JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    Naujausi duomenys išryškino didėjantį skirtumą tarp JAV ir euro zonos darbo rinkų: JAV samdymo tempas smarkiai sulėtėjo, o Europoje nedarbas išlieka ties istorinėmis žemumomis. Tokia dinamika svarbi ir finansų rinkoms, nes gali keisti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų.

    JAV Darbo statistikos biuro skelbiamais skaičiais, birželį ne žemės ūkio sektoriuose sukurta 57 000 naujų darbo vietų. Tai gerokai mažiau, nei tikėjosi rinka, ir ryškus kritimas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, kai augimas buvo gerokai didesnis.

    Nors naujų darbo vietų skaičius nuvylė, nedarbo lygis JAV netikėtai sumažėjo iki 4,2 proc. po 4,3 proc. gegužę. Tai rodo, kad bendras vaizdas nėra vienareikšmis, tačiau lėtėjantis samdymas stiprina signalus, jog darbo rinka vėsta.

    Savaitinių bedarbio pašalpų paraiškų rodikliai taip pat reikšmingai nepablogėjo: pirminių paraiškų skaičius išliko apie 215 000, o tęstinių paraiškų skaičius šiek tiek sumažėjo iki maždaug 1 814 000. Tokie duomenys leidžia manyti, kad atleidimų banga kol kas nesiformuoja, tačiau darbdaviai tampa atsargesni priimdami naujus žmones.

    Euro zonoje padėtis stabilesnė

    Tuo metu Eurostato duomenys rodo, kad euro zonoje nedarbo lygis gegužę išliko 6,2 proc. ir laikosi rekordiškai žemame lygyje. Tai atitiko prognozes ir patvirtina, kad darbo jėgos paklausa daugelyje šalių išlieka tvirta net ir esant lėtesniam ekonomikos augimui.

    Žemas nedarbas euro zonoje paprastai reiškia, kad atlyginimų spaudimas gali išlikti, o tai svarbu vertinant infliacijos perspektyvas. Dėl šios priežasties darbo rinkos rodikliai tampa vienu iš kertinių argumentų, kai centriniai bankai sprendžia, ar verta švelninti pinigų politiką.

    Ką tai reiškia centriniams bankams?

    Skirtinga situacija abipus Atlanto vyksta jautriu metu tiek JAV Federaliniam rezervų bankui, tiek Europos Centriniam Bankui. JAV darbo vietų augimo sulėtėjimas gali didinti spaudimą ateityje svarstyti palūkanų mažinimą, jei silpnesni rodikliai kartosis ir pradės veikti platesnę ekonomikos paklausą.

    Vis dėlto mažesnis nedarbo lygis JAV gali suteikti argumentų neskubėti, jei infliacijos rizikos išlieka. Rinkos paprastai itin greitai pervertina tikimybes dėl palūkanų, todėl vienas silpnesnis mėnuo dar nebūtinai reiškia aiškų posūkį, tačiau signalas apie vėsesnę darbo rinką tampa vis ryškesnis.

    „Nukrypimas nuo prognozių atrodo kaip augimo svyravimas, o pirmoji reakcija rinkoje bus iš naujo įkainoti palūkanų mažinimą. Tačiau čia ir slypi spąstai: nedarbas nukrito iki 4,2 proc., todėl griežtesnė pozicija gali išlikti“, – sakė Iggy Ioppe.

    Euro zonoje istoriškai žemas nedarbas ECB suteikia daugiau pagrindo laikytis griežtesnės pozicijos, jei kainų spaudimas vis dar kelia nerimą. Kitaip tariant, tvirta darbo rinka gali padėti ekonomikai atlaikyti aukštesnes palūkanas, bet kartu apsunkina greitesnį infliacijos slūgimą.

  • Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas interviu CNBC kalbėjo apie augančią kritiką milijardieriams, mokesčių politiką ir dirbtinio intelekto įtaką ekonomikai. Jo teigimu, visuomenėje ryškėja dviejų skirtingų patirčių ekonomika: vieni gyvena vis geriau, kitiems vis sunkiau sudurti galą su galu.

    J. Bezosas pabrėžė, kad dalis politinių diskusijų apie turtinguosius esą remiasi patogiu priešo paieškos principu, tačiau realių problemų tai neišsprendžia. Jis taip pat gynė kitus turtingus verslo lyderius, kritikuodamas viešą jų demonizavimą.

    Mokesčių idėja ir ginčas

    Kalbėdamas apie mokesčius, J. Bezosas pritarė idėjai mažinti pajamų mokesčius mažiau uždirbantiems žmonėms. Jis akcentavo, kad daliai darbuotojų mokesčių našta gali atrodyti neproporcinga, ypač kai brangsta būstas ir kasdienės paslaugos.

    Tuo pačiu J. Bezosas atmetė teiginius, kad nemoka mokesčių, ir tikino, kad į biudžetus sumoka milijardines sumas. Jo argumentas buvo aiškus: net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius, tai savaime nepadidintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių gerovės, jei nebus sprendžiamos sisteminės problemos.

    „Žmonės kartais sako, kad aš nemoku mokesčių. Tai netiesa. Aš moku milijardus dolerių mokesčių“, – sakė J. Bezosas.

    Ar turtingieji išnaudoja spragas?

    Interviu metu jis taip pat neigė populiarius kaltinimus, kad itin turtingi žmonės masiškai naudojasi schema, kai turtas laikomas akcijomis, o pragyvenimui skolinamasi prieš jas, taip atidedant mokesčius. J. Bezosas teigė reguliariai parduodantis „Amazon“ akcijas, todėl, jo vertinimu, tai nėra universali ar automatiškai veikianti mokesčių spraga.

    Kartu jis pripažino, kad jei tam tikros skolinimosi prieš turtą praktikos iš tiesų sudaro nepagrįstą privilegiją, tai turėtų būti taisoma politiniais sprendimais. Tačiau ir šiuo atveju jis grįžo prie minties, kad vien turtingųjų apmokestinimas nebūtinai taps tiesioginiu atsakymu į vidurinės klasės problemas.

    DI: mažiau baimės, daugiau produktyvumo

    Didelę interviu dalį užėmė dirbtinio intelekto tema. J. Bezosas teigė, kad baimės dėl masinio darbo vietų praradimo yra perdėtos, o DI, jo vertinimu, labiau papildys darbuotojų galimybes nei juos pakeis.

    Jis prognozavo, kad produktyvumo augimas ilguoju laikotarpiu gali mažinti kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ypač jei technologijų plėtra nebus pernelyg anksti „užsmaugta“ griežtu reguliavimu. Pastaruoju metu visuomenės nuotaikos dėl DI išties tampa skeptiškesnės, nes daugėja diskusijų apie privatumo rizikas, kūrybos nuvertėjimą ir poveikį darbo rinkai.

    Kalbėdamas apie DI įrankius programavimui, jis teigė, kad jie gali pakeisti darbo pobūdį, bet nebūtinai sumažins programuotojų poreikį. Jo logika paprasta: automatizuojant rutiną, daugiau laiko lieka sudėtingesnėms užduotims ir problemų sprendimui.

    Požiūris į Trumpą

    J. Bezosas interviu taip pat pasisakė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad dabar jis esą labiau disciplinuotas ir brandesnis nei per pirmąją kadenciją. Jis pridūrė, kad kai kuriais klausimais D. Trumpui reikia pripažinti nuopelnus, nors konkrečių pavyzdžių nepateikė.

    Be to, jis atmetė interpretacijas, kad kai kurie „Amazon“ verslo sprendimai yra bandymas pelnyti politinę įtaką. J. Bezosas aiškino palaikantis ryšį su skirtingų politinių pažiūrų lyderiais ir pabrėžė, kad verslo atstovų dialogas su valdžia yra būtinas nepriklausomai nuo to, kas yra prezidentas.

    „Manau, kad jis yra brandesnė, labiau disciplinuota savo paties versija nei per pirmąją kadenciją“, – sakė J. Bezosas.

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.

  • Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    JAV finansų rinkoms po įspūdingo kilimo pristabdžius, televizijos laidų vedėjas ir investuotojų nuomonės formuotojas Jimas Crameris teigia, kad tai – labiau sveika pauzė nei ilgalaikio nuosmukio pradžia. Jo vertinimu, pagrindinis šio ciklo variklis išlieka DI bumas, galintis toliau palaikyti akcijų brangimą ir ekonomikos augimą.

    Jis tai komentavo po sesijos, kai visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai užsidarė minuse. Pasak Cramerio, daliai su DI susijusių bendrovių akcijų pastaruoju metu fiksuotas pernelyg staigus šuolis, todėl trumpas atvėsimas yra tikėtinas ir netgi naudingas.

    „Mums reikia šiek tiek poilsio. Norime, kad akcijos atvėstų“, – sakė J. Crameris.

    Cramerio argumentas remiasi tuo, kad DI plėtra jau seniai nebeapsiriboja vien programine įranga ar keliomis technologijų milžinėmis. Tam reikia skaičiavimo lustų, duomenų centrų, debesijos infrastruktūros, ryšio įrangos, kibernetinio saugumo bei didesnių elektros pajėgumų, todėl nauda išsiskaido per daug platesnę pramonės grandinę.

    Laidoje jis DI vadino tuo, ką „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas yra įvardijęs ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokia kryptis, anot Cramerio, gali veikti kaip didelio masto investicijų ir darbo vietų kūrimo impulsas, net jei trumpuoju laikotarpiu rinkas spaudžia vartojimo lėtėjimo, silpnesnio samdymo ar geopolitinės įtampos ženklai.

    „Kiekvienas iš šių sluoksnių yra tarsi milžiniška amerikietiškų darbo vietų programa. Visi kartu jie turi galią išlaikyti šalies ekonomiką veikiančią“, – teigė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad po stipraus ralio rinkoje gali būti daugiau trumpalaikio silpnumo epizodų. Vis dėlto, jo nuomone, pagrindinis klausimas investuotojams yra ne vienos dienos indeksų svyravimai, o tai, ar DI infrastruktūros statybos ir įmonių kapitalo išlaidos išlieka kryptingos.

    Pastaraisiais metais DI proveržį vis labiau riboja ne vien technologiniai, bet ir fiziniai ištekliai: elektros energijos pasiūla, tinklų pralaidumas, duomenų centrų statybų tempas, aušinimo sprendimai ir lustų tiekimo grandinės. Dėl to dalis rinkos dalyvių DI temą sieja ne tik su programinės įrangos kūrėjais, bet ir su energetikos, pramonės bei infrastruktūros bendrovėmis.

    Cramerio logika paprasta: jei DI paklausa ir toliau skatins realias investicijas į pajėgumus, tai gali palaikyti įmonių pajamas ir platesnį ekonomikos aktyvumą net ir esant kintančiam palūkanų normų ar vartotojų nuotaikų fonui. Tačiau jis perspėja, kad po staigių kainų šuolių investuotojams svarbu vertinti riziką ir neignoruoti rinkos cikliškumo.

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.