JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker pareiškė, kad Vašingtonas peržiūri JAV karių dislokavimą Europoje ir vertins sąjungininkų pasirengimą suteikti prieigą prie karinių bazių bei oro erdvės. Pasak jo, šalys, kurios ateityje ribotų tokias galimybes, gali sulaukti griežtesnio JAV požiūrio į dvišalį bendradarbiavimą.
Kalbėdamas gynybos ir kosmoso temoms skirtame „Euronews“ renginyje, Whitaker pabrėžė, kad peržiūra apima ne tik karių skaičių, bet ir praktinius klausimus: bazavimą, logistiką, leidimus skrydžiams bei operacinę paramą. Anot jo, tai yra platesnis pajėgų laikysenos ir infrastruktūros naudojimo NATO teritorijoje vertinimas.
„Žiūrime į prieigos, bazavimo ir skrydžių virš valstybių klausimus, kai kurie jų per operaciją veikė ne taip sklandžiai, kaip turėtų“, – sakė Matthew Whitaker.
JAV diplomatas nurodė, kad su keliomis valstybėmis jau vyksta derybos, siekiant susitarti dėl aiškesnių taisyklių ir išvengti panašių situacijų ateityje. Jis leido suprasti, kad jei apribojimai kartosis, Vašingtonas svarstytų, kaip tai turėtų atsispindėti JAV sprendimuose dėl pajėgų dislokavimo ir prioritetų Europoje.
Whitaker teigimu, peržiūros kryptį lemia Donaldo Trumpo administracijos America First politika, kurią jis apibūdino kaip orientaciją į JAV interesus ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą. Tai reiškia, kad pajėgų buvimas sąjungininkų teritorijoje bus vertinamas ir per sąjungininkų praktinės paramos prizmę.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, esą iš NATO teritorijos galėtų būti išvesta iki 40 000 JAV karių. Whitaker tokius skaičius atmetė, teigdamas, kad galutiniai sprendimai dar nėra patvirtinti ir viešumoje sklandančios detalės gali būti spekuliatyvios.
Nesutarimai dėl operacijos prieš Iraną
Diskusijos dėl JAV pajėgų Europoje suintensyvėjo po įtampos, kilusios per JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu, kai dalis Europos valstybių ribojo arba atsargiai vertino JAV prašymus naudotis jų oro erdve ir kariniais objektais. Šie nesutarimai išryškino, kad net ir sąjungininkų viduje sprendimai dėl prieigos gali priklausyti nuo vidaus politikos ir rizikos būti įtrauktiems į platesnį konfliktą.
JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth 2026 metų birželį NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje paskelbė apie pradedamą pajėgų laikysenos peržiūrą. Tuomet jis kritikavo šalis, kurios nesuteikė prašytos paramos, argumentuodamas, kad tokie sprendimai gali didinti rizikas JAV kariams ir apsunkinti operacijų planavimą.
Tekste minimos valstybės, tarp jų Ispanija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, skirtingai vertino, kokiu mastu jos turėtų suteikti paramą. Pavyzdžiui, Ispanija, kaip nurodoma, laikėsi griežčiausios linijos ir nesuteikė prieigos prie oro erdvės bei bazių su Iranu susijusioms operacijoms, o kitos šalys taikė dalinius apribojimus.
Ką gali reikšti NATO 3.0
Publikacijoje taip pat minimas NATO viduje cirkuliavęs klausimynas, kuriuo sąjungininkų buvo prašoma pateikti informaciją apie jų veiksmus konflikto metu, įskaitant sprendimus dėl oro erdvės ir karinių bazių naudojimo. Tokia praktika leidžia NATO ir JAV tiksliau įvertinti, kur gali kilti spragų krizės metu, kai sprendimų reikia greitai.
Kartu aptariama ir JAV remiama NATO gynybos laikysenos kryptis, įvardijama kaip NATO 3.0, kurioje didesnė atsakomybė už konvencinę Europos gynybą tektų Europos sąjungininkams. Ši logika dera su pastarųjų metų tendencijomis, kai NATO šalys vis dažniau kalba apie būtinybę didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos atsargas ir stiprinti karinę pramonę, kad atgrasymas būtų paremtas realiais pajėgumais.
JAV pajėgų dislokavimo peržiūra kol kas neįvardijama kaip konkretus pasitraukimo planas, tačiau signalas sąjungininkams aiškus: prieiga prie infrastruktūros ir politinis patikimumas krizių metu tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių JAV sprendimus Europoje. Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo turėtų suteikti oficialios peržiūros išvados ir tolesnės konsultacijos NATO viduje.