CP v2

Tag: JAV ir Rusijos santykiai

  • Kremliaus teigimu, Putinas pokalbyje su Trumpu tikino: Rusija neturi priešiškų planų Europai

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pokalbis truko apie valandą, o viena pagrindinių temų buvo santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono.

    Ušakovo teigimu, Putinas pokalbio metu tikino, kad Rusija neturi priešiškų planų Europos atžvilgiu. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą ir Europoje nuolat stiprėjant diskusijoms dėl gynybos bei atgrasymo.

    Akcentas – santykių „normalizavimas“

    Kremliaus atstovas sakė, kad Trumpas pokalbyje esą siūlė grįžti prie „normalių“ JAV ir Rusijos santykių, o Putinas šiai idėjai pritarė. Viešojoje erdvėje tokios formuluotės paprastai reiškia bandymą atkurti politinį dialogą, kuris po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo smarkiai apribotas.

    Tačiau realus santykių atšilimas priklausytų nuo konkrečių sprendimų, ypač susijusių su karo veiksmais, sankcijomis ir saugumo architektūra Europoje. Šiuo metu JAV ir Europos Sąjunga Rusijai taiko plataus masto ribojamąsias priemones, kurios tiesiogiai siejamos su agresija prieš Ukrainą.

    Karas Ukrainoje ir derybų signalai

    Anot Ušakovo, lyderiai aptarė karą Ukrainoje ir galimybes greičiau užbaigti kovos veiksmus. Kremliaus pateikiama pozicija sutapo su pareiškimu, kad Trumpas esą buvo susitelkęs į greito konflikto užbaigimo scenarijus.

    Pastarosiomis dienomis JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive ir susitiko su abiejų šalių vadovais. Po šių susitikimų nebuvo paskelbta apie proveržį, o tai rodo, kad derybiniai kanalai gali veikti, bet esminiai nesutarimai dėl karo sąlygų išlieka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV atstovais sakė, kad pokalbiai buvo „labai dalykiški“, aptartos saugumo ir ekonominės garantijos, oro gynybos stiprinimas bei paramos paketas žiemai. Kyjivas nuosekliai pabrėžia, kad bet koks taikos planas turi remtis patikimomis saugumo garantijomis ir realiais instrumentais nuo naujos agresijos.

    Ką reiškia pareiškimai apie Europą

    Putino žinutė apie tariamai neva neegzistuojančius priešiškus planus Europai vertintina platesniame kontekste: Europos sostinėse daugėja sprendimų didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos gamybą ir stiprinti NATO rytinį flangą. Šiuos žingsnius lemia ne deklaracijos, o praktiniai karo Ukrainoje padariniai ir Rusijos karinių pajėgumų panaudojimas regione.

    Dėl to bet kokie Maskvos pareiškimai apie „ketinimus“ paprastai bus matuojami ne žodžiais, o veiksmais fronte ir realiais sprendimais dėl karo nutraukimo sąlygų. Kol kas viešai pateikta informacija rodo daugiau politinių signalų apsikeitimą nei aiškų susitarimų paketą.

  • CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    Pranešimai apie slaptą kelionę

    JAV žiniasklaida pranešė, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as antradienį neoficialiai atvyko į Maskvą. Nei Vašingtonas, nei Maskva šios informacijos viešai nepatvirtino, todėl kol kas neaišku, su kuo jis turėjo susitikti ir kokia buvo kelionės darbotvarkė.

    Tokio lygio vizitai paprastai planuojami itin slapta, o oficialūs patvirtinimai, jei jų apskritai būna, neretai pateikiami jau po susitikimų. Dėl to žiniasklaidos dėmesys krypsta į netiesioginius ženklus, ypač aviacijos ir diplomatinio judėjimo signalus.

    Ką rodo orlaivio maršrutas

    Tą pačią dieną Maskvos Vnukovo oro uoste nusileido JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Boeing C-17A Globemaster III“. Skrydžių sekimo duomenys rodė, kad orlaivis į Maskvą atskrido iš Rygos, o į Latvijos sostinę buvo atvykęs po skrydžio iš Merilando valstijoje esančio Camp Springs, netoli Vašingtono.

    Neįprastas maršrutas ir oficialių paaiškinimų stoka paskatino spėliones, jog į Rusiją galėjo vykti aukšto rango JAV pareigūnai. Papildomu signalu tapo ir mieste pastebėta diplomatinė automobilių kolona, apie kurią pranešė keli stebėtojai.

    „Šiuo metu neturiu jokios informacijos apie JAV karinį orlaivį, o šią savaitę Kremliuje susitikimai su JAV administracijos atstovais neplanuojami“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

    Platesnis kontekstas ir precedentai

    Pranešimai pasirodė Ukrainai minint 35-ąsias Nepriklausomybės metines, kai į Kyjivą vyko Europos lyderiai, demonstruodami paramą Rusijos karo alinamos šalies gynybai. Tuo pat metu viešai skelbta, kad renginiuose nedalyvavo einantys pareigas JAV administracijos atstovai.

    Žiniasklaidoje anksčiau buvo svarstoma, ar į regioną gali vykti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, tačiau tokio vizito požymių nepaskelbta. Šių figūrų pavardės minimos todėl, kad jie buvo siejami su kontaktais su Rusijos pareigūnais ir derybinėmis iniciatyvomis.

    Ratcliffe’as, kaip skelbiama, palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos vadovybe ir anksčiau dalyvavo derybiniuose procesuose. Viešai buvo minėta, kad jis prisidėjo prie derybų, kurios 2025 metais baigėsi JAV ir Rusijos dvigubos pilietybės turėjusios Ksenios Karelinos paleidimu.

    Paskutinis CŽV vadovas, kurio vizitas Maskvoje buvo žinomas viešai, buvo Williamas Burnsas, 2021 metų lapkritį lankęsis Rusijos sostinėje. Tai įvyko likus keliems mėnesiams iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, todėl tokie kontaktai ir šiandien vertinami kaip ypač jautrūs.

    Kol kas nėra patikimos informacijos, ar dabartinis vizitas, apie kurį pranešė JAV žiniasklaida, buvo susijęs su karo Ukrainoje eiga, kalinių mainais ar žvalgybinių kanalų palaikymu. Dėl oficialios tylos pagrindiniai atsakymai, tikėtina, paaiškės tik vėliau arba taip ir liks nepatvirtinti.