CP v2

Tag: JAV infliacija

  • JAV palūkanų mažinimas vis tolsta: infliacija liepą išliko aukšta, brango kuras ir elektra

    JAV rinkose vis garsiau svarstoma, kad Federalinio rezervo galimybės greitai mažinti bazines palūkanų normas menksta. Naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų spaudimas išlieka didesnis, nei tikėtasi, o tam daugiausia įtakos turi energijos išteklių brangimas.

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainų augimas išsilaikė ties 3,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo šiek tiek žemesni, tačiau rezultatą pakėlė aukštesnės degalų ir elektros energijos kainos.

    Kas labiausiai palaiko infliaciją

    Energetikos kainos JAV infliacijoje dažnai veikia kaip greitas katalizatorius: brangesni degalai didina transporto kaštus, o elektra tiesiogiai atsiliepia namų ūkių išlaidoms. Net ir tada, kai kai kurių prekių kainos stabilizuojasi, energijos šuoliai gali pristabdyti bendrą infliacijos lėtėjimą.

    Tokie svyravimai rinkoms svarbūs ir dėl to, kad jie greitai persiduoda į verslo sąnaudas. Dėl to investuotojai atidžiai vertina, ar infliacija grįžta į tvaresnę mažėjimo trajektoriją, ar užsitęs aukštesnių kainų laikotarpis.

    Kaip tai veikia Federalinį rezervą

    Infliacijos rodikliai yra vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl palūkanų normų krypties, todėl išliekanti 3,7 proc. infliacija mažina argumentų skubiam palūkanų mažinimui. Kuo ilgiau kainų augimas laikosi virš rinkos prognozių, tuo didesnė tikimybė, kad palūkanų mažinimas bus nukeltas.

    Artimiausias Federalinio rezervo posėdis numatytas rugsėjo 15–16 dienomis, o sprendimų komunikacija tradiciškai sulaukia didelio finansų rinkų dėmesio. Investuotojai ieškos užuominų, ar centrinis bankas labiau nerimauja dėl užsitęsusios infliacijos, ar jau mato pakankamai aiškių ženklų švelninti pinigų politiką.

    Žvilgsnis į artimiausius mėnesius

    Analitikų vertinimu, artimiausiais mėnesiais infliacijos kryptį gali lemti ne tik degalų kainos, bet ir prekybos politika bei valiutos kursas. Jei importas brangtų dėl silpnesnio dolerio, tai galėtų papildomai kelti kainas vidaus rinkoje.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: optimistiniai scenarijai apie greitą palūkanų mažinimą silpnėja, o sprendimai vis labiau priklausys nuo kiekvieno naujo infliacijos ir energijos kainų signalo.

  • Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Nafta brangsta dėl geopolitikos

    Trečiadienį pasaulio biržose nuotaikos išliko nevienodos: dalis Azijos indeksų kilo, o Volstritas atsitraukė nuo neseniai pasiektų rekordų. Investuotojų dėmesį prikaustė brangstanti nafta ir artėjantys JAV infliacijos duomenys, galintys pakeisti palūkanų normų lūkesčius.

    Brent rūšies naftos kaina ankstyvoje prekyboje pakilo apie 0,9 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį, o JAV etaloninė WTI nafta brango iki maždaug 73 eurų. Energetikos rinkoje įtampą palaiko neramumai aplink svarbiausius jūrų kelius ir derybų dėl karo su Iranu pabaigos neapibrėžtumas.

    Pastaraisiais mėnesiais naftos kainos buvo ypač svyruojančios, nes prekybininkai vertina tiekimo trikdžių riziką. Po smūgių Irano objektams ir išaugus įtampai regione buvo fiksuojami dideli kainų šuoliai, o rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie Hormūzo sąsiaurio pralaidumą.

    Auksas ir sidabras grįžta į dėmesio centrą

    Brango ir taurieji metalai, kurie neramiais laikotarpiais dažnai laikomi saugesne užuovėja. Aukso kaina pakilo apie 0,8 proc. iki maždaug 3 800 eurų už trojos unciją, o sidabras ūgtelėjo maždaug 1 proc. iki apie 56 eurų už unciją.

    Tokią kryptį paprastai sustiprina dvi jėgos: geopolitinė rizika ir palūkanų normų lūkesčiai. Jei rinkos ima tikėti, kad palūkanos ateityje gali mažėti, taurieji metalai tampa patrauklesni, nes mažėja alternatyvios investicijų grąžos spaudimas.

    Infliacijos duomenys gali pakeisti scenarijų

    JAV skelbiami mėnesio infliacijos rodikliai laikomi vienu svarbiausių signalų, į kuriuos reaguoja finansų rinkos. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija liepą galėjo sumažėti iki 3,4 proc. nuo 3,5 proc. birželį, tačiau net ir nedidelis nukrypimas gali išjudinti obligacijų pajamingumus ir akcijų kainas.

    Vėsesnė infliacija paprastai mažina spaudimą JAV centriniam bankui griežtinti pinigų politiką, tačiau brangi energija veikia priešinga kryptimi, nes didina transporto ir gamybos sąnaudas. Dėl šios priežasties naftos šuoliai dažnai persiduoda ir į platesnius infliacijos lūkesčius.

    Pastaruoju metu JAV iždo obligacijų pajamingumai kilo, o tai didina skolinimosi kainą tiek verslui, tiek gyventojams. Kartu tai kelia spaudimą akcijų rinkoms, nes didesnės palūkanos paprastai mažina įmonių vertinimus ir investuotojų norą rizikuoti.

    Azijoje išsiskyrė lustų gamintojai

    JAV akcijų indeksai antradienį smuktelėjo: S&P 500 krito apie 0,3 proc., Dow Jones taip pat leidosi maždaug 0,3 proc., o Nasdaq sumažėjo apie 0,6 proc. Tai buvo dar vienas atsitraukimas po visų laikų aukštumų, pasiektų praėjusią savaitę.

    Azijoje vaizdas buvo margesnis: Tokijo Nikkei 225 kilo apie 0,6 proc., o Pietų Korėjos Kospi šoktelėjo daugiau nei 4 proc., rinkai atnaujinus pirkimus puslaidininkių sektoriuje. „Samsung Electronics“ akcijos brango apie 7,7 proc., o „SK Hynix“ kilo apie 7,1 proc.

    Kinijoje Šanchajaus indeksas augo nedaug, o Honkongo Hang Seng smuko apie 1,2 proc., atspindėdamas regiono investuotojų atsargumą. Tuo metu Australijos S&P/ASX 200 krito apie 0,6 proc., prisidėdamas prie bendro mišraus pasaulio rinkų fono.

  • JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija liepą sulėtėjo antrą mėnesį iš eilės: vartotojų kainos per metus pakilo 3,4 proc., palyginti su 3,5 proc. birželį. Tokius duomenis paskelbė JAV darbo statistikos biuras, o rodiklis sutapo su ekonomistų prognozėmis.

    Mėnesinis kainų pokytis siekė 0,1 proc. po birželį fiksuoto 0,4 proc. kritimo. Bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, liepą augo 0,2 proc., o metinis bazinis rodiklis sumažėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. mėnesiu anksčiau.

    Rinkoms tokie skaičiai tapo dar vienu ženklu, kad kainų spaudimas slopsta, tačiau nepakankamai ryškiai, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti kito mėnesio sprendimus. Investuotojų lūkesčiai dėl rugsėjo sprendimo išliko pasidaliję, nes infliacijos trajektorija pernelyg priklauso nuo energijos ir darbo rinkos dinamikos.

    Rugsėjo sprendimą temdo nesutarimai

    Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną paliko bazines palūkanas 3,50–3,75 proc. intervale. Tai buvo penktas iš eilės sprendimas nekeisti normų, tačiau keli regioninių bankų vadovai balsavo už didinimą, parodydami, kad institucijos viduje vieningos krypties nėra.

    Fed vadovas Kevinas Warshas pastaruoju metu akcentuoja kainų stabilumo tikslą ir kartoja, kad centrinis bankas neatsisakys kovos su infliacija, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fed sprendimus komplikuoja ir antroji mandato dalis – užimtumas. Naujausi darbo rinkos signalai rodo silpnėjimą: liepą ekonomika neteko apie 23 000 darbo vietų, nors rinkos tikėjosi augimo, o nedarbo lygis siekė 4,1 proc., priartėdamas prie ribos, kurią dalis ekonomistų laiko artima pilnam užimtumui.

    Naftos veiksnys gali grąžinti kainų spaudimą

    Didžiausia rizika infliacijos mažėjimui išlieka energijos kainos. Įtampa Persijos įlankoje ir sutrikęs judėjimas Hormūzo sąsiauryje riboja naftos tiekimo grandines, todėl rinkoje išlieka kainų priemoka.

    Pastarosiomis dienomis „Brent“ nafta brango maždaug 5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo liepos pabaigos, o nuo ankstyvo liepos dugno pakilo maždaug ketvirtadaliu. Analitikų vertinimu, brangesni degalai gali greitai persiduoti į transporto, aviacijos ir dalies vartojimo prekių kainas.

    Šis infliacijos pranešimas nėra paskutinis prieš rugsėjį: artimiausiomis dienomis laukiami gamintojų kainų, mažmeninės prekybos ir vartotojų nuotaikų duomenys. Iki kito Fed posėdžio dar bus paskelbtas ir naujas darbo rinkos bei infliacijos rodiklių rinkinys, todėl sprendimas dėl palūkanų gali keistis iki pat paskutinės minutės.

  • Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija vėl įsibėgėjo

    JAV vartotojų kainų indeksas balandį kilo sparčiausiai per beveik trejus metus: metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai dar labiau nutolino rodiklį nuo Federalinio rezervo siekiamo 2 proc. tikslo ir sustiprino rinkų abejones dėl artimo palūkanų mažinimo.

    Didžiausią įtaką kainoms turėjo energija: naftos brangimas ir su tuo susijęs degalų bei logistikos kaštų augimas kėlė spaudimą platesniam prekių ir paslaugų krepšeliui. Investuotojai taip pat laukė gamintojų kainų indekso, kuris dažnai parodo, ar kainų spaudimas persiduos vartotojams.

    „OpenAI“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu Kalifornijoje tęsėsi byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ ir jos vadovu Samu Altmanu. Altmanas liudijo teisme ir, pasak pranešimų, kryžminė apklausa buvo ramesnė nei anksčiau vykę Musko pasisakymai.

    Altmanas teisme kalbėjo ir apie „OpenAI“ valdymo krizę 2023 metais, kai jis trumpam buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų. Procesas atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai augančios DI bendrovės sprendžia valdymo, misijos ir komercinių interesų konfliktus.

    „Nvidia“ ir Trumpo vizitas Kinijoje

    „Nvidia“ patvirtino, kad jos vadovas Jensenas Huangas prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos vizito Kinijoje. Viešojoje erdvėje buvo kilę klausimų dėl jo dalyvavimo, tačiau vėliau patikslinta, kad vadovas vis dėlto vyksta kartu.

    Šis vizitas vyksta JAV ribojant pažangių lustų eksportą į Kiniją, o puslaidininkių sektorius laikomas vienu svarbiausių strateginių technologijų frontų. „Nvidia“ lustai yra esminė infrastruktūra DI skaičiavimams, todėl bet kokie prekybos politikos pokyčiai tiesiogiai veikia įmonės pajamas ir rinkos lūkesčius.

    Vašingtone taip pat pranešta apie permainas Maisto ir vaistų administracijoje: prezidentas paskelbė, kad komisaro pareigas paliko Marty Makary, o laikinai agentūrai vadovaus Kyle Diamantas. Be to, Senate vyko balsavimai dėl Federalinio rezervo vadovybės sudėties, kas rinkoms svarbu vertinant būsimą pinigų politikos kryptį.

    Pramogų sektoriuje fiksuotas ryškus kino teatrų pajamų šuolis: savaitgalio bilietų pardavimai JAV išaugo beveik 88 proc. palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto bendras 2026 metų rezultatas dar atsilieka nuo 2019 metų lygio, o studijos tikisi, kad vasaros repertuaras toliau didins srautus.

  • Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Kainas kelia energijos šokas

    JAV vartotojų kainos balandį augo sparčiau, o metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai rodo JAV Darbo departamento paskelbtas vartotojų kainų indeksas, kurį reikšmingai pakėlė pabrangusi energija.

    Per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc., o degalų kainos per tą patį laikotarpį augo 5,4 proc. Nors mėnesinis tempas lėtėjo, energijos komponentas išliko pagrindiniu infliacijos varikliu.

    Degalai brango, atlyginimai nebespėja

    Vyriausybės duomenimis, degalų kainos per metus šoktelėjo daugiau nei 28 proc. Tai reiškia, kad namų ūkių biudžetams didžiausią spaudimą daro būtent kasdienės, sunkiai išvengiamos išlaidos.

    Įvertinus infliaciją, vidutinis valandinis darbo užmokestis balandį buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis realių atlyginimų smukimas per maždaug trejus metus.

    „Dabar infliacija yra pagrindinis JAV ekonomikos stabdis. Pirmą kartą per trejus metus kainų augimas suvalgo visą atlyginimų prieaugį“, – sakė „Navy Federal Credit Union“ vyriausioji ekonomistė Heather Long.

    Branduolinė infliacija ramesnė, bet rizikos išlieka

    Atmetus labiausiai svyruojančias maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija augo nuosaikiau: per mėnesį siekė 0,4 proc., o per metus – 2,8 proc. Šie skaičiai signalizuoja, kad energijos brangimas kol kas ne visur persidavė į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Vis dėlto maisto kainos parduotuvėse per mėnesį pakilo 0,7 proc., o didesnį šuolį lėmė brangesnė mėsa. Tokie pokyčiai dažniausiai greitai pastebimi kasdieniuose pirkiniuose ir didina infliacijos pojūtį.

    Karas ir palūkanų normų dilema

    Infliacija JAV pastaraisiais metais buvo mažėjusi po 2022 metų birželį fiksuoto 9,1 proc. piko, kurį skatino tiekimo grandinių sutrikimai po pandemijos, taip pat energijos šokas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Tačiau kainų augimas vis dar viršija JAV Federalinio rezervo 2 proc. tikslą.

    Tekste minima, kad konfliktas su Iranu ir įtampa dėl strateginių energijos tiekimo kelių išaugino naftos rinkos rizikos priedą, o tai tiesiogiai atsiliepė degalų kainoms. Tokiose situacijose rinkos jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo sutrikimų signalus, todėl kainų šuoliai gali būti staigūs.

    Dėl šių rizikų Federalinis rezervas elgiasi atsargiau, vertindamas, ar energijos brangimas neįžiebs platesnės infliacijos bangos. Investuotojams ir vartotojams tai reiškia ilgiau išliekančią didesnių palūkanų normų tikimybę, o tai brangina skolinimąsi ir gali slopinti vartojimą.

    Verslas ir vartotojai jau jaučia pasekmes

    Kai kurios bendrovės signalizuoja apie prastėjančias nuotaikas. Buitinės technikos gamintoja „Whirlpool“ pranešė, kad jos pajamos per ketvirtį krito beveik 10 proc., o karo nulemtą rinkos situaciją pavadino recesijos lygio pramonės nuosmukiu.

    Vartotojai taip pat perskirsto išlaidas: augant maisto ir degalų kainoms, mažėja nebūtinų pirkinių dalis. Tokia tendencija dažniausiai pirmiausia smogia mažmeninei prekybai ir vartojimo prekių sektoriui, nes namų ūkiai pradeda taupyti.

  • JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    BLS: kainos kyla sparčiau

    Jungtinių Valstijų Darbo statistikos biuro (BLS) paskelbti duomenys rodo, kad balandį vartotojų kainos kilo antrą mėnesį iš eilės. Per mėnesį infliacija siekė 0,6 proc., kai kovą buvo 0,9 proc.

    Metinis vartotojų kainų indeksas (CPI) padidėjo iki 3,8 proc., palyginti su 3,3 proc. kovą. Tokia dinamika reiškia, kad kainų spaudimas išlieka platesnis, nei tikėtasi, ir gali apsunkinti infliacijos grąžinimą prie ilgalaikio tikslo.

    Infliaciją labiausiai kurstė energija

    Kaip ir mėnesiu anksčiau, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo energijos segmentas. BLS duomenimis, brango benzinas ir šildymui skirti degalai, o energijos kainų šuolis sudarė reikšmingą viso infliacijos padidėjimo dalį.

    Kartu didėjo ir kitos kasdienės išlaidos: nuomos įkainiai, maisto produktų ir drabužių kainos. Tai rodo, kad kainų augimas išlieka ne vien pavienėse kategorijose, o persiduoda į platesnį vartojimo krepšelį.

    Bazinis rodiklis mažiau aštrus, bet viršija lūkesčius

    Bazinis CPI, kuris neįtraukia energijos ir maisto kainų, augo lėčiau nei bendras indeksas, tačiau taip pat paspartėjo. Metinis bazinės infliacijos tempas balandį siekė 2,8 proc., kai kovą buvo 2,6 proc.

    Rinkos dalyviai ir ekonomistai dažnai bazinį rodiklį vertina kaip geresnį ilgalaikių kainų tendencijų signalą, nes jis mažiau priklauso nuo trumpalaikių šokų. Vis dėlto šįkart ir jis pasirodė kiek aukštesnis, nei buvo prognozuota.

    Reakcijos: degalų mokestis ir vartotojų nuotaikos

    Augant degalų kainoms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį. Toks sprendimas reikalautų Kongreso pritarimo, o jo poveikis kainoms galėtų būti ribotas, nes mokestis sudaro palyginti nedidelę galutinės kainos dalį.

    Augančios pragyvenimo išlaidos didina spaudimą namų ūkiams, o vartotojų lūkesčiai dėl kainų ateityje tampa jautresni energijos ir būsto išlaidų pokyčiams. BLS duomenų kontekste investuotojai paprastai iš naujo vertina, kiek ilgai gali užsitęsti griežtesnė pinigų politika ir kokia bus palūkanų normų trajektorija.

  • JAV infliacija šoktelėjo iki 3,5 proc.: brangstantys degalai ir maistas keičia rinkos lūkesčius

    Jungtinėse Valstijose infliacija kovą paspartėjo labiau, nei tikėjosi finansų rinkos. JAV Ekonominės analizės biuro duomenimis, metinis infliacijos rodiklis pakilo iki 3,5 proc., kai vasarį siekė 2,8 proc.

    Palyginti staigų kainų šuolį analitikai sieja su energijos ir maisto brangimu, kuris greitai persiduoda į kasdienes vartotojų išlaidas. Tokiais atvejais didžiausią įtaką pajunta žemesnes ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, nes būtiniausios prekės sudaro didesnę jų biudžeto dalį.

    Pirmąjį metų ketvirtį metinė infliacija vidutiniškai sudarė 2 proc., tačiau didesnis kainų kilimas fiksuotas po vasario 28 dienos. Tekste nurodoma, kad po šios datos paaštrėjusi geopolitinė įtampa apsunkino naftos tiekimo grandines ir prisidėjo prie energijos kainų šuolio.

    Per tris mėnesius naftos kainos, kaip teigiama, pakilo beveik 60 proc., o tai tiesiogiai paveikė degalų kainas degalinėse. Skelbiama, kad WTI rūšies nafta priartėjo prie maždaug 97 eurų už barelį lygio, todėl brango ne tik benzinas ir dyzelinas, bet ir dalis logistikos bei paslaugų kainų.

    Degalų brangimas ypač greitai atsispindi transporto, pristatymo ir turizmo sektoriuose, todėl didėja ir paslaugų infliacija. Kartu tai kelia papildomą spaudimą ir maisto kainoms, nes jų savikaina jautri energijos bei pervežimo kaštams.

    Šie duomenys tapo svarbiu kontekstu JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimui palikti bazines palūkanų normas nepakeistas. Kai infliacija atsinaujina greičiau, centrinis bankas paprastai linkęs ilgiau išlaikyti griežtesnes finansines sąlygas, kad kainų augimas neįsitvirtintų.

    Rinkoje daugėja signalų, kad ir balandį infliacija gali išlikti aukštesnė, jei energijos ir maisto kainos neslūgs. JAV Automobilių asociacijos duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje siekia apie 3,70 euro už galoną, o dyzelino – apie 4,40 euro už galoną.

    Toks kainų lygis reiškia didesnes išlaidas vairuotojams ir verslams, kurie priklauso nuo transporto, o tai gali palaikyti bendrą kainų kilimą. Investuotojai ir vartotojai artimiausiomis savaitėmis daug dėmesio skirs tam, ar energijos kainų šuolis taps laikinas, ar persikels į platesnį prekių ir paslaugų brangimą.