CP v2

Tag: JAV karinis jūrų laivynas

  • JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV laivų statybos grupė „Huntington Ingalls Industries“ pranešė, kad jos valdoma „Newport News Shipbuilding“ baigė lėktuvnešio USS John F. Kennedy (CVN 79) priėmimo bandymus jūroje. Laivas po kelių savaičių testų grįžo į doką, kur toliau vertinamos svarbiausios sistemos ir įranga prieš perdavimą kariniam jūrų laivynui.

    USS John F. Kennedy yra antrasis Gerald R. Ford klasės branduolinis lėktuvnešis, kuriuo JAV siekia atnaujinti pagrindinę smogiamąją galią jūroje. Šios klasės flagmanas USS Gerald R. Ford (CVN 78) jau yra tarnyboje, o naujesni laivai kuriami remiantis pirmojo eksploatacijos pamokomis.

    Lėktuvnešiai laikomi vienais didžiausių ir sudėtingiausių karo laivų pasaulyje: jų ilgis siekia apie 337 metrus, o vandentalpa – apie 100 000 tonų. Tokie laivai yra tarsi plaukiojantis miestas, galintis sutalpinti iki maždaug 4 500 įgulos narių ir aviacijos grupę, kuri lemia smūgio nuotolį bei operacijų tempą.

    JAV karinis jūrų laivynas šį lėktuvnešį užsakė 2013 metais, statybos prasidėjo 2015 metais, o laivas buvo nuleistas į vandenį 2019 metais. Pirminis planas numatė perdavimą 2022 metais, tačiau dėl tvarkaraščio slinkimo ir papildomų darbų terminas buvo keičiamas, o bandymai jūroje intensyviau prasidėjo 2026 metų vasario mėnesį.

    Pasak „Newport News Shipbuilding“ atstovų, sėkmingai įvykdyta bandymų jūroje programa yra vienas svarbiausių etapų prieš pirminę laivo akceptaciją. Įmonė pabrėžia, kad tokio masto platformos parengimas tarnybai reikalauja tūkstančių specialistų darbo ir nuoseklių patikrų, kurios apima tiek energetiką, tiek valdymo, tiek skrydžių denio infrastruktūrą.

    „Ši bandymų jūroje serija parodo, ką reiškia tūkstančių žmonių darbas visoje šalyje, parengiant CVN 79 prisijungti prie laivyno“, – sakė „Newport News Shipbuilding“ viceprezidentas Derekas Murphy.

    Vienas ryškiausių USS John F. Kennedy skirtumų, lyginant su pirmuoju klasės laivu, siejamas su jutiklių ir oro erdvės stebėjimo sprendimais. Nurodoma, kad šiame laive diegiamas AN/SPY-6(V)3 radaras, siejamas su „Raytheon“ EASR šeima, kuri turi pakeisti ankstesnį dviejų dažnių radarą, kėlusį eksploatacinių iššūkių.

    Ford klasė kuriama taip, kad ilgainiui pakeistų Nimitz klasės lėktuvnešius, o modernizacija apima ne tik radarus. Šio tipo laivuose diegiamos naujos kartos elektromagnetinės katapultos, pažangesnės stabdymo sistemos, optimizuotos įgulos darbo vietos ir energijos generavimo rezervai, kurie svarbūs tiek moderniai elektronikai, tiek ateities ginklų sistemoms.

    JAV karinis jūrų laivynas planuoja turėti visą Ford klasės flotilę. Šiuo metu dar statomi du laivai – USS Enterprise (CVN 80) ir USS Doris Miller (CVN 81), kurie taip pat konstruojami „Newport News Shipbuilding“ gamykloje, vienoje svarbiausių JAV karinių laivų statybos aikštelių.

    Artimiausias USS John F. Kennedy kelio etapas – formalūs priėmimo sprendimai ir baigiamieji darbai, lemsiantys, kada laivas galės pradėti pilnavertę tarnybą. JAV laivynui tai ne tik naujas korpusas, bet ir bandymas paspartinti operacijų tempą, sumažinti eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikyti strateginį pranašumą regionuose, kur jūrų galia tampa vis svarbesnė.

  • Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    JAV žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais kariniame jūrų laivyne ir federalinėje administracijoje, skelbia apie svarstymus keisti naujausių JAV lėktuvnešių klasės „Ford“ konstrukciją. Teigiama, kad analizuojama galimybė perkelti masyvią valdymo „salą“ ir kitus antstato elementus, kad laivai atrodytų estetiškiau.

    Pasak publikacijų, tokios idėjos siejamos su Donaldo Trumpo požiūriu, jog nauji lėktuvnešiai turėtų labiau priminti Antrojo pasaulinio karo laikų dizainą. Būtent tuomet valdymo antstatas dažniau būdavo arčiau denio vidurio, o ne labiau pastumtas į laivagalį, kaip įprasta šiuolaikiniuose projektuose.

    Šalia to minimas ir politinis spaudimas dėl katapultų sistemos: pranešama apie raginimus atsisakyti elektromagnetinių katapultų ir grįžti prie garinių. Elektromagnetinė paleidimo sistema buvo vienas esminių klasės „Ford“ technologinių šuolių, tačiau ji ilgą laiką sulaukė kritikos dėl patikimumo, bandymų tempo ir kainos.

    Kas yra klasė „Ford“?

    Klasė „Ford“ yra naujausia JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvnešių karta, kuri pakeičia „Nimitz“ klasę. Šie laivai projektuoti didesniam skrydžių intensyvumui, mažesnėms įguloms ir platesniam automatizavimui, taip pat pritaikant energijos rezervus ateities sistemoms.

    Pirmasis laivas USS Gerald R. Ford jau tarnyboje, o kiti laivai yra bandymų ir statybų skirtingose stadijose. Kainos klausimas šioje programoje nuolat kelia diskusijas: skirtingais vertinimais, bendra vieno lėktuvnešio įsigijimo kaina su kūrimo išlaidomis gali siekti keliasdešimt milijardų eurų.

    Kodėl dizaino keitimai tokie brangūs?

    Laivyno ir pramonės ekspertai pabrėžia, kad valdymo antstato vieta nėra kosmetinė detalė. Ji susijusi su stabilumu, svorio centru, aerodinamine srautų įtaka skrydžių operacijoms, matomumu, radarų ir ryšių sistemų išdėstymu, taip pat su evakuacijos keliais ir inžinerinių tinklų architektūra.

    Net ir kelių metrų poslinkis gali reikšti ne paprastą perstatymą, o viso korpuso ir denio sprendinių perprojektavimą, naujus skaičiavimus, bandymus ir sertifikavimą. Tokie darbai paprastai reiškia vėlavimus, sutrikdytas tiekimo grandines ir reikšmingą biudžeto augimą, ypač kai laivai jau statomi.

    Ekspertų perspėjimai

    Buvę JAV karinio jūrų laivyno pareigūnai viešai akcentuoja, kad lėktuvnešio išdėstymas formuojamas ilgamečių analizių pagrindu, siekiant maksimalios kovinės vertės. Jų teigimu, sprendimai, paremti vien estetika, gali susidurti su realiais operaciniais kompromisais, kurie karo sąlygomis kainuotų labai brangiai.

    „Mokesčių mokėtojų pinigų ir inžinierių laiko švaistymas vien tam, kad būtų patenkintas estetinis noras, yra ne tik neatsakingas, bet ir rizikingas sprendimas įgulai“, – sakė buvęs karinio jūrų laivyno strategas Hunteris Stiresas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad konkretūs konstrukciniai pakeitimai būtų oficialiai patvirtinti ar įtraukti į vykdomas sutartis. Tačiau pati diskusija rodo, kaip politiniai prioritetai gali susidurti su karinės technikos projektavimo logika, kur kiekvienas sprendimas turi kainą, terminus ir pasekmes saugumui.

  • JAV naikintuve USS Benfold 4 dienas dingo elektra: 37 laipsniai, neveikė net tualetai

    JAV naikintuve USS Benfold 4 dienas dingo elektra: 37 laipsniai, neveikė net tualetai

    JAV karinio jūrų laivyno naikintuve USS Benfold keturias dienas buvo dingusi elektra, kai laivas vykdė užduotis Pietų Kinijos jūroje. Dėl gedimo laivas laikinai neteko ne tik judėjimo galimybių, bet ir esminių gyvybės palaikymo sistemų.

    Be maitinimo sustojo oro kondicionavimo įranga, kilo problemų su tualetais ir virtuve, o geriamojo vandens atsargos tapo ribotos. Liepos pabaigoje šiame regione dienomis fiksuojama apie 32–37 laipsnių temperatūra, todėl sąlygos įgulai tapo ypač sudėtingos.

    Gedimas, kaip nurodė JAV 7-osios flotilės atstovai, buvo susijęs su generatoriais, o tikslios priežastys tuo metu dar buvo tiriamos. Tokie incidentai karo laivuose laikomi itin jautriais, nes energija būtina tiek laivo sistemoms, tiek įgulos saugumui ir ryšiams.

    „Niekas nenukentėjo, o įgula pademonstravo atsparumą, ryžtą, profesionalumą ir išskirtinį susitelkimą reaguodama į situaciją“, – sakė JAV 7-osios flotilės atstovas Matthew Comer.

    Pagalba buvo organizuota iš kitų JAV laivų: įgulą pasiekė paruoštas maistas ir reikalingos atsargos, o pats USS Benfold galiausiai buvo nutemptas į Subic Bay Filipinuose. Ten pradėti remonto darbai, po kurių laivas grįžo į tarnybą rugpjūčio 8 dieną.

    Incidentas vėl atkreipė dėmesį į JAV laivyno techninės parengties klausimus Indo–Ramiojo vandenyno regione. Tai buvo jau antras atvejis per kelis mėnesius, kai JAV naikintuvas šiame regione neteko elektros ir dalies funkcijų: gegužę panašios problemos kelioms valandoms ištiko USS Higgins.

    USS Benfold priklauso Arleigh Burke klasei, kuri yra viena svarbiausių JAV karinio jūrų laivyno atramų. Šios klasės naikintuvų JAV turi per 70, o tipinė įgula paprastai siekia maždaug 329–359 žmones, todėl patikimas energijos tiekimas jiems yra kritiškai svarbus.

  • JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    Rotacija, kuri kelia klausimų

    Jungtinės Valstijos ruošiasi perkelti lėktuvnešį USS George Washington į Artimuosius Rytus, kur jis turėtų pakeisti regione ilgai dislokuotą USS Abraham Lincoln. Apie planus pranešta remiantis JAV pareigūnų informacija, pabrėžiant, kad tai yra iš anksto numatyta laivų rotacija.

    Tokios rotacijos JAV kariniame jūrų laivyne įprastos, nes leidžia išlaikyti nuolatinę kovinę parengtį ir tęsti operacijas regione. Vis dėlto šis pakeitimas vyksta padidėjus įtampai dėl Irano ir sustiprėjus karinei laikysenai svarbiausiuose Artimųjų Rytų jūrų keliuose.

    Ilgas USS Abraham Lincoln budėjimas

    USS Abraham Lincoln dislokacija tapo išskirtinai ilga, o dalis šaltinių mini daugiau nei 250 dienų jūroje. Pranešama, kad reikšmingą šio laiko dalį įgula praleido be standartinių užsukimų į uostus, o tai kelia papildomą krūvį tiek žmonėms, tiek technikai.

    Ankstesniais mėnesiais laivas buvo perdislokuotas iš Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus, kai JAV sustiprino veiksmus prieš Iraną. Ilgas buvimas regione siejamas ir su operacijomis ore bei spaudimu Iranui jūrų erdvėje.

    Įtampos regione fonas

    Pranešimuose teigiama, kad USS Abraham Lincoln grupė atliko svarbų vaidmenį bombardavimo kampanijoje ir JAV vykdomoje Irano uostų blokadoje. Tokios misijos reikalauja nuolatinio oro operacijų ritmo, papildomų žvalgybos pajėgumų ir patikimos logistikos grandinės.

    Kartu viešojoje erdvėje pasirodė signalų apie įgulos kasdienybės sunkumus, įskaitant tiekimo trikdžius ir gyvenimo sąlygų prastėjimą. Ilgai trunkančios misijos, ypač kai ribojami išėjimai į krantą, paprastai didina nuovargį ir psichologinę įtampą, todėl rotacija tampa ne tik operaciniu, bet ir žmogiškuoju būtinu sprendimu.

    Kas yra USS George Washington

    USS George Washington yra Nimitz klasės lėktuvnešis, pradėjęs tarnybą 1992 metais ir laikomas vienu iš pagrindinių JAV jūrų galios instrumentų. Jo bendras ilgis siekia apie 333 metrus, o pilna vandentalpa, priklausomai nuo komplektacijos, dažnai nurodoma apie 101 000–104 000 tonų.

    Laivas varomas dviem branduoliniais reaktoriais, todėl jo veikimo nuotolis praktiškai neribojamas, o eksploatacijoje vieno kuro užkrovimo gali pakakti maždaug 20–25 metams. Tipiškai jis gali gabenti iki maždaug 90 orlaivių, o bendra įgula su aviacijos sparnu sudaro apie 5 500–6 000 žmonių.

    Pastaruoju metu USS George Washington veikė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, įskaitant operacijas Pietų Kinijos jūroje. Skelbiama, kad jis jau kirto strategiškai svarbų Malakos sąsiaurį, o atvykimas į Artimuosius Rytus turėtų užtikrinti, kad JAV regione išlaikytų nuolatinę lėktuvnešių paramą.

    JAV karinis planavimas dažnai remiasi principu, kad lėktuvnešis yra ne vien laivas, o visa mobilios oro bazės sistema, leidžianti greitai reaguoti į krizes. Todėl tokia rotacija siunčia signalą apie pasirengimą tęsti operacijas ir tuo pačiu mažinti ilgalaikės dislokacijos kainą žmonėms.

  • JAV iš tarnybos išima vieną galingiausių povandeninių laivų: kuo pakeis USS Georgia

    JAV iš tarnybos išima vieną galingiausių povandeninių laivų: kuo pakeis USS Georgia

    Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas baigia vieno žinomiausių smūginių povandeninių laivų karjerą: atominis USS Georgia (SSGN-729) po paskutinės misijos grįžo į Kings Bay bazę Džordžijos valstijoje ir artimiausiu metu bus išimtas iš rikiuotės. Laivas tarnavo apie 42 metus, todėl jo eksploatacija pasiekė ribas, kurias diktuoja korpuso, reaktoriaus ir sistemų resursai.

    USS Georgia priklauso Ohio klasei, tačiau tai ne strateginis balistinių raketų nešėjas, o SSGN tipo platforma, pritaikyta konvenciniams smūgiams. 2002–2007 metais keturi Ohio klasės laivai buvo modernizuoti: atsisakyta balistinių raketų paleidimo įrangos, o vietoje jos įrengta galimybė gabenti iki 154 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.

    Tokios platformos JAV suteikė itin didelės vienkartinės salvos galimybę, ypač Viduržemio jūroje ir Artimuosiuose Rytuose, kur reikalingas greitas, tikslus ir sunkiai aptinkamas smūgio būdas. Dėl slaptumo, autonomiškumo ir didelio ginkluotės kiekio SSGN ilgus metus buvo vienas patikimiausių instrumentų, kai norima demonstruoti galią neperkeliant didelių pajėgų į regioną.

    Pagal JAV karinio jūrų laivyno ilgalaikius planus, per artimiausius dvejus metus iš tarnybos turėtų pasitraukti ir likę trys Ohio klasės SSGN: USS Ohio (SSGN-726), USS Michigan (SSGN-727) ir USS Florida (SSGN-728). Jų vietą palaipsniui perims Virginia klasės atominiai povandeniniai laivai, ypač Block V ir vėlesni variantai su Virginia Payload Module.

    Vis dėlto pajėgumų matematika laivynui sudėtinga: Virginia su papildomu moduliu turėtų turėti 42 „Tomahawk“ raketas, tad vieno Ohio klasės SSGN pakeitimui prireikia maždaug trijų su puse Virginia klasės laivų ekvivalento. Tai reiškia pereinamąjį laikotarpį, kai bendras maksimalios salvos potencialas gali sumažėti, net jei naujesni laivai bus modernesni jutiklių, ryšių ir išgyvenamumo prasme.

    Lygiagrečiai JAV tęsia ir strateginės triados jūrinės dalies atnaujinimą: šiuo metu eksploatuojama 14 senstančių Ohio klasės balistinių raketų povandeninių laivų, kiekvienas galintis gabenti iki 20 tarpžemyninių Trident II D5 raketų. Juos numatyta pakeisti 12 Columbia klasės laivų, o pirmojo operacinio patruliavimo pradžia planuojama 2031 metais.

    Columbia klasė bus ginkluojama 16 modernizuotų Trident II D5 raketų, o ši sistema išlieka vienu svarbiausių JAV strateginio atgrasymo elementų. JAV gynybos planuotojams tai dvigubas iššūkis: vienu metu reikia išlaikyti konvencinių smūgių povandeninį „kumštį“ ir užtikrinti, kad branduolinio atgrasymo grandis laiku pereitų į naują kartą be pajėgumų spragų.

  • Neįtikėtina 1956 metų avarija: JAV karinis naikintuvas „Grumman“ F-11F Tiger numušė pats save

    Karinės aviacijos istorijoje pasitaiko vadinamojo draugiškos ugnies atvejų, tačiau 1956 metais JAV karinio jūrų laivyno bandymas baigėsi paradoksu: viršgarsinis naikintuvas „Grumman“ F-11F Tiger buvo apgadintas savo paties paleistais sviediniais.

    Incidentas įvyko atliekant ginkluotės bandymus virš Atlanto vandenyno netoli Long Ailando. Bandomasis pilotas Thomas Attridge atliko nėrimą ir, skrisdamas maždaug 7 kilometrų aukštyje, trumpai iššovė iš 20 milimetrų patrankų.

    Po kelių akimirkų pilotas pajuto smūgį ir variklio galios kritimą, todėl iš pradžių įtarė susidūrimą su paukščiu. Vis dėlto vėlesnė analizė parodė, kad lėktuvas „pasivijo“ savo paties šūvių trajektoriją.

    Nors sviediniai iš pradžių skrenda labai dideliu greičiu, juos greitai lėtina oro pasipriešinimas. Tuo metu pats F-11F, tęsiantis nėrimą ir išlaikantis didelį greitį, maždaug per keliolika sekundžių galėjo įskrieti į anksčiau paleistų sviedinių kelią.

    Sviediniai pataikė į kelias orlaivio vietas, įskaitant priekinę dalį ir variklio zoną, todėl skrydis tapo nevaldomas. Pilotui pavyko katapultuotis, tačiau jis patyrė sunkių sužalojimų, o naikintuvas sudužo netoli pakrantės teritorijos.

    Šis atvejis tapo svarbia pamoka viršgarsinės aviacijos eros inžinieriams: dideli greičiai ir staigūs manevrai gali sukurti netikėtų rizikų, kurių nepastebima lėtesniuose režimuose. Vėlesniuose bandymų protokoluose ir ginkluotės naudojimo rekomendacijose daugiau dėmesio imta skirti šaudymo režimams, nėrimo kampams ir laiko intervalams.

  • Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Pirmasis branduolinis lėktuvnešis

    JAV karinis jūrų laivynas pasirinko bendrovę „NorthStar Maritime Dismantlement Services“ legendinio lėktuvnešio USS Enterprise (CVN-65) demontavimui. Sutarties vertė siekia apie 390 mln. eurų, o darbai planuojami Mobile uoste, Alabamos valstijoje.

    JAV karinis jūrų laivynas nurodo, kad projektą numatoma užbaigti iki 2030 metų rugsėjo mėnesio. Didelė dalis konstrukcijų bus perdirbta, o pavojingos atliekos, įskaitant žemo radioaktyvumo medžiagas, bus išgabentos į licencijuotas utilizavimo vietas.

    Konkursas su posūkiu

    Įdomu tai, kad ta pati įmonė šį projektą laimi ne pirmą kartą. Anksčiau buvo skelbta, jog „NorthStar“ jau užsitikrino didesnės vertės sutartį, tačiau procedūrą teko peržiūrėti po konkurento skundo dėl viešųjų pirkimų sistemos trikdžių.

    Bylą nagrinėjęs JAV Federalinis ieškinių teismas pripažino, kad ginčas vertas pakartotinio įvertinimo. Po naujos atrankos JAV karinis jūrų laivynas vėl pasirinko „NorthStar Maritime Dismantlement Services“.

    Nuo istorinių misijų iki utilizavimo

    USS Enterprise į tarnybą įėjo 1961 metais ir tapo pirmuoju istorijoje branduoliniu lėktuvnešiu, kurį varė aštuoni A2W reaktoriai. 1964 metais jis dalyvavo operacijoje Sea Orbit, kai laivų grupė 64 dienas apiplaukė pasaulį neužsukdama į uostus.

    Per tarnybos metus laivas dalyvavo Kubos raketų krizės laikotarpio operacijose, Vietnamo kare, Irako operacijoje Iraqi Freedom ir misijose Afganistane. Iš rikiuotės jis išvestas 2012 metais, o 2017 metais iš jo buvo pašalintas branduolinis kuras.

    Šiuo metu lėktuvnešis siejamas ir su būsimomis statybomis: vertinama, kad iš perdirbimo gali būti gauta apie 35 000 tonų plieno. Šios žaliavos dalis, priklausomai nuo reikalavimų ir sertifikavimo, galėtų būti panaudota naujiems laivams, įskaitant būsimą Enterprise (CVN-80), kuriam perduodamas istorinis vardas.

  • Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Floridos Pensakolos paplūdimyje vykusių aviacijos šou metu JAV karinio jūrų laivyno akrobatinė grupė „Blue Angels“ atsidūrė dėmesio centre dėl itin žemo naikintuvo praskridimo virš žiūrovų. Socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai rodo, kad lėktuvas virš smėlio prašvilpė kelių metrų aukštyje, o vėjo gūsis išblaškė paplūdimio įrangą.

    Incidentas įvyko liepos 15 dieną, pirmąją renginio dieną, kai pakrantėje buvo susirinkę daug žmonių. Liudininkai pasakojo, kad emocijos akimirksniu persimetė nuo susižavėjimo į baimę, nes atrodė, jog lėktuvas skrenda pavojingai arti žemės ir žmonių.

    „Atvažiuoju čia jau 10 metų ir niekada nesu mačiusi tokio praskridimo. Tikrai pagalvojau, kad „Blue Angels“ mus tiesiog nušluos, bet tai buvo neįtikėtina“, – sakė renginio žiūrovė Ashley Korn.

    „Blue Angels“ laikoma viena žinomiausių ir elitinių karinių akrobatinių komandų pasaulyje, įkurta 1946 metais. Komanda atstovauja JAV kariniam jūrų laivynui ir pasirodymuose naudoja naikintuvus F/A-18, o jos programos įprastai vykdomos laikantis griežtų saugos reikalavimų ir iš anksto suderintų skrydžio profilių.

    Vis dėlto šį kartą pačios komandos vadovybė entuziazmo nedemonstravo ir paskelbė, kad manevras bus tiriamas. Tokiose situacijose paprastai vertinamos kelios rizikos grandys: skrydžio aukštis, atstumas iki žiūrovų zonos, oro sąlygos ir tai, ar buvo laikytasi karinių ir civilinės aviacijos saugos procedūrų.

    „Mūsų vietos bendruomenės, žiūrovų ir pilotų saugumas yra aukščiausias prioritetas. Komandos vadovybė analizuoja šio manevro aplinkybes ir atlieka išsamų saugos vertinimą, kad visos veiklos atitiktų griežtus JAV karinio jūrų laivyno ir Federalinės aviacijos administracijos saugos standartus“, – teigiama komandos pareiškime.

    Įvykis sulaukė ir kritikos iš dalies aviacijos komentatorių bei buvusių kariškių, kurie pabrėžė, kad tokie epizodai gali formuoti pavojingus įpročius. Jie atkreipia dėmesį, jog net ir nedidelė techninė klaida, paukščio smūgis ar netikėtas šoninis vėjo gūsis esant mažam aukščiui sumažina galimybes saugiai ištaisyti situaciją.

    Tyrimo išvadų paskelbimo terminas kol kas neįvardytas, tačiau sprendimai tokiais atvejais gali apimti papildomą piloto vertinimą, programos korekcijas ar laikinus apribojimus, jei nustatomi procedūrų pažeidimai. Renginių organizatoriai ir atsakingos institucijos paprastai pabrėžia, kad aviacijos šou tikslas yra įspūdis, bet ne rizika žiūrovų saugumui.

  • Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atkuriantis karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir inicijuojantis naują mokesčio schemą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį. Pasak jo, JAV rinktų 20 proc. mokestį nuo visų per sąsiaurį gabenamų krovinių, motyvuodama saugumo užtikrinimo kaštais.

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Bet kokie ribojimai ar papildomi kaštai čia paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, laivybos draudimą ir pristatymo terminus.

    Trumpas teigė, kad JAV būtų laikomos Hormuzo sąsiaurio saugotoju ir todėl turi teisę susigrąžinti išlaidas, reikalingas laivybos saugai šiame nepastoviame regione. Kartu jis pabrėžė, kad kitoms valstybėms esą būtų užtikrintas atviras ir sąžiningas plaukimas, o spaudimas būtų nukreiptas į Iraną.

    Iranas tokius pareiškimus atmetė ir pareiškė neleisiantis JAV kištis į strateginio vandens kelio valdymą. Teheranas taip pat perspėjo Persijos įlankos kaimynes nesudarinėti sąlygų JAV veiksmams, o bet kokią paramą Vašingtonui įvardijo kaip riziką, galinčią būti traktuojamą kaip priešiškas veiksmas.

    Įtampa išaugo po pastarosios atakų bangos: JAV pranešė smogusios dešimtims taikinių Irane, o Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė apie atsakomuosius smūgius regione. Pranešta apie oro pavojaus signalus ir raketų bei dronų perėmimus, o kai kurios šalys kaltino Iraną atakomis, keliančiomis grėsmę civiliams.

    Derybos, bet susitarimas braška

    Nors Trumpas anksčiau pareiškė, kad paliaubos faktiškai baigėsi, Vašingtonas viešai kartoja, kad derybų kanalas nėra uždarytas. JAV prezidentas tvirtino, jog pastarosiomis dienomis vyko ilgos konsultacijos, tačiau kaltino Irano derybininkus atsitraukiant nuo ankstesnių įsipareigojimų.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu pripažino, kad ankstesnis derybų pagrindas yra krizėje. Teheranas signalizavo, kad gali nebelaikyti įsipareigojimų, jei tą patį darys ir JAV, tačiau kartu teigė tęsiantis kontaktus su tarpininkais, siekiant išvengti platesnės eskalacijos.

    Ką tai reiškia laivybai ir rinkoms

    Tarptautinėje praktikoje pagrindinių tarptautinių sąsiaurių laivybos režimas remiasi tranzitinio plaukimo principu, o vienašališkos rinkliavos tampa ginčų objektu. Dėl to Trumpui paskelbus apie 20 proc. mokestį, tikėtina, kad kiltų ne tik politinė, bet ir teisinė konfrontacija dėl tokios priemonės taikymo.

    Laivybos sektoriui svarbiausias signalas yra rizikos priemokos augimas: draudikai ir vežėjai paprastai kelia tarifus, kai kyla karinių incidentų tikimybė. Tai gali reikšti brangesnį krovinių gabenimą, ilgesnius maršrutus ir didesnį spaudimą energijos bei prekių kainoms pasaulio rinkose.

    Regiono analitikai atkreipia dėmesį, kad karinių veiksmų intensyvėjimas dažniausiai tik atitolina politinį susitarimą, bet jo nepanaikina. Vis dėlto kuo ilgiau tęsiasi eskalacija, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimai bus priimami spaudimo sąlygomis, o tai didina neapibrėžtumą ir rinkoms, ir sąjungininkams regione.

  • Po 80 metų patvirtinta USS Herring vieta: Ramiojo vandenyno dugne rasta dingusi JAV povandeninė

    JAV karinio jūrų laivyno istorikai patvirtino Antrojo pasaulinio karo metais dingusio povandeninio laivo USS Herring buvimo vietą. Nuolaužos aptiktos Ramiajame vandenyne, netoli Kurilų salų, kur laivas 1944 metais nebegrįžo iš kovinės misijos.

    USS Herring buvo prarastas 1944 metų birželio 1 dieną, kai vykdė patruliavimą prie Kurilų. Kartu su laivu žuvo 83 įgulos nariai, o pats laivas dešimtmečius buvo laikomas dingusiu be žinios.

    Nuolaužos pirmą kartą aptiktos 2017 metais ekspedicijos metu prie Matsuvas salos, tačiau tada prireikė papildomų duomenų, kad būtų galima tiksliai identifikuoti radinį. Po to sekė tolesni tyrimai ir medžiagos analizė, leidusi susieti nuolaužas su konkrečiu JAV laivu.

    Galutinis patvirtinimas paskelbtas 2026 metais, kai JAV Karinės jūrų istorijos ir paveldo vadovybė, įvertinusi surinktą informaciją, pripažino, kad tai yra USS Herring. Istorikų vertinimu, nors korpusas smarkiai apgadintas, laivas jūros dugne išliko vertikalioje padėtyje.

    USS Herring priklausė Gato klasės povandeniniams laivams, kurie buvo vieni pagrindinių JAV povandeninių pajėgų Antrojo pasaulinio karo metais. Laivas nuleistas į vandenį 1942 metų sausį, o tų pačių metų gegužę įtrauktas į JAV karinio jūrų laivyno sudėtį.

    Per tarnybą USS Herring atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose ir, JAV šaltinių vertinimu, prisidėjo prie mažiausiai septynių priešo laivų sunaikinimo. 1944 metų gegužės 21 dieną jis išplaukė iš bazės Midvėjaus atole į Kurilų rajoną, kur gegužės pabaigoje atakavo kelis Japonijos laivus.

    Birželio 1 dieną, veikdamas prie Matsuvas salos, USS Herring pateko į Japonijos pakrantės artilerijos ugnį. Pranešimuose teigiama, kad į bokštelį pataikė du sviediniai, laivas pradėjo semti vandenį ir nuskendo, o ryšys su juo nutrūko.

    Tiksli žūties vieta svarbi tiek kariniams istorikams, tiek žuvusiųjų artimiesiems, nes užbaigia ilgai trukusį nežinios etapą. Tokie radiniai taip pat leidžia tiksliau rekonstruoti operacijas Ramiajame vandenyne ir įvertinti povandeninio karo rizikas tuometinėmis sąlygomis.

    JAV praktikoje nuskendę karo laivai, kuriuose žuvo įgula, paprastai laikomi karo kapais, todėl tokie objektai vertinami kaip memorialinės vietos. Tikėtina, kad ir USS Herring nuolaužos liks jūros dugne kaip įgulos atminimo ženklas.