CP v2

Tag: JAV Gynybos departamentas

  • „Anthropic“ stoja į teismą su Pentagonu: už „Claude“ DI – nacionalinio saugumo kova

    „Anthropic“ stoja į teismą su Pentagonu: už „Claude“ DI – nacionalinio saugumo kova

    JAV federalinis apeliacinis teismas Vašingtone artimiausiomis dienomis nagrinės „Anthropic“ ieškinį prieš Gynybos departamentą, kuris bendrovę įtraukė į vadinamąjį tiekimo grandinės rizikos sąrašą. Toks statusas reiškia, kad su kariuomene dirbantys rangovai turi patvirtinti nenaudojantys „Anthropic“ DI modelių, įskaitant „Claude“.

    Byla išskirtinė tuo, kad tiekimo grandinės rizikos žyma JAV gynybos sistemoje paprastai siejama su priešiškų valstybių ar su jomis susijusių tiekėjų grėsmėmis. „Anthropic“ teigia, jog šiuo atveju priemonė pritaikyta amerikietiškai įmonei, o sprendimas esą buvo priimtas pažeidžiant nustatytas procedūras ir Konstitucijoje įtvirtintus principus.

    Kas vyksta teisme Vašingtone?

    Teismo posėdyje abi pusės turės ribotą laiką argumentams pristatyti, o vėliau trijų teisėjų kolegija priims sprendimą rašytine forma. Anksčiau teismas atsisakė laikinai sustabdyti Gynybos departamento sprendimą, todėl apribojimai „Anthropic“ atžvilgiu lieka galioti, kol ginčas bus išspręstas iš esmės.

    Vis dėlto byla nagrinėjama pagreitinta tvarka, nes teismas pripažino, kad įmonė dėl tokio sprendimo gali patirti sunkiai atitaisomos žalos. Praktikoje tai reiškia prarandamas galimybes dalyvauti gynybos sektoriaus projektuose ir reputacinę riziką, ypač kai DI tiekėjų patikimumas tampa vienu svarbiausių kriterijų viešuosiuose pirkimuose.

    Pentagono argumentas: „nepriimtina“ rizika

    Gynybos departamento pozicija grindžiama nacionalinio saugumo logika: anot vyriausybės, DI tiekėjas teoriškai galėtų į modelius įdiegti veikimo apribojimus ar kitokius „užkoduotus“ sprendimus, kurie kritiniu momentu paveiktų kariuomenės veiklą. Būtent tokia priklausomybė nuo tiekėjo, ypač kai DI integruojamas į svarbias darbo eigas, Pentagono požiūriu esą sukuria nepriimtiną riziką.

    Gynybos sektorius pastaraisiais metais DI vertina ir kaip pajėgumų stiprinimo priemonę, ir kaip naują pažeidžiamumo tašką. Dėl to JAV institucijos griežtina tiekimo grandinių kontrolę, o DI modelių kilmė, valdymas, atnaujinimų politika ir prieigos sąlygos vis dažniau prilyginamos kritinės infrastruktūros klausimams.

    „Anthropic“ pozicija: ribos dėl ginklų ir stebėsenos

    „Anthropic“ teigia, kad vyriausybės argumentai apie galimus būsimų modelių ribojimus nėra paremti konkrečiais faktais ir negali būti pagrindas tokiam griežtam statusui. Įmonė taip pat pabrėžia, kad konfliktas įsiplieskė po derybų, kuriose, pasak viešai aptartos informacijos, „Anthropic“ siekė aiškių garantijų, jog technologija nebus naudojama visiškai autonominiams ginklams ar masinei vidaus stebėsenai.

    „Teismas turėtų pripažinti šį sprendimą neteisėtu“, – teigiama „Anthropic“ pozicijoje, kurią bendrovė pateikė teismui.

    Ginčas atspindi platesnę tendenciją: DI kūrėjai bando įtvirtinti naudojimo ribas, o valstybės institucijos siekia maksimalios prieigos ir veikimo lankstumo. Tokia įtampa ypač ryški gynybos srityje, kur technologijos panaudojimas dažnai apima jautrią informaciją, o sprendimų grandinė turi veikti be trukdžių.

    Lygiagrečiai vyksta ir kitas, susijęs procesas federaliniame teisme San Franciske. Ten „Anthropic“ jau pasiekė laikiną sprendimą, leidžiantį kitoms vyriausybės agentūroms, išskyrus Gynybos departamentą, naudotis įmonės DI sprendimais, kol tęsiasi bylinėjimasis.

    Šis atvejis gali tapti precedentu, kaip JAV bus sprendžiami konfliktai tarp nacionalinio saugumo argumentų ir privataus sektoriaus DI tiekėjų teisių bei atsakomybės ribų. Rinkai tai svarbu ir dėl to, kad DI modelių tiekėjų patikimumas, valdymo skaidrumas ir sutartinės prieigos sąlygos vis labiau lemia, kas apskritai gali dirbti su jautriausiais valstybės projektais.

  • Pentagonas žada atskleisti UAP įrašus: ar bus pirmas oficialus įrodymas apie nežmogišką intelektą?

    Pentagonas žada atskleisti UAP įrašus: ar bus pirmas oficialus įrodymas apie nežmogišką intelektą?

    JAV Gynybos departamentas pastaraisiais metais vis aktyviau viešina medžiagą apie neatpažintus oro reiškinius, tarptautinėje praktikoje dažniau vadinamus UAP. Po ankstesnių atvejų, kai buvo patvirtintas kai kurių karinių vaizdo įrašų autentiškumas, dabar viešojoje erdvėje vėl kyla lūkesčiai dėl naujų, aiškesnių kadrų.

    Internete ir socialiniuose tinkluose plinta teiginiai, kad artimiausiais laikotarpiais gali būti paskelbta daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų, o kai kurie komentatoriai tai sieja su Kongrese keliamais skaidrumo reikalavimais. Vis dėlto iki šiol nėra viešai patvirtintos informacijos, kad būtų ruošiami įrašai, kuriuose aiškiai matytųsi nežmogiškas intelektas.

    UAP sąvoka sąmoningai apibrėžiama neutraliai: ji nereiškia, kad reiškinys yra nežemiškos kilmės. Tokie objektai ar reiškiniai gali būti dronai, balionai, optiniai efektai, jutiklių klaidos, atmosferos reiškiniai ar slapti techniniai bandymai, kurių kilmė konkrečiu momentu tiesiog neidentifikuota.

    JAV institucijos yra sukūrusios atskiras procedūras tokiems pranešimams rinkti ir vertinti, o dalis informacijos periodiškai apibendrinama ataskaitose Kongresui. Jose paprastai pabrėžiama, kad dalis incidentų paaiškinami, tačiau kai kurie atvejai lieka neišspręsti dėl nepakankamų duomenų kokybės, riboto sensorių komplekto arba klasifikuotos informacijos.

    Diskusijas pakurstė ir ankstesni aukšto profilio liudijimai JAV Kongrese, kai buvę pareigūnai viešai kalbėjo apie neva egzistuojančias slaptas programas. Svarbi detalė ta, kad didelė dalis tokių teiginių visuomenei pateikiama kaip netiesioginė informacija, todėl jų patikimumas visuomet atsiremia į dokumentų, pirminių duomenų ir nepriklausomai patikrinamų faktų trūkumą.

    Ekspertai, nagrinėjantys šią temą, nuosekliai kartoja: net ir autentiškas karinis vaizdo įrašas nebūtinai įrodo neįprastą technologiją, nes vaizdo interpretacijai lemiamą reikšmę turi jutiklio tipas, jo nustatymai, atstumas, aplinkos sąlygos, taip pat papildomi radarų ir telemetrijos duomenys. Dėl to vien tik vizualinė medžiaga, be konteksto, dažnai palieka daugiau klausimų nei atsakymų.

    Kol kas viešai prieinamoje oficialioje medžiagoje nėra aiškaus, visuotinai patikrinamo įrodymo, kad UAP būtų nežemiškos kilmės. Todėl bet kokius pažadus apie sensacingus kadrus institucijos paprastai vertina atsargiai, o visuomenei svarbiausia atskirti patvirtintą informaciją nuo spėlionių, paremtų anoniminiais šaltiniais ar socialinių tinklų interpretacijomis.

    Jei JAV Gynybos departamentas paskelbtų naują medžiagą, didžiausią jos vertę nulemtų ne sensacingos antraštės, o kartu pateikti duomenys: laikas, vieta, sensorių parametrai, radarų informacija ir aiškus paaiškinimas, kas tiksliai laikoma identifikuota, o kas paliekama neapibrėžta. Būtent tokie kriterijai leistų realiai įvertinti, ar tai naujas etapas skaidrumo politikoje, ar tik dar viena triukšminga, bet menkai patikrinama istorija.

  • Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagono vyriausiasis technologijų pareigūnas Emilis Michaelas pareiškė, kad bendrovė „Anthropic“ ir toliau laikoma tiekimo grandinės rizika, todėl jos DI sprendimai JAV gynybos sektoriuje išlieka faktiškai uždrausti. Vis dėlto, pasak jo, atskirai vertinamas „Anthropic“ modelis „Mythos“, turintis pažangių kibernetinių galimybių.

    Emilis Michaelas teigė, kad „Mythos“ klausimas tapo platesniu, visos valdžios mastu sprendžiamu nacionalinio saugumo iššūkiu. Jo logika paprasta: jei modelis gali padėti aptikti pažeidžiamumus, valstybė privalo įsitikinti, kad tinklai yra pakankamai sustiprinti ir taisymo procesai veikia greitai.

    „„Mythos“ klausimas yra atskiras nacionalinio saugumo momentas: turime užtikrinti, kad tinklai būtų sustiprinti, nes modelis turi specifinių gebėjimų rasti kibernetines spragas ir padėti jas taisyti“, – sakė Emilis Michaelas.

    Šis komentaras pasirodė po viešai įsiplieskusio Pentagono ir „Anthropic“ konflikto, kai JAV Gynybos departamentas įvardijo bendrovę tiekimo grandinės rizika. Toks statusas reiškia, kad gynybos rangovai privalo patvirtinti nenaudojantys „Anthropic“ modelių, įskaitant „Claude“, vykdydami darbus kariuomenei.

    „Anthropic“ su tokiu sprendimu nesutinka ir siekia jį panaikinti teisme, todėl lieka neaišku, kaip Pentagono struktūros galėtų naudoti „Mythos“ nepažeisdamos pačio rizikos įvardijimo logikos. Pats Emilis Michaelas pabrėžė, kad Gynybos departamentas nori aiškių apsauginių ribų, tačiau jos, pasak jo, yra derinamos ir skiriasi priklausomai nuo įmonių.

    Tuo pat metu JAV Gynybos departamentas paskelbė sudaręs susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo įslaptintuose tinkluose teisėtam operaciniam naudojimui. Tarp minimų partnerių įvardijamos „Google“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Amazon Web Services“, taip pat „OpenAI“ bei kitos įmonės, kurios kuria tiek uždarus, tiek atviro svorio modelius.

    Šis kontekstas išryškina platesnę tendenciją: valstybės institucijos bando suderinti dvi priešingas kryptis, spartų DI įsisavinimą ir griežtėjančius tiekimo grandinės bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Didžiausia įtampa kyla ten, kur pažangūs modeliai gali būti naudingi gynybai, bet kartu didina nutekėjimo, piktnaudžiavimo ar priklausomybės nuo vieno tiekėjo riziką.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei pastaruoju metu taip pat bendravo su aukšto lygio JAV administracijos pareigūnais, o viešojoje erdvėje nuskambėjo svarstymai, kad susitarimas tarp „Anthropic“ ir Pentagono teoriškai galėtų būti pasiektas. Tačiau kol teisiniai ginčai tęsiasi, o rizikos statusas nepanaikintas, praktiniai sprendimai dėl „Mythos“ panaudojimo išlieka politiškai ir teisiškai jautrūs.

  • Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagono DI kryptis keičiasi

    Pentagono vyriausiasis dirbtinio intelekto pareigūnas Cameronas Stanley patvirtino, kad JAV Gynybos departamentas plečia „Google“ DI modelio „Gemini“ naudojimą. Tai vyksta po sprendimo laikinai nebedirbti su „Anthropic“ ir jos modeliu „Claude“, kai bendrovė buvo įvardyta kaip tiekimo grandinės rizika.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, „Gemini“ naudojamas ir įslaptintiems projektams, nors detalių viešai neatskleidžiama. Pentagonas pabrėžia, kad modernizuojant pajėgumus bendradarbiaujama su keliais tiekėjais, o sprendimai priklauso nuo konkrečių užduočių.

    Kodėl Pentagonas vengia vieno tiekėjo

    C. Stanley akcentavo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio nėra gera strategija, ypač programinės įrangos srityje. Pentagono pozicija atspindi platesnę tendenciją kritinėje infrastruktūroje ir gynyboje kurti atsparumą, mažinant technologinę priklausomybę.

    „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo niekada nėra geras dalykas“, – sakė C. Stanley.

    Teisinis ginčas su „Anthropic“ tęsiasi

    „Anthropic“ situaciją komplikuoja paralelūs teisiniai procesai: viename teisme bendrovei buvo palankiai įvertintas prašymas riboti draudimo taikymą, kitame sprendimas buvo nepalankus. Dėl to „Anthropic“ šiuo metu gali tęsti darbą su kitomis institucijomis, tačiau yra apribota dalyvauti Gynybos departamento sutartyse.

    Gynybos departamento atstovas patvirtino, kad šiuo metu su „Anthropic“ nedirbama. Tuo pat metu viešai paliekama galimybė, kad ateityje bendradarbiavimo formatas gali keistis, jei teisiniai ir saugumo klausimai bus išspręsti.

    Ką Pentagonas tikisi laimėti su „Gemini“

    Pentagonas teigia, kad DI diegimas padeda taupyti laiką ir resursus, ypač ten, kur svarbūs greiti sprendimai ir dideli duomenų srautai. C. Stanley nurodė, kad kai kuriais atvejais sutaupoma tūkstančiai žmogaus darbo valandų per savaitę, nors konkrečių projektų apimtys neatskleidžiamos.

    „Google“ savo ruožtu teigia, kad dirba platesniame partnerių konsorciume, teikiančiame paslaugas nacionalinio saugumo reikmėms. Bendrovė mini veiklas nuo logistikos ir kibernetinio saugumo iki vertimų, techninės priežiūros ir kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Vidinė įtampa „Google“ viduje

    Susitarimai dėl įslaptintų darbų kelia įtampą ir pačioje „Google“: dalis darbuotojų ragina bendrovę atsisakyti įslaptintų užduočių, argumentuodami etinėmis rizikomis. Ši darbuotojų reakcija primena ankstesnius technologijų sektoriaus ginčus dėl kariuomenės projektų ir DI panaudojimo ribų.

    Pentagonas pabrėžia, kad tikslas yra parinkti tinkamą technologiją konkrečiam naudojimo atvejui, o DI plėtra bus vertinama per saugumo, kontrolės ir praktinio efektyvumo prizmę. Gynybos sektoriuje tai reiškia ir papildomas apsaugas, auditus bei tiekimo grandinės patikras.

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.