CP v2

Tag: JAV Iždo departamentas

  • JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    Jungtinės Valstijos plečia spaudimą Iranui ir skelbia naują sankcijų paketą, nukreiptą į pajamas generuojančius sektorius, įskaitant kriptovaliutas, technologijas, aviaciją, auksą ir laivybą. JAV Iždo departamentas šiuos veiksmus pristato kaip platesnės kampanijos dalį, kurios tikslas – apriboti Irano galimybes finansuoti ekonominę veiklą ir apeiti tarptautinius apribojimus.

    Per spaudos konferenciją JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė, kad administracija sieks aktyviau taikyti antrines sankcijas, didinančias riziką ne tik Irano subjektams, bet ir trečiųjų šalių įmonėms bei tarpininkams. Tokios priemonės paprastai reiškia, kad už sandorius su sankcionuotais tinklais galima netekti prieigos prie JAV finansų sistemos ar patirti kitus ribojimus.

    Ką apima naujos sankcijos?

    Pasak JAV pareigūnų, sankcijų akiratyje atsiduria sektoriai, kurie, jų vertinimu, padeda Iranui gauti valiutos įplaukų ir palaikyti tiekimo grandines. Ypatingas dėmesys skiriamas kriptoturtui, nes jis gali būti naudojamas atsiskaitymams ir lėšų judėjimui per tarpininkų tinklus, kai tradiciniai kanalai yra apriboti.

    Į sankcijų sąrašus įtraukiami ir konkretūs kriptoturto adresai, kuriuos JAV sieja su sankcijų apėjimu. JAV praktikoje tai reiškia, kad finansų tarpininkams ir atitikties komandoms atsiranda pareiga vertinti riziką bei blokuoti operacijas, susijusias su pažymėtais adresais ar jų infrastruktūra.

    „Šios priemonės išplečia antrinių sankcijų riziką visiems, kurie toliau vykdo verslą su šiuo režimu, ir paspartina mūsų veiksmus“, – sakė Scottas Bessentas.

    Kodėl akcentuojamos kriptovaliutos?

    JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad kriptovaliutų ekosistema gali būti naudojama sankcijų apėjimui, ypač kai pasitelkiamos tarptautinės biržos, nepakankami klientų patikros procesai ar sudėtingos lėšų judėjimo schemos. Dėl to sankcijų politika kriptoturto srityje vis labiau remiasi ne tik subjektų įtraukimu į sąrašus, bet ir atskirų skaitmeninių adresų identifikavimu.

    Pranešime taip pat primenama, kad JAV jau buvo ėmusis veiksmų prieš Irano kriptovaliutų infrastruktūrą, o dalis su Iranu siejamo kriptoturto, JAV teigimu, buvo konfiskuota. Konfiskuotų lėšų vertė, remiantis pareiškimais, siekia apie 930 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai paprastai kinta priklausomai nuo kriptoturto kainų ir teisinio proceso stadijos.

    Šį kartą JAV akcentuoja, kad tolesni veiksmai bus derinami ne tik šalies viduje, bet ir su tarptautiniais partneriais. Teigiama, jog institucijos planuoja konsultacijas su pasauliniais rinkos dalyviais, o valstybėms esą bus aiškiai nurodyti terminai, per kuriuos tikimasi nutraukti identifikuotas veiklas.

  • JAV smogė Iranui antrinėmis sankcijomis: Europos verslui gresia dolerio spąstai

    JAV smogė Iranui antrinėmis sankcijomis: Europos verslui gresia dolerio spąstai

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie reikšmingą antrinių sankcijų išplėtimą Iranui, kurio esmė paprasta: bet kuri pasaulio įmonė, tęsianti sandorius su Teheranu, gali rizikuoti prarasti prieigą prie JAV dolerio atsiskaitymų sistemos. Tokie ribojimai ypač jautrūs, nes tarptautinėje prekyboje doleris išlieka pagrindine atsiskaitymų ir finansavimo valiuta.

    JAV iždo departamentas pranešė išplėtęs sankcijų taikymo apimtį ir įvardijo naujas sritis, kurios, be naftos, tampa didesnio dėmesio taikiniu: laivyba, aviacija, auksas, technologijos bei skaitmeninis turtas. Kartu buvo įtraukti papildomi subjektai skirtingose jurisdikcijose ir pristabdytos licencijos, leidusios ribotą bendradarbiavimą.

    „Iš esmės prašoma pasirinkti: Iranas arba Amerikos finansų sistema“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Europos prekyba su Iranu menka

    Europos Sąjungos tiesioginė prekybinė priklausomybė nuo Irano šiuo metu yra nedidelė. Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 metais ES prekių prekyba su Iranu siekė apie 3,72 mlrd. eurų, iš jų eksportas sudarė maždaug 2,97 mlrd. eurų, tai yra apie 0,1 proc. viso ES eksporto.

    Vis dėlto likusi prekyba nėra tolygiai pasiskirsčiusi: didesnė dalis koncentravosi keliose valstybėse, ypač Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Eksporto struktūroje svarbūs farmaciniai produktai, medicinos įranga ir mašinos, o šios kategorijos neretai patenka į humanitarinių išimčių lauką.

    Dėl tokio masto rinkos reakcija Europoje buvo santūri: investuotojai vertino, kad tiesioginė įmonių apyvarta su Iranu daugeliu atvejų jau seniai sumažėjusi iki minimumo. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad ramybė gali būti apgaulinga, nes tikrieji padariniai dažnai pasimato per finansų grandines.

    Didžiausia rizika slypi finansų grandinėje

    Didžiausias iššūkis Europos bendrovėms kyla ne dėl pardavimų Irane, o dėl rizikos netyčia atsidurti sandorių grandinėje su sankcionuotu partneriu. Bankai, draudikai, laivybos įmonės ir žaliavų prekiautojai aptarnauja klientus daugelyje šalių, todėl net netiesioginė sąsaja gali tapti tyrimo ar sankcijų pagrindu.

    Tokių priemonių poveikis dažnai būna ne tik teisinis, bet ir operacinis: atsiranda didesnė atitikties procedūrų našta, lėtėja mokėjimai, brangsta draudimas, o kai kurie bankai apskritai atsisako aptarnauti didesnės rizikos kryptis. Praktikoje tai gali reikšti, kad net teisėti sandoriai tampa sunkiai įgyvendinami.

    Europos įmonės čia susiduria ir su reguliacine įtampa. ES Blokavimo statutas numato ribojimus, kaip bendrovės gali reaguoti į JAV sankcijas, o teismų praktika yra išaiškinusi, kad sutartinių santykių nutraukimas su Irano partneriais turi būti pagrįstas kitais motyvais nei vien JAV spaudimas.

    Vis dėlto realybėje dauguma tarptautinių įmonių prioritetą teikia prieigai prie dolerio atsiskaitymų, JAV bankų korespondentinių sąskaitų ir platesnių kapitalo rinkų. Būtent todėl antrinės sankcijos laikomos vienu stipriausių JAV įrankių, galinčių paveikti ir tuos, kurie su Iranu dirba tik labai ribotai.

  • JAV iždas meta bankams naują užduotį: taikosi į Irano pinigų plovimą ir naftos schemas

    JAV iždas meta bankams naują užduotį: taikosi į Irano pinigų plovimą ir naftos schemas

    JAV Iždo departamentas paragino bankus ir kitus finansų rinkos dalyvius sugriežtinti Irano pinigų plovimo schemų stebėseną. Tikslas – aptikti tinklus, kurie, pasitelkdami tarpininkus, fiktyvias įmones ir skaitmeninį turtą, padeda paslėpti pajamas iš sankcionuotos naftos prekybos.

    Finansų institucijoms akcentuojama, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai lėšos juda per kelias jurisdikcijas, o mokėjimų paskirtis ir prekybos dokumentai kelia abejonių. JAV pusė ragina stiprinti klientų pažinimo, sandorių stebėsenos ir naudos gavėjų nustatymo procedūras, kad būtų laiku pastebėti netipiniai modeliai.

    Įspėjimas dėl klastojamų dokumentų

    JAV institucijos atkreipė dėmesį į konkrečius požymius, kurie gali rodyti sankcijų apėjimą. Tarp jų minimi trūkstami arba akivaizdžiai suklastoti laivybos įrašai, taip pat atviroje jūroje vykdomi krovinio perkrovimai iš laivo į laivą, skirti nuslėpti tikrąją krovinio kilmę.

    Bankams taip pat rekomenduojama kritiškai vertinti atvejus, kai kroviniai dokumentuose žymimi kaip „Malaizijos mišinys“, nors yra įtarimų, kad taip bandoma užmaskuoti Irano kilmę. Tokios praktikos, pasak JAV, gali būti naudojamos kuriant tariamai teisėtą prekybos grandinę, kurią vėliau „uždengia“ įprasti mokėjimai.

    FinCEN: milijardiniai srautai per tarpininkus

    JAV Iždo struktūra Financial Crimes Enforcement Network (FinCEN) pranešė, kad didesnio dėmesio sulaukė tarptautiniai laivybos mazgai ir su jais susijusios bendrovės. Nurodoma, kad dalis jūrinių įmonių Irake, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Honkonge siejamos su sankcionuotos Irano naftos gabenimu.

    FinCEN įvardijo, kad su Irano naftos bendrovėmis susietų operacijų vertė siekė apie 3 520 000 000 eurų, o per JAV sąskaitas 2024 metais esą buvo apdorota mažiausiai apie 620 000 000 eurų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kodėl privatūs bankai laikomi viena svarbiausių grandžių, galinčių sustabdyti tokias schemas.

    Sankcijų griežtinimas ir spaudimas derybose

    JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas pakartojo, kad administracija siekia didinti ekonominį spaudimą Iranui ir riboti pagrindinius režimo pajamų šaltinius. Kartu paskelbta apie dvylikos asmenų ir subjektų įtraukimą į sankcijų sąrašus dėl, kaip teigiama, pagalbos Islamo revoliucijos gvardijai organizuojant Irano naftos pardavimą ir gabenimą.

    JAV taip pat anksčiau siuntė raštus finansų institucijoms Kinijoje, Honkonge, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omane, perspėdama dėl galimų antrinių sankcijų. Tokios priemonės paprastai reiškia riziką būti apribotam nuo JAV finansų sistemos, todėl bankams tai tampa reikšmingu veiksniu vertinant klientų ir sandorių riziką.

    Pastaraisiais metais sankcijų apėjimo schemose vis dažniau figūruoja sudėtingos prekybos finansavimo grandinės, trečiųjų šalių tarpininkai ir skaitmeninis turtas, o tai apsunkina tradicinę kontrolę. Dėl to JAV institucijos siekia, kad bankai neapsiribotų formaliu patikrinimu ir aktyviau naudotų rizikos signalus, susijusius su laivyba, kilmės dokumentais bei galutiniais naudos gavėjais.

  • JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV Iždo departamentas pastarosiomis savaitėmis kreipėsi į „Binance“ ir pareikalavo laikytis sustiprintos atitikties priežiūros programos, kuri buvo numatyta po bendrovės susitarimų su JAV institucijomis. Šis žingsnis siejamas su žiniasklaidoje pasirodžiusiais teiginiais, kad per kriptovaliutų biržą galėjo judėti itin dideli srautai, susiję su Iranu.

    Remiantis viešai skelbta informacija, kalbama apie daugiau nei 1 000 000 000 eurų vertės pervedimus, kurie 2024 ir 2025 metais esą buvo susiję su Irano tinklais ar su Iranu siejamomis grupėmis. JAV pusė tokius signalus vertina per sankcijų vykdymo ir pinigų plovimo prevencijos prizmę, ypač įtempto geopolitinio fono sąlygomis.

    Kas yra priežiūros programa?

    Priežiūros programa paprastai reiškia nepriklausomo atitikties prižiūrėtojo darbą ir iš anksto sutartas taisykles, kaip įmonė turi teikti duomenis, dokumentus ir įrodymus apie rizikų valdymą. Tokie mechanizmai taikomi tada, kai institucijos nori įsitikinti, kad anksčiau nustatytos spragos realiai uždaromos, o ne tik deklaruojamos.

    „Binance“ viešai teigia bendradarbiaujanti su nepriklausomu prižiūrėtoju ir atsakingomis institucijomis, o priežiūrą vertinanti kaip būdą stiprinti kontrolės procedūras. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad į atitikties ir pinigų plovimo prevencijos funkcijas pastaraisiais metais investuoja daugiau išteklių, didina patikras ir greitina atsakymus į institucijų užklausas.

    Įtarimai dėl srautų ir vidaus tyrimų

    JAV žiniasklaidoje anksčiau pasirodė pranešimų, kad vidiniai tyrėjai buvo aptikę požymių apie galimus Iraną pasiekusius srautus, įskaitant paskyras, kurios galėjo būti pasiekiamos iš Irano. Taip pat skelbta apie įtariamus pervedimus į adresus, siejamus su Irano struktūromis.

    „Binance“ tokius teiginius yra ginčijusi ir neigusi, kad darbuotojai buvo atleisti dėl to, jog kėlė atitikties ar sankcijų laikymosi klausimus. Šiuo metu viešai nėra pateikta galutinio, institucijų patvirtinto vertinimo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų visų minimų srautų pobūdį.

    Politinis spaudimas ir rizikos kriptovaliutų rinkai

    JAV politikai, ypač Demokratų partijos atstovai Senate, pastaraisiais mėnesiais ragino Teisingumo departamentą ir Iždo departamentą įvertinti, ar „Binance“ pakankamai laikosi sankcijų režimų ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Vienas iš keliamų klausimų yra priežiūros priemonių efektyvumas ir tai, kaip greitai birža pateikia kritinius duomenis.

    Kriptovaliutų sektoriui tokie ginčai turi platesnę reikšmę: bankai, mokėjimų tarpininkai ir instituciniai klientai vis dažniau reikalauja aiškių atitikties garantijų. Praktikoje tai reiškia griežtesnes klientų pažinimo procedūras, aktyvesnį rizikingų jurisdikcijų filtravimą ir didesnę sandorių stebėseną, o didžiosioms biržoms tai tampa konkurenciniu veiksniu.

    Jeigu JAV institucijos nustatytų, kad priežiūros įsipareigojimai nevykdomi, tai galėtų reikšti papildomą reguliacinį spaudimą ar naujas sankcijas. Tuo pat metu rinka tikisi daugiau skaidrumo, nes būtent jis lemia, ar kriptovaliutų infrastruktūra gali išlaikyti prieigą prie tradicinių finansų kanalų.

  • JAV vėl atidėjo sankcijas „Lukoil International“: sprendimas skirtas turto pardavimo deryboms

    Atidėjimas iki gegužės pabaigos

    JAV Iždo departamentas dar kartą pratęsė licenciją, kuri laikinai leidžia vykdyti tam tikras operacijas su „Lukoil International“, valdoma Rusijos naftos grupės „Lukoil“ užsienio aktyvų dalimi. Sprendimas numato atidėjimą iki gegužės pabaigos ir siejamas su galimybe užbaigti turto pardavimo procesą.

    Pagal licencijos logiką, nuo sankcijų taikymo atleidžiami tik tie mokėjimai ir sandoriai, kurie būtini deryboms, sutarčių parengimui ir jų pasirašymui dėl „Lukoil International“ turto perleidimo. Tai reiškia, kad leidimas nėra bendras veiklos tęstinumas, o tik ribotas teisinis „langas“ sandoriui suvaldyti.

    Jau penktas pratęsimas

    Šis pratęsimas yra jau penktas, todėl situacija rodo, kad užsienio aktyvų pardavimas užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, o pirkėjo paieška ar reguliaciniai derinimai išlieka sudėtingi. Ankstesniais etapais išimtys buvo taikomos ir su įmone siejamoms degalinių operacijoms, kad būtų galima išvengti staigaus veiklos sustojimo bei turto vertės kritimo.

    Tokios licencijos JAV sankcijų režime dažniausiai naudojamos kaip priemonė kontroliuojamai „išvynioti“ verslo ryšius, kai siekiama sumažinti riziką rinkoms ir užkirsti kelią chaotiškiems atsiskaitymams. Kartu tai leidžia teisėtai užbaigti procesus, kurių staigus nutraukimas galėtų sukelti ilgus teisminius ginčus ar papildomas finansines pasekmes.

    Pirkėjų paieška ir blokuotos ambicijos

    Po to, kai 2025 metais JAV įvedė ribojimus „Lukoil“ struktūroms, viešai minėta, kad susidomėjimą „Lukoil International“ galimu įsigijimu rodė Kipre registruota „Gunvor“. Vis dėlto JAV administracija šį sandorį blokavo, todėl procesas persikėlė į naują derybų etapą.

    Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad potencialiu pirkėju galėtų tapti Austrijos verslininkas Berndas Bergmairas, anksčiau sietas su „MindGeek“. Tuo pat metu kaip galimi interesantai buvo minimi ir kiti rinkos dalyviai, tačiau iki šiol oficialiai užbaigto sandorio nebuvo paskelbta.

    Energetikos rinkai JAV sprendimas reikšmingas tuo, kad jis signalizuoja ne sankcijų švelninimą, o bandymą perleidimą padaryti tvarkingą ir kontroliuojamą. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar iki nustatyto termino bus pasiektas pirkėjo ir reguliuotojų priimtinas susitarimas.