Tag: JAV gynybos pramonė

  • JAV ruošia ginklų perversmą: „RTX“ ir „Xcimer“ kuria didelės galios lazerius prieš dronų spiečius

    JAV ruošia ginklų perversmą: „RTX“ ir „Xcimer“ kuria didelės galios lazerius prieš dronų spiečius

    JAV gynybos pramonėje bręsta dar vienas reikšmingas pokytis: „RTX“ ir „Xcimer“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama integruoti „Xcimer“ impulsinių eksimerinių lazerių technologiją į „RTX“ kuriamas gynybos sistemas. Partneriai pabrėžia, kad tai galėtų atverti naujas nukreiptos energijos ginkluotės galimybes, ypač kovai su oro grėsmėmis.

    Nukreiptos energijos ginklai, tokie kaip didelės galios lazeriai, jau kurį laiką vertinami kaip atsakas į sparčiai besikeičiantį mūšio lauką. Didžiausias jų pranašumas siejamas su tuo, kad vieno paleidimo savikaina gali būti palyginti maža, o efektyvumas ypač ryškus prieš pigesnius, masiškai naudojamus taikinius.

    Kas stabdo lazerių proveržį?

    Didžiausias iššūkis, kurį akcentuoja tiek lazerinės gynybos, tiek lazerinės sintezės technologijų kūrėjai, yra tas pats: sukurti lazerį, kuris galėtų patikimai ir dažnai kartoti impulsus, išlaikydamas mažą vieno impulso kainą. Ne mažiau svarbu, kad sistema būtų pritaikyta masinei gamybai, būtų energiškai efektyvi, lengvai prižiūrima ir patikima realiomis sąlygomis.

    „Xcimer“ teigia kurianti eksimerinio tipo lazerių sprendimą, kuris ilgainiui galėtų užtikrinti didesnį veikimo nuotolį ir didesnį efektyvumą nei dalis šiuo metu rinkoje ar bandymų stadijoje esančių nukreiptos energijos sistemų. Tokie parametrai ypač aktualūs, kai kalbama apie greitai judančius oro taikinius ir situacijas, kuriose reikia didelio šūvių tempo.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai?

    Partnerystė grindžiama paprasta logika: „Xcimer“ atneša lazerių technologijos kompetenciją, o „RTX“ turi ilgametę patirtį kuriant ir integruojant gynybos sistemas, kurios turi veikti patikimai ir būti pritaikomos kariuomenės poreikiams. Tikslas yra ne tik laboratorinis rezultatas, bet ir praktiškai diegiami sprendimai.

    Didelės galios lazeriai dažnai įvardijami kaip vienas racionaliausių atsakų į dronų spiečius ir kitas masines, santykinai pigias oro grėsmes. Tradicinė oro gynyba tokiais atvejais susiduria su ekonominiu spaudimu, nes brangios raketos gali būti naudojamos prieš pigius taikinius, o lazeriai teoriškai leidžia mažinti vieno numušimo kainą ir didinti reakcijos greitį.

    „Kai JAV sparčiai judama prie naujos kartos oro gynybos sprendimų, prieinami ir lengvai plečiami nukreiptos energijos ginklai tampa reikalingi kaip niekada anksčiau“, – sakė „Xcimer“ bendraįkūrėjas, vadovas ir mokslinis direktorius Conneris Galloway.

    Sąsajos su lazerine sinteze

    „RTX“ investicija, kaip nurodoma, siejama ir su platesniu „Xcimer“ technologijų planu – lazerine sinteze paremta energetika. „Xcimer“ projektas yra įtrauktas į JAV Energetikos departamento patvirtintą programą, kurioje plėtra grindžiama etapais ir pasiektais rezultatais, o tai rodo, kad technologija vertinama ne tik gynybos, bet ir energetikos kontekste.

    Nors gynybos lazeriai ir sintezės įrenginiai yra skirtingos paskirties, juos vienija tas pats technologinis branduolys: galingas, patikimas ir dažnai pulsuojantis lazeris su aiškiai prognozuojamomis eksploatavimo sąnaudomis. Jei ši kryptis pasiteisins, ji galėtų turėti įtakos ne tik oro gynybos modernizavimui, bet ir platesnei lazerių pramonės plėtrai.

  • Patriot sistemų gamyba Lenkijoje: gynybos viceministrė sako, kad derybos su JAV artėja prie sprendimų

    Lenkija siekia, kad šalyje būtų sutelkta didesnė dalis su oro gynybos sistema Patriot susijusios gamybos. Varšuva su JAV partneriais pastarosiomis savaitėmis tęsė derybas, kurios, pasak Gynybos ministerijos vadovybės, perėjo iš politinių deklaracijų į pramoninį lygmenį.

    Apie tai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministrė ir valstybės sekretorė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Ji pabrėžė, kad dialogas jau yra pažangesnis nei bendras ketinimas bendradarbiauti, o konkrečių sprendimų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak viceministrės, derybose svarbiausia ne vien paslaugos ar aptarnavimas, o koprodukcija, technologijų ir kompetencijų perkėlimas bei realios investicijos į Lenkijos gynybos pramonę. Tokia kryptis atspindi platesnę regiono tendenciją: šalys, didinančios gynybos biudžetus, siekia, kad kuo daugiau vertės grandinės liktų vietoje.

    Nuo pirkėjo prie partnerio

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigimu, sėkmingiems gynybos sandoriams nepakanka vien vyriausybių susitarimų. Esą būtinas ir pramonės dialogas, nes be gamybinių pajėgumų bei tiekimo grandinių sutelktumo neįmanoma įgyvendinti ambicingų įsipareigojimų.

    Viceministrė akcentavo, kad JAV požiūris į bendradarbiavimą su Europos sąjungininkais tampa pragmatiškesnis. Augantis ginkluotės poreikis, siejamas tiek su nacionaliniais užsakymais, tiek su paramos paketais sąjungininkams, didina spaudimą JAV gamybiniams pajėgumams, todėl ieškoma patikimų partnerių Europoje.

    Lenkija šioje situacijoje mato galimybę: didesnės investicijos į vietos gamyklas ir nauji užsakymai vietos įmonėms turi tapti argumentu, kad šalis gali ne tik pirkti, bet ir gaminti. Taip Varšuva siekia keisti statusą iš kliento į partnerį, kuris prisideda prie bendrų pajėgumų kūrimo.

    Kas svarbu derybose

    Lenkijos Gynybos ministerija signalizuoja, kad vertinant užsienio tiekėjus vis dažniau bus žiūrima ne vien į kainą ir technines charakteristikas. Didesnį svorį turi turėti tai, ar tiekėjas pasirengęs įtraukti vietos subrangovus, steigti aptarnavimo centrus Lenkijoje, svarstyti koprodukciją ir investuoti į specialistų rengimą.

    Tokia praktika atitinka visoje Europoje stiprėjančią kryptį, kai karinės įrangos pirkimai susiejami su pramoniniu atsparumu. Tiekimo grandinių patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir remonto pajėgumai tapo vienu svarbiausių kriterijų, ypač ilgo konflikto ar krizės scenarijuose.

    Viceministrė taip pat aiškino, kad Europos Sąjungos gynybos finansavimo priemonių reikalavimai dėl gamybos lokalizavimo Bendrijoje skatina JAV bendroves ieškoti būdų dalį gamybos perkelti į ES. Lenkija siekia pasinaudoti šiuo impulsu ir tapti regioniniu centru JAV gynybos pramonės projektams, orientuotiems į europinius pirkimus.

    Platesnis atsparumo klausimas

    Patriot tema, pasak M. Sobkowiak-Czarnecka, yra tik dalis platesnio nacionalinio atsparumo paveikslo. Ji viešai akcentuoja, kad atsparumas nėra vien kariuomenės apginklavimas, bet ir civilinė sauga, perspėjimo sistemos, kritinių prekių bei vaistų tiekimo stabilumas, taip pat visuomenės atsparumas dezinformacijai.

    Viceministrė išskyrė problemą, kurią vadina vienu jautriausių taškų: visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Jos teigimu, realių incidentų metu pasimetimas ir informacijos trūkumas gali sustiprinti dezinformacijos poveikį, todėl pasitikėjimas ir aiški komunikacija tampa saugumo dalimi.

    Kol kas Lenkijos Gynybos ministerija neatskleidžia, kokiu modeliu galėtų būti įgyvendinta su Patriot susijusi gamyba ir kokios apimties projektas svarstomas. Vis dėlto oficialūs signalai rodo, kad derybos pasiekė etapą, kuriame sprendimai gali būti priimti artimiausiu metu, o tai reikštų naują Lenkijos ir JAV pramoninio bendradarbiavimo etapą.

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.