Tag: JAV ekonomika

  • JAV palūkanos liko nepakeistos, bet 2 FED nariai ragina kelti: kas laukia gruodį?

    JAV palūkanos liko nepakeistos, bet 2 FED nariai ragina kelti: kas laukia gruodį?

    JAV Federalinė rezervų sistema (FED) spalio 28 dieną bazinių palūkanų normų intervalo nepakeitė ir paliko jį 3,75–4 proc. Tai buvo pauzė po rugsėjį įvykusio palūkanų didinimo, pirmojo per trejus metus, o finansų rinkos dabar dėmesį telkia į gruodžio posėdį.

    Sprendimas priimtas nevieningai: už palūkanų didinimą balsavo dvi pareigūnės – FED valdytoja Lisa Cook ir Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack. Likę komiteto nariai pasirinko palaukti daugiau duomenų, ypač dėl infliacijos ir darbo rinkos.

    Sprendimas paskelbtas likus mažiau nei savaitei iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, todėl bet kokie signalai dėl palūkanų krypties rinkoms tampa dar jautresni. Esant 3,7 proc. metinei infliacijai, investuotojai ir ekonomistai vertina, ar FED neužtruks per ilgai, rizikuodamas įtvirtinti kainų augimą.

    FED pranešime teigiama, kad infliacija išlieka padidėjusi, o sprendimui dėl tolesnės politikos reikia papildomos informacijos, kad kainų augimas laiku sugrįžtų prie 2 proc. tikslo. Toks tonas iš esmės palieka atviras abi kryptis – tiek palūkanų išlaikymą, tiek dar vieną griežtinimą artimiausiuose posėdžiuose.

    Kas spaudžia FED?

    Infliacijos dinamika pastaraisiais mėnesiais buvo nevienoda: bendras vartotojų kainų indeksas rugsėjį buvo 3,7 proc., o vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos, siekė 2,6 proc. Energetikos kainos išlieka svarbia rizika, nes būtent jos gali greitai pakeisti bendrą infliacijos vaizdą ir gyventojų lūkesčius.

    Skolinimosi kaina JAV jau akivaizdžiai veikia būsto rinką: vidutinės 30 metų būsto paskolų palūkanos spalio pradžioje buvo pasiekusios apie 7,4 proc. Tai didina mėnesines įmokas ir mažina pirkėjų aktyvumą, o kartu slopina dalį vidaus paklausos, kurios FED siekia pristabdyti.

    Darbo rinka taip pat rodo lėtėjimo ženklus: rugsėjį sukurta 29 000 darbo vietų, o nedarbas pakilo iki 4,2 proc. Vis dėlto FED akcentuoja, kad darbo vietų augimas vis dar iš esmės atitinka darbo jėgos augimą, todėl staigaus silpnėjimo kol kas neįžvelgia.

    Tuo pat metu ekonomika išlieka atspari: antrąjį ketvirtį metinis BVP augimo tempas siekė 2,2 proc., o Atlantos FED modelis GDPNow rodė apie 3,5 proc. trečiajam ketvirčiui. Toks fonas palaiko argumentą, kad palūkanų mažinimo tema dar nėra artimiausios darbotvarkės centre.

    Warsho žinutė ir kalendoriaus pokyčiai

    Po sprendimo FED vadovas Kevinas Warshas kartojo, kad vidaus vartojimas išlieka atsparus, produktyvumas auga, o investicijos – tvirtos, tačiau infliacija vis dar per aukšta. Jis pabrėžė, kad komitetui reikia daugiau duomenų, kad būtų pasirinkta tinkama politikos kryptis ir užtikrintas kainų stabilumas.

    „Mums reikia daugiau informacijos, kad nuspręstume, kokia politikos laikysena reikalinga laiku grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo“, – sakė Kevinas Warshas.

    Warshas taip pat paskelbė apie Federalinio atvirosios rinkos komiteto darbo kalendoriaus pertvarką. Aštuoni posėdžiai per metus išliks, tačiau nuo 2027 metų dalis jų bus skirta strategijai aptarti, o ne palūkanoms nustatyti, todėl faktinių sprendimų dėl palūkanų skaičius mažės.

    Rinkos lūkesčiai po posėdžio sustiprėjo: pagal palūkanų ateities sandorių kainodarą investuotojai vertino didelę tikimybę, kad gruodžio 8–9 dienomis palūkanos gali būti didinamos dar 0,25 procentinio punkto. Papildomų signalų tikimasi ir iš artėjančių JAV makroekonominių rodiklių, įskaitant FED prioritetinį infliacijos matą – asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) kainų indeksą.

    Tarptautiniame fone dėmesys krypsta ir į Europos Centrinį Banką, kurio sprendimai lemia euro zonos skolinimosi kainą ir investuotojų nuotaikas. Skirtingos JAV ir euro zonos palūkanų trajektorijos gali turėti įtakos dolerio ir euro kursui, kapitalo srautams bei žaliavų kainoms.

    Politinis fonas ir nesutarimų reikšmė

    Dalis dėmesio tenka ir politiniam fonui: JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęsia veiksmus, susijusius su Lisa Cook atleidimo svarstymu dėl kaltinimų, kuriuos ji neigia. Tokia situacija didina įtampą, nes FED nepriklausomumas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, užtikrinančių patikimą pinigų politiką.

    Nevieningas balsavimas taip pat yra svarbus signalas rinkoms. Rugsėjį sprendimas kelti palūkanas buvo priimtas vienbalsiai, o dabar atsiradę du atskiri balsai už griežtinimą rodo, kad dalis komiteto nerimauja dėl infliacijos įsitvirtinimo ir nori greitesnės reakcijos.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindinis klausimas išliks tas pats: ar infliacija mažės pakankamai sparčiai be papildomo palūkanų didinimo. Jei energetikos kainos išliks aukštos, o vartojimas neslops, gruodžio sprendimas gali tapti vienu svarbiausių šių metų pinigų politikos posūkių.

  • GTA 6 premjera gali smogti JAV ekonomikai: skaičiuoja iki 920 mln eurų nuostolių per dieną

    GTA 6 premjera gali smogti JAV ekonomikai: skaičiuoja iki 920 mln eurų nuostolių per dieną

    „Grand Theft Auto VI“ premjera jau dabar vadinama vienu didžiausių pastarojo dešimtmečio pramogų industrijos įvykių, galinčiu laikinai išjudinti ne tik žaidimų rinką, bet ir kasdienius darbo įpročius. Dėl milžiniško susidomėjimo ekonomistai prognozuoja, kad išleidimo dieną JAV gali pastebimai kristi produktyvumas.

    Viešumoje aptariama prielaida, kad tądien į darbą gali neateiti iki 1 500 000 darbuotojų, ypač jaunesnio amžiaus grupėse. Tokia masinė planuotų atostogų ir nedarbingumo banga, vertinant teoriniais skaičiavimais, vienai dienai JAV ekonomikai galėtų kainuoti apie 920 mln eurų dėl prarasto darbo laiko.

    Dalies įmonių reakcijos rodo, kad darbdaviai šią riziką vertina rimtai: kai kurios bendrovės svarsto suteikti laisvadienius arba riboti veiklą, kad išvengtų chaoso pamainose ir aptarnavime. Minimi pavyzdžiai, kai automobilių sektoriaus įmonės „Burger Motorsports“ ir „Edison Motors“ planuoja koreguoti darbo grafiką per žaidimo pasirodymą.

    Tokia situacija nėra naujiena didelių kultūrinių premjerų kontekste, tačiau „GTA“ serija išsiskiria mastu ir auditorijos įsitraukimu. Žaidimų industrijoje įprasta, kad dideli leidimai sukelia staigų transliacijų, turinio kūrimo ir skaitmeninių pardavimų šuolį, o socialiniuose tinkluose tai virsta globaliu reiškiniu.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad skelbiami nuostolių skaičiai dažniausiai yra akademiniai modeliavimai, o ne oficiali valstybės institucijų statistika. Praktikoje dalis prarasto produktyvumo gali būti kompensuota vėliau, nes iš anksto suplanuotos atostogos leidžia įmonėms perskirstyti darbus, perkelti terminus ir pasirūpinti pamainų pakeitimais.

    Didžiausias trumpalaikis poveikis tikėtinas ten, kur svarbus nepertraukiamas darbuotojų dalyvavimas: klientų aptarnavime, logistikoje, gamyboje ir paslaugų sektoriuose. Kita vertus, kai kuriose srityse gali išaugti vartojimas, ypač skaitmeninių pramogų, prenumeratų, įrangos ir transliacijų rinkose, todėl bendras ekonominis efektas nėra vienareikšmis.

    Kol kas svarbiausia išlieka viena: „GTA 6“ pasirodymas, sprendžiant iš išankstinio ažiotažo, taps ne tik žaidėjų, bet ir darbdavių planavimo išbandymu. Jei masinės neatvykimų bangos vis dėlto įvyks, realų poveikį parodys tik vėlesnė statistika ir įmonių ataskaitos.

  • Brangstantys degalai vėl kelia JAV infliaciją: ar Federalinis rezervas artimiausiu metu kels palūkanas?

    Infliacija JAV vėl spartėja

    JAV vartotojų kainų indeksas (CPI) rugsėjį pakilo iki 3,7 proc. per metus ir buvo didesnis nei tikėtasi. Rugpjūtį metinė infliacija siekė 3,4 proc., tad naujausias rodiklis rodo aiškų kainų augimo pagreitį.

    Mėnesio pokytis taip pat buvo reikšmingas: rugsėjį kainos, palyginti su rugpjūčiu, ūgtelėjo 0,6 proc. Toks šuolis paprastai signalizuoja, kad kainų spaudimas ekonomikoje nėra išnykęs, net jei dalis prekių grupių brangsta netolygiai.

    Didžiausias variklis: benzinas

    Pagrindinis rugsėjo infliacijos „variklis“ buvo degalai: benzino kainos per mėnesį, skaičiuojant pagal CPI metodiką, pakilo 7,1 proc. Energetikos komponentas dėl savo svorio indekse dažnai lemia, ar bendras infliacijos rodiklis nustebins aukštyn, ar žemyn.

    Degalų kainų šuoliai paprastai persiduoda ir kitoms sritims, nes brangesnis transportas didina logistikos kaštus. Tai gali atsispindėti tiek prekių, tiek paslaugų kainose, o galiausiai ir vartotojų lūkesčiuose dėl būsimų kainų.

    „Didesnę nei tikėtasi infliaciją šį kartą aiškiausiai paaiškino energijos kainų šuolis, kuris greitai matomas kasdienėse išlaidose“, – sakė rinkos analitikas.

    Fed sprendimai: ar laukia dar viena palūkanų korekcija?

    Federalinis rezervas rugsėjį vienbalsiai padidino bazinių palūkanų tikslinį intervalą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,75–4,0 proc. Tai buvo pirmas palūkanų kėlimas nuo 2023 metų liepos, o kartu buvo užsiminta, kad šiemet galimas dar vienas žingsnis.

    Dabar rinkos dalyviai vertina, ar naujas infliacijos duomuo gali pakeisti centrinio banko toną. Viena vertus, aukštesnė infliacija didina argumentus griežtesnei pinigų politikai, kita vertus, Fed paprastai siekia įsitikinti, ar kainų šuolis nėra vienkartinis ir ar jis neatslūgs stabilizavusis energijos kainoms.

    Pagal rinkos lūkesčius, artimiausio posėdžio metu palūkanų didinimo tikimybė vertinama apie 20 proc., o daugiau dėmesio krypsta į metų pabaigą. Investuotojams svarbu ne tik pats sprendimas, bet ir Fed komunikacija apie tolesnį kursą, infliacijos rizikas ir ekonomikos augimo tvarumą.

    „Fed vertins ne vieną mėnesį, o tendenciją: ar brangstantys degalai tik laikinai iškreipė infliaciją, ar virsta platesniu kainų spaudimu“, – sakė ekonomistas.

  • Fed netikėtai pakėlė palūkanas: vienbalsis sprendimas kerta per Trumpą ir siunčia žinią rinkoms

    Fed netikėtai pakėlė palūkanas: vienbalsis sprendimas kerta per Trumpą ir siunčia žinią rinkoms

    JAV centrinis bankas Federalinis rezervų bankas (Fed) pirmą kartą nuo 2023 metų pakėlė bazines palūkanų normas, nors Baltieji rūmai pastaraisiais mėnesiais viešai ragino jas mažinti. Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) sprendimą priėmė vienbalsiai, 12 narių balsavus už.

    Palūkanų normų intervalas padidintas 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4,0 proc. Fed pabrėžė, kad infliacija išlieka padidėjusi, o šis žingsnis turėtų padėti greičiau sugrąžinti kainų augimą prie 2 proc. tikslo.

    Kas pastūmėjo Fed keisti kursą

    Sprendimas užbaigė kelis mėnesius trukusią pauzę, kai palūkanos buvo laikomos 3,5–3,75 proc. intervale. Rinkos didesnės intrigos neįžvelgė, nes didžioji dalis investuotojų palūkanų didinimą jau buvo įkainoję.

    Fed argumentacija remiasi duomenimis: institucija akcentavo, kad ekonominė veikla plečiasi tvirtu tempu, vartojimas išlieka atsparus, o darbo rinka nepraranda impulso. Toks tonas mažina riziką, kad griežtesnė politika būtų aiškinama kaip grėsmė augimui.

    Trumpa žinutė, kietas signalas

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir komunikacija: Fed pranešimas buvo neįprastai trumpas, be detalių užuominų apie būsimus žingsnius. Toks formatas rinkoms dažnai reiškia, kad komitetas nori palikti maksimalų lankstumą, o kartu parodyti ryžtą.

    Pranešime pabrėžta, kad kainų stabilumas yra prioritetas, o sprendimu siekiama laiku sugrįžti prie 2 proc. tikslo. Formuluotė apie greitesnį grįžimą leidžia suprasti, kad ankstesnis infliacijos slūgimas, Fed vertinimu, vyko per lėtai.

    Politinė įtampa dėl palūkanų

    Sprendimas taip pat paaštrino politinę liniją tarp Fed vadovo Kevino Warsho ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris socialiniuose tinkluose kartojo, kad palūkanos JAV turėtų būti gerokai mažesnės. Centrinio banko nepriklausomumas JAV sistemoje laikomas kertiniu, todėl atviras spaudimas iš politikų paprastai vertinamas jautriai.

    „Palūkanų normos Jungtinėse Valstijose turėtų būti 1 proc. arba dar mažesnės“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Fed sprendimas vienbalsiu balsavimu svarbus ir tuo, kad pašalina interpretacijas apie vidinį susiskaldymą. Kai nėra nė vieno prieštaraujančio balso, signalas rinkoms dažniausiai skamba taip: komitetas mato pakankamai aiškią infliacijos riziką, kad prisiimtų griežtesnės politikos kainą.

    FOMC prognozių grafikas rodo, kad dalis pareigūnų iki metų pabaigos mato dar vieno 0,25 procentinio punkto didinimo tikimybę. Ilgesnio laikotarpio projekcijos taip pat leidžia suprasti, kad neutrali palūkanų norma gali būti aukštesnė nei manyta anksčiau, o tai reikštų brangesnį skolinimąsi ilgesniam laikui.

    Praktinėje plotmėje palūkanų kėlimas per finansų sistemą paprastai keliauja keliais kanalais: brangsta kintamos palūkanos, griežtėja įmonių finansavimo sąlygos, o obligacijų pajamingumai linkę kilti. Tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkų reakcija gali būti rami, jei sprendimas buvo plačiai laukiamas.

  • „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“ modelis: trys 2030-ųjų keliai

    DI sistemą „Claude“ kurianti bendrovė „Anthropic“ paskelbė ekonominį modelį, kuriuo bando įvertinti, kaip iki 2030 metų DI gali pakeisti JAV ekonomiką. Kartu pristatytas ir interaktyvus įrankis, leidžiantis palyginti skirtingus scenarijus pagal DI pajėgumą ir jo įdiegimo greitį.

    Modelyje ekonomika skaidoma į užduotis: dalį DI palieka nepakeistas, dalį padeda atlikti, dalį automatizuoja, o kai kur sukuria visai naujas veiklas. „Anthropic“ pabrėžia, kad tai nėra prognozė ir scenarijams nepriskiriamos tikimybės.

    Nuo menko poveikio iki 15,4 proc. augimo

    Nuosaikiausiame variante DI poveikis būtų beveik nepastebimas: 2030 metais bendrasis vidaus produktas būtų apie 1,6 proc. didesnis nei be DI, o metinis augimas siektų apie 2,4 proc. Su protiniu darbu siejamas užimtumas kristų tik apie 0,5 proc., o nedarbo rodikliai kistų minimaliai.

    Vidutiniame scenarijuje ekonomikos augimas paspartėtų iki maždaug 5,4 proc. per metus, o 2030 metais BVP būtų apie 8,3 proc. didesnis. Tuo pat metu vadinamasis kognityvinis užimtumas, apimantis vadybą, profesines paslaugas, pardavimus ir administravimą, mažėtų apie 3,9 proc.

    Ekstremaliausiame scenarijuje metinis augimas pasiektų 15,4 proc., o BVP 2030 metais būtų maždaug 32,4 proc. didesnis nei be DI. Tačiau kognityvinis užimtumas smuktų apie 21,5 proc., o nedarbas tarp biuro darbuotojų šokteltų iki 17,9 proc., bendras nedarbas artėtų prie 11,9 proc.

    Kas laimėtų, o kas prarastų?

    „Anthropic“ modelis rodo ryškų pajamų persiskirstymą: darbo dalis nacionalinėse pajamose galėtų mažėti nuo maždaug 60 proc. iki 45,2 proc. Tuo metu kapitalo pajamos, pagal pateiktą skaičiavimą, augtų daugiau nei 80 proc.

    Vidutiniame scenarijuje taip pat prognozuojamas atlyginimų išsiskyrimas: biuro ir kito protinio darbo užmokestis nežymiai mažėtų, o kitų sektorių darbuotojų atlygis vidutiniškai didėtų beveik 6 proc. Ekstremaliame variante biuro darbuotojų algos kristų apie 11,5 proc., o kitų darbuotojų atlyginimai šokteltų apie 33,6 proc.

    Visuomenės lūkesčiai ir vadovo perspėjimai

    Modelis papildytas JAV gyventojų apklausa, kuri, pasak „Anthropic“, rodo, kad dauguma respondentų labiausiai tikisi vidutinio scenarijaus. Tai reikštų maždaug 8 proc. didesnį BVP iki 2030 metų ir apie 4 proc. sumažėjusį kognityvinį užimtumą.

    Vis dėlto „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei anksčiau viešai perspėjo apie gerokai drastiškesnį poveikį: jo vertinimu, per kelerius metus gali išnykti iki pusės pradinio lygio biuro pozicijų, o nedarbo šuolis galėtų siekti 10–20 proc. Tai labiau atitiktų ekstremalų, o ne vidutinį scenarijų.

    „Jei DI gali daryti nuostabius dalykus, bet niekas jo nenaudoja, ekonominis poveikis bus menkas“, – sakė Anton Korinek, vadovaujantis „Anthropic“ transformacinio DI ekonominių tyrimų krypčiai.

    Modelyje akcentuojama, kad lemiamas veiksnys gali būti ne vien technologijos gebėjimai, o jos sklaida organizacijose, reguliavimas, investicijos ir darbuotojų perkvalifikavimas. Pastaraisiais metais šiose temose vis daugiau dėmesio skiriama produktyvumo šuoliui per procesų automatizavimą, tačiau kartu ryškėja rizika, kad nauda pasiskirstys netolygiai.

    Kritika: trūksta blogiausio scenarijaus

    „Anthropic“ modelis susilaukė dėmesio ir dėl to, ko jame nėra: visi scenarijai daro prielaidą, kad ekonomika veikia įprastai, o DI nesukelia sisteminių sutrikimų. Kritikai pažymi, kad tai palieka nuošalyje saugumo rizikas, apie kurias pati industrija kalba vis dažniau.

    Viešojoje erdvėje šią savaitę aptarta ir buvusio DI tyrėjo Jacobo Coxono pozicija, kai jis pareiškė, kad kai kurios įmonės esą pernelyg skuba lenktynėse dėl vis galingesnių sistemų. Tokie pareiškimai stiprina diskusiją, ar ekonominių modelių užtenka, kai kartu reikia vertinti ir patikimumo bei saugumo klausimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad realus DI poveikis priklausys nuo to, kaip greitai verslai pertvarkys procesus, ar bus kuriamos naujos darbo vietos, ir ar valstybėms pavyks sukurti veiksmingas perkvalifikavimo bei socialinės apsaugos priemones. Kitaip tariant, iki 2030 metų svarbiausia gali būti ne vien technologijų pažanga, o pasirengimas su ja gyventi.

  • Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo kiekvienam suaugusiam JAV piliečiui išmokėti po 4 300 eurų, jei respublikonai išlaikys kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Šį planą jis pristatė kaip vadinamąjį Trump dividendą, lygindamas jį su bendrovių akcininkams mokamais dividendais.

    Pagal viešai skelbiamus demografinius rodiklius JAV yra apie 240 mln. suaugusių piliečių, todėl vienkartinė išmoka visiems kainuotų apie 1,03 trln. eurų. Tai suma, kuri, kaip akcentuojama analizėse, viršytų net visą Pentagono 2026 metų biudžeto prašymą.

    Kiek iš tikrųjų tai būtų?

    4 300 eurų čekis būtų didesnis nei per pirmąją D. Trumpo kadenciją patvirtintos dvi tiesioginių federalinių išmokų bangos, kai gyventojams buvo mokami mažesni vienkartiniai pervedimai. Tačiau šį kartą mastas būtų nepalyginamai didesnis, nes siūloma vienoda suma visiems suaugusiems.

    JAV viceprezidentas J. D. Vance netrukus po pareiškimo leido suprasti, kad turtingiausi amerikiečiai galėtų būti iš dalies ar visiškai eliminuoti iš šios schemos. Kol kas aiškių kriterijų, pajamų ribų ar techninio įgyvendinimo detalių nepateikta.

    Ką padengtų 4 300 eurų?

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vidutinės namų ūkio išlaidos 2024 metais siekė apie 67 400 eurų per metus, arba maždaug 5 620 eurų per mėnesį. Tokiu atveju 4 300 eurų prilygtų maždaug trims ketvirtadaliams vieno mėnesio vidutinių išlaidų.

    Jei namuose gyvena du suaugusieji ir abu gautų po 4 300 eurų, bendra 8 580 eurų suma pagal to paties laikotarpio išlaidų struktūrą galėtų padengti reikšmingą dalį būtinųjų išlaidų. Pavyzdžiui, būstas sudaro apie trečdalį vidutinio namų ūkio biudžeto, tad tokia suma realistiškai reikštų kelis mėnesius būsto kaštų, priklausomai nuo regiono ir nuomos ar paskolos sąlygų.

    Kita vertus, vidurkiai slepia didelius skirtumus tarp valstijų ir miestų, o išlaidų krepšelis smarkiai priklauso nuo šeimos sudėties. Todėl vieniems tai būtų reikšminga pagalba padengiant skolas ar būtinus pirkinius, kitiems labiau primintų vienkartinį impulsą vartojimui.

    Kas už tai sumokėtų?

    Siūlymas pasirodė tuo metu, kai JAV valstybės skola yra perkopusi 34,3 trln. eurų ribą, o metinis biudžeto deficitas siekia apie 1,54 trln. eurų. Tokiame kontekste 1,03 trln. eurų vienkartinė programa reikštų arba papildomą skolinimąsi, arba kitų išlaidų mažinimą, arba naujus pajamų šaltinius.

    „Mintis, kad turėjome fiskalinę sėkmę, yra apversta aukštyn kojomis ir artima juokingai“, – sakė Biudžeto atsakomybės komiteto politikos vadovas Marcas Goldweinas.

    Papildomą spaudimą didina ir aukštesnės skolinimosi palūkanos, kurios kelia valstybės skolos aptarnavimo kainą ir didina riziką, kad brangs būsto paskolos bei verslo kreditavimas. Tai gali lėtinti ekonomikos augimą ir mažinti fiskalinį lankstumą, net jei vienkartinės išmokos trumpuoju laikotarpiu paskatintų vartojimą.

    J. D. Vance užsiminė, kad išmokos galėtų būti finansuojamos iš muitų ir tarifų pajamų. Tačiau JAV iždo prognozėse 2026 finansiniams metams numatoma apie 348 mlrd. eurų muitų pajamų suma apimtų visas muitų įplaukas, o ne tik papildomus tarifus, ir vis tiek dengtų tik apie trečdalį tokio masto išmokų.

    Teisinis kelias taip pat nėra paprastas, nes tokiai programai reikėtų Kongreso pritarimo. Teisininkų vertinimu, pats pažadas būtų laikomas politine kampanijos deklaracija, o ne neteisėta paskata balsuoti, jei išmoka būtų skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus balsavo ir už ką balsavo.

    Kol kas lieka neaišku, ar respublikonai bandytų projektą paversti įstatymu, kokios būtų sąlygos ir ar būtų pasirinktas universalaus mokėjimo modelis, ar tikslinė parama daliai gyventojų. Ekonomistai pabrėžia, kad tokios sumos, neįvardijant finansavimo šaltinių, dažnai tampa ne tik politinių debatų, bet ir rinkų lūkesčių bei skolinimosi kaštų katalizatoriumi.

  • Bitcoin laikosi po naftos šuolio ir griežtesnių Fed signalų: kas dabar gali nulemti kainą

    Bitcoin laikosi po naftos šuolio ir griežtesnių Fed signalų: kas dabar gali nulemti kainą

    Bitcoin antradienį laikėsi apie 78 000 JAV dolerių ribą ir išsaugojo didžiąją dalį rugpjūčio prieaugio, nors rinkose išaugo įtampa dėl brangstančios naftos ir sustiprėjusių lūkesčių, kad JAV Federalinis rezervų bankas šį mėnesį gali kelti palūkanų normas.

    Rugpjūtį bitcoin pabrango maždaug 25 proc. ir fiksavo geriausią rugpjūtį nuo 2017 metų, o bendras mėnesio šuolis buvo stipriausias nuo 2024 metų lapkričio, remdamiesi rinkos duomenimis teigė „LMAX Group“ strategai. Toks rezultatas išsiskiria tuo, kad jis pasiektas ne itin palankioje makro aplinkoje.

    Nafta, doleris ir palūkanos spaudžia riziką

    Pastarosiomis dienomis atsinaujinusi JAV ir Irano eskalacija kilstelėjo „Brent“ naftos kainą virš 90 JAV dolerių už barelį, o tai investuotojams reiškia grėsmę infliacijos mažėjimo trajektorijai. Kartu augant obligacijų pajamingumams ir stiprėjant doleriui, rizikingesniems aktyvams, įskaitant kriptoturtą, formuojasi papildomi priešpriešiniai vėjai.

    Rinkos dalyviai taip pat sureagavo į JAV centrinio banko vadovų ir politikų toną po kalbų Džeksono Houlio renginiuose, kur vėl išryškėjo „vanagiška“ žinutė apie ryžtą kovoti su infliacija. Dėl to dalis investuotojų ėmė labiau tikėti palūkanų normų didinimu jau artimiausiame posėdyje.

    ETF srautai ir techniniai lygiai

    Prekiautojai atkreipia dėmesį, kad bitcoin trumpam buvo pakilęs virš 81 000 JAV dolerių, tačiau vėliau grįžo žemiau 78 000 po griežtesnių komentarų apie palūkanas. Vis dėlto savaitės pabaigoje svyravimai buvo palyginti riboti, o tai daliai rinkos atrodo kaip ženklas, kad pirkėjai vis dar linkę „gaudyti“ kritimus.

    Vienas svarbiausių indikatorių šioje fazėje išlieka neatidėliotiniai bitcoin biržoje prekiaujami fondai. Po devynių iš eilės teigiamų sesijų, per kurias pritraukta apie 924 mln. JAV dolerių, fiksuota maždaug 202 mln. JAV dolerių dienos nutekėjimas, tačiau tai kol kas nepanaikino bendro įspūdžio, kad institucinių pinigų srautai išlieka reikšmingi.

    Rinkos strategai išskiria 75 000 ir 82 000 JAV dolerių zonas kaip artimiausius orientyrus prieš JAV Federalinio atvirosios rinkos komiteto posėdį rugsėjo viduryje. Tuo pat metu 72 000 JAV dolerių minima kaip žemesnė atrama, jei nepastovumas rinkoje staigiai išaugtų.

    Ką gali pakeisti JAV darbo rinka

    Artimiausias dėmesio taškas yra JAV darbo rinkos ataskaita, kuri tradiciškai daro didelę įtaką palūkanų normų lūkesčiams. Ekonomistai prognozuoja, kad rugpjūtį darbo vietų skaičiaus augimas sieks apie 55 000, o nedarbo lygis išliks ties 4,1 proc.

    Silpnesnis nei tikėtasi rodiklis galėtų priversti rinką abejoti, ar Fed ryšis kelti palūkanas blogėjančios darbo rinkos fone. Toks scenarijus trumpuoju laikotarpiu galėtų sumažinti spaudimą rizikingesniems aktyvams, tačiau bet koks netikėtai stiprus duomenų šuolis, priešingai, sustiprintų „vanagišką“ trajektoriją.

    Bendrai analitikai pabrėžia, kad bitcoin atsparumas išlieka pastebimas, tačiau artimiausios savaitės gali būti nervingos: naftos kaina, geopolitika ir Fed retorika vienu metu veikia lūkesčius dėl infliacijos ir palūkanų. Dėl to rinka tikėtina liks „kapota“, kol paaiškės aiškesnė kryptis po sprendimų dėl palūkanų ir svarbiausių JAV makroduomenų.

  • FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    Palūkanos paliktos be pokyčių

    JAV Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną penktą posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Tikslinis intervalas ir toliau siekia 3,50–3,75 proc., nors infliacija, centrinio banko vertinimu, išlieka padidėjusi.

    Sprendimas sutapo su rinkų lūkesčiais, tačiau posėdžio baigtis nebuvo vieninga. Iš 12 balsavimo teisę turinčių narių trys pasisakė už dar vieną 0,25 proc. punkto palūkanų didinimą.

    Trys prieštaravimai ir signalas rinkoms

    Už griežtesnę pinigų politiką balsavo Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack, Mineapolio federalinio rezervo banko prezidentas Neel Kashkari ir Dalaso federalinio rezervo banko prezidentė Lorie Logan. Tokie prieštaravimai rodo, kad komitete stiprėja „vanagiška“ stovyklos dalis, labiau akcentuojanti infliacijos rizikas.

    FED vadovas Kevinas Warshas po sprendimo pabrėžė, kad ekonomika, nepaisant pastarųjų sukrėtimų, demonstruoja atsparumą. Pasak jo, augimo tendencijos išlieka palankios, tačiau infliacija vis dar yra per toli nuo 2 proc. tikslo.

    Infliacija lėtėja, bet energija kelia grėsmę

    Metinė vartotojų kainų infliacija pastaruoju metu buvo sumažėjusi iki 3,5 proc., tačiau padėtį komplikuoja išaugusios energijos kainos, kurias kursto atsinaujinęs karinis konfliktas Irano regione. Energetikos kainų šuoliai istoriškai greitai persiduoda transporto, gamybos ir maisto kainoms, todėl centriniai bankai tokias bangas vertina kaip papildomą riziką.

    Rinkoms tai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus tampa mažiau užtikrintas, net jei bendras infliacijos rodiklis trumpuoju laikotarpiu atrodo gerėjantis. Finansų rinkose toliau išlieka juntama tikimybė, kad jau rugsėjį FED gali grįžti prie palūkanų didinimo, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris iš „Quilter Cheviot“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo svarstomas net ir griežtesnis žingsnis, tačiau FED pasirinko palikti manevro laisvę. Jo vertinimu, bankas tarsi pasilieka palūkanų didinimą kaip atsarginį variantą, jei infliacijos trajektorija vėl išgąsdintų politikos formuotojus.

    Kas toliau: svarbiausi duomenys prieš rugsėjį

    Artimiausi sprendimai bus itin priklausomi nuo makroekonominių rodiklių. JAV Komercijos departamentas artimiausiomis dienomis skelbs pirminį balandžio–birželio laikotarpio ekonomikos augimo įvertį, o kartu bus paviešintas ir FED labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas.

    K. Warshas akcentavo, kad centrinis bankas sieks sugrąžinti kainų stabilumą, tačiau greitų sprendimų nėra. „Mes dirbame ir pasieksime rezultatą, bet nėra stebuklingos lazdelės, kuri akimirksniu grąžintų infliaciją į 2 proc. tikslą“, – sakė jis.

  • OnlyFans aplenkė ChatGPT: amerikiečiai netikėtai išleido daugiau nei „OpenAI“ ir „The New York Times“

    Amerikiečių išlaidos suaugusiesiems skirto turinio platformoje „OnlyFans“ 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo jų išlaidas „OpenAI“ produktams, įskaitant „ChatGPT“, taip pat prenumeratoms ir paslaugoms, susijusioms su „The New York Times“.

    Tokią išvadą pateikė rizikos kapitalo bendrovės a16z analizė, paremta vartotojų mokėjimų srautais. Ji vertino, kaip vartojimo išlaidos ir investicijos į dirbtinį intelektą veikia JAV ekonomiką ir skirtingus skaitmeninių paslaugų segmentus.

    Kodėl šis palyginimas svarbus

    Analitikai rėmėsi transakcijų duomenimis, kurie rodo realius mokėjimus, o ne vien atsisiuntimų ar lankomumo statistiką. Pagal Consumer Edge apdorotus mokėjimus „OnlyFans“ sugeneravo didesnį vartotojų apmokėjimų mastą nei kartu sudėjus išlaidas „OpenAI“ paslaugoms ir „The New York Times“.

    Tai pabrėžia, kad net ir sparčiai augant DI sprendimams, pramogų ir kūrėjų ekonomikos segmentas JAV išlieka ypač pajėgus generuoti vartotojų išlaidas. Tuo pat metu tokie palyginimai priklauso nuo metodikos, įtrauktų planų ir to, kaip klasifikuojamos įmonių paslaugos.

    DI investicijos ir vartojimas: skirtingi varikliai

    a16z atkreipia dėmesį, kad 2025 metais vartojimo išlaidos ir kapitalo investicijos į dirbtinį intelektą JAV ekonomikos augimui prisidėjo panašiu mastu, nors jų prigimtis skiriasi. Vartojimas sudaro apie 70 proc. JAV ekonomikos, todėl net nedideli pokyčiai gali turėti ryškų poveikį.

    Tuo metu investicijos į DI, pasak analitikų, užima istoriškai aukštą privataus kapitalo dalį ir veikia ne vien technologijų bendroves. DI infrastruktūros poreikis didina spaudimą duomenų centrams, elektros tiekimui ir pramonės grandinėms, todėl poveikis matomas platesnėje ekonomikoje.

    Nelygus generatyvinio DI paplitimas pasaulyje

    Kitoje analizėje, kurią cituoja straipsnyje minimi autoriai, „Microsoft“ išskyrė netolygų generatyvinio DI įsisavinimą. 2025 metų antroje pusėje vadinamosios Globalios Šiaurės šalys generatyvinį DI diegė beveik dvigubai greičiau nei Globalios Pietų valstybės.

    Tarp lyderių išskirti Jungtiniai Arabų Emyratai ir Singapūras, kur apie 64 proc. darbingo amžiaus gyventojų naudoja DI įrankius. Analitikai perspėja, kad augantis technologinis atotrūkis gali stiprinti ekonominę nelygybę ir mažinti kai kurių regionų konkurencingumą artimiausiais metais.

    Tuo pačiu rinkoje matoma ir kita kryptis: didieji DI produktai ieško tvaresnių pajamų modelių, įskaitant prenumeratas ir reklamos integracijas. Tai rodo, kad konkurencija dėl vartotojo piniginės tik aštrės, o skirtingų skaitmeninių paslaugų segmentų lyderystė gali greitai keistis.

  • Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Rinkos laukia itin neapibrėžto posėdžio

    JAV Federalinis rezervų bankas trečiadienį turėtų palikti bazines palūkanas nepakeistas, tačiau rinkose išaugęs neapibrėžtumas rodo, kad sprendimas šįkart gali būti vienas sunkiausių per kelerius metus. Investuotojai vertina ne tik infliacijos kryptį, bet ir naujas rizikas, galinčias vėl įžiebti kainų augimą.

    Šiuo metu federalinių fondų tikslinis intervalas siekia 3,50–3,75 proc. ir, anot ekonomistų, jis gali išlikti toks pats bent iki tol, kol centrinis bankas gaus daugiau patikimų duomenų apie kainas ir ekonomikos tempą. Vis dėlto dalis Volstrito dalyvių neatmeta staigesnio posūkio, jei infliacija vėl pasirodytų atkakli.

    Kodėl infliacija vėl kelia įtampą

    Naujausi vartotojų kainų duomenys parodė lėtesnį, nei tikėtasi, infliacijos tempą: birželį metinė infliacija siekė 3,5 proc., kai gegužę buvo 4,2 proc., o bazinė infliacija sumažėjo iki 2,6 proc. nuo 2,9 proc. gegužę. Didelę dalį šio pokyčio lėmė energijos kainų svyravimai, todėl dalis analitikų ragina nepervertinti vieno mėnesio rodiklių.

    Fed tikslas išlieka 2 proc., tačiau infliacija aukščiau šios ribos laikosi jau daugiau nei penkerius metus. Tai reiškia, kad centrinis bankas privalo balansuoti tarp dviejų rizikų: per anksti atlaisvinti politiką ir vėl įkaitinti kainas arba per ilgai laikyti aukštas palūkanas ir prislopinti ekonomikos augimą bei darbo rinką.

    Nafta, muitai ir DI bumas

    Infliacijos perspektyvas temdo išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri vėl pakėlė naftos kainas ir atgaivino baimes dėl brangesnio transporto, logistikos ir energijos. Energijos brangimas JAV istorijoje ne kartą tapo veiksniu, kuris greitai persiduoda kitoms prekių ir paslaugų kainoms.

    Papildomą spaudimą, pasak ekonomistų, kelia ir prezidento Donaldo Trumpo taikomi muitai importuojamoms prekėms, nes jie gali didinti įmonių sąnaudas ir galiausiai atsidurti galutinėse kainose. Tuo pat metu didžiulės investicijos į duomenų centrus, skirtus dirbtinis intelektas sprendimams, didina lustų, įrangos ir elektros paklausą, o tai taip pat gali veikti kainų lygį.

    „Stovėti ir griežtai žiūrėti į infliaciją, tikintis, kad ji ištirps, nėra išeitis“, – sakė Fed valdybos narys Christopheris Walleris.

    Naujuoju Fed vadovu tapęs Kevinas Warshas Kongrese šį mėnesį pabrėžė, kad netoleruos užsitęsusios aukštos infliacijos. Jo vadovaujamas posėdis yra tik antrasis, todėl rinkos itin atidžiai vertins tiek sprendimą, tiek signalus apie galimus veiksmus rudenį.

    Analitikų vertinimu, lemiami gali būti artimiausi rodikliai: JAV Prekybos departamentas ketvirtadienį skelbs pirmąjį ekonomikos augimo įvertį už balandžio–birželio laikotarpį, taip pat bus paskelbtas Fed labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas. Šie duomenys gali nulemti, ar rugsėjį bus grįžtama prie palūkanų didinimo.