Rinkos stabilizavosi po šoko
Pasaulinės valstybės obligacijų rinkos spalio 2 dieną ryte kiek nurimo po išpardavimo, kuris dieną prieš tai Europoje ir JAV iškėlė skolinimosi kainą į aukščiausius lygius per kelis dešimtmečius. Pajamingumai, kurie kyla obligacijų kainoms krintant, pradėjo trauktis, tačiau įtampa rinkoje išliko.
Nuotaikas švelnino ir naftos kainos korekcija. „Brent“ rūšies nafta smuko maždaug 2 proc. iki maždaug 91 euro už barelį, o tai sumažino baimes, kad energijos brangimas ilgam įtvirtins aukštą infliaciją ir privers centrinius bankus dar agresyviau kelti palūkanas.
JK pajamingumai palietė istoriją
Jungtinėje Karalystėje 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo nusileidęs iki maždaug 5,92 proc. po to, kai ketvirtadienį pirmą kartą nuo 1998 metų buvo trumpam peržengęs 6 proc. ribą. Tuo pat metu 10 metų pajamingumas krito iki maždaug 5,37 proc., o dvejų metų – iki maždaug 4,77 proc.
Išpardavimo banga smogė ir bankų akcijoms: didieji šalies bankai biržose atpigo apie 4–5 proc. Papildomo nerimo įnešė pranešimai apie planuojamas konsultacijas su bankų vadovais prieš spalio 28 dieną numatomą biudžetą, rinkai svarstant, ar nebus griežtinami mokesčiai finansų sektoriui.
Prancūzija atsidūrė dėmesio centre
Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas ketvirtadienį šoktelėjo iki 4,96 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 metų liepos, o penktadienį kiek nuslūgo iki maždaug 4,92 proc. Investuotojai taip pat reikalavo vis didesnės premijos už prancūzišką riziką, palyginti su Vokietijos skola.
Šią savaitę skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų buvo perkopęs 140 bazinių punktų ir tapo didžiausias nuo 2012 metų. Rinkos dalyviai tokius šuolius sieja su baimėmis dėl biudžeto drausmės ir politinio neapibrėžtumo, galinčio apsunkinti sprendimų priėmimą.
„Čia ir ten girdžiu nelaimių pranašus, žadančius dar blogesnius laikus. Noriu pakartoti, kad Prancūzijos parašas yra tvirtas“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.
Išpardavimą sustiprino Paryžiaus planai iki 2027 metų rasti apie 43 mlrd. eurų sutaupymų, siekiant mažinti biudžeto deficitą. Skola siekia apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitais metais planuojama skolintis rekordinę sumą – apie 340 mlrd. eurų, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, galinčius didinti rizikos priedus.
JAV obligacijos atsitraukė nuo 24 metų aukštumų
JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas ketvirtadienį buvo pakilęs iki maždaug 5,34 proc., tai – aukščiausias lygis nuo 2002 metų, o penktadienį nusileido iki maždaug 5,26 proc. Investuotojai vertina, kad didesnės energijos kainos gali palaikyti infliaciją, o kartu – ilgiau išlaikyti aukštas bazines palūkanas.
Prie finansavimo sąlygų griežtėjimo prisideda ir kapitalo konkurencija: dideli investicijų srautai keliauja į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą. Rinkoms stebint centrinių bankų signalus, didesni pajamingumai savaime griežtina finansines sąlygas ir didina ekonomikos lėtėjimo riziką.
Tarptautinių finansų instituto vertinimu, išsivysčiusios ekonomikos per pastaruosius metus už tarptautinėse rinkose prekiaujamas valstybės obligacijas sumokėjo daugiau kaip 2,9 trln. eurų palūkanų. Augančios skolos aptarnavimo išlaidos tampa vienu svarbiausių veiksnių, kodėl rinkos taip aštriai reaguoja į infliacijos ir fiskalinės drausmės naujienas.
