CP v2

Tag: JAV oro pajėgos

  • F-35 prieš F-22: ekspertas paaiškino, kodėl JAV oro pajėgos senesnį naikintuvą nurašo anksčiau

    Interviu, kurį cituoja „Military Watch Magazine“, kovinės aviacijos ekspertas Abrahamas Abramsas teigia, kad pagrindinė F-22 problema yra jo technologinė kilmė iš 1990-ųjų. Pasak jo, po Šaltojo karo pabaigos programa buvo apkarpyta, o gamyba ir nuoseklios investicijos į atnaujinimus nebuvo tokios, kokių sulaukė naujesnės platformos.

    Dėl to dalis F-22 įrangos, anot eksperto, liko ankstesnės eros lygyje, ypač jutiklių ir duomenų apdorojimo srityse. Kaip vienas pavyzdžių minimas AN/APG-77 radaras, kuris, lyginant su naujesnėmis sistemomis, turi mažiau erdvės augimui ir pralaimi modernizavimo potencialu.

    Ekspertas taip pat akcentuoja tinklinio karo aspektą: šiuolaikinėse operacijose vis svarbiau greitai dalintis duomenimis su kitais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis. Jo teigimu, F-22 šioje srityje neturi tiek brandžių sprendimų, kiek platformos, kurios nuo pat pradžių buvo projektuotos veikti kaip didesnio „jutiklių tinklo“ dalis.

    Nors F-22 vis dar išsiskiria skrydžio charakteristikomis ir yra pavojingas priešininkas, ekspertas pabrėžia, kad artimoje kovoje didelę reikšmę turi pilotų šalmuose integruoti taikikliai ir situacijos suvokimo priemonės. Jo vertinimu, būtent tokios detalės neretai kompensuoja „gryną“ manevringumą, ypač kai kova remiasi jutikliais, taikinių žymėjimu ir raketų panaudojimu didesniais kampais.

    Kitas argumentas, kodėl JAV oro pajėgos svarsto F-22 nurašyti anksčiau nei planuota, yra eksploatacijos kaina ir modernizavimo ekonomika. Abramsas pažymi, kad F-35 nuolat tobulinamas per gamybos blokus, o į programą reguliariai integruojami nauji sprendimai, kai tuo metu F-22 gamyba buvo palyginti trumpa ir be panašaus masto ilgalaikių investicijų į laipsniškus patobulinimus.

    F-35 linijai tuo metu numatomi dar platesni atnaujinimai, siekiant priartinti jo galimybes prie šeštos kartos platformoms būdingų sprendimų. „Lockheed Martin“ vadovas Jimas Taicletas yra viešai teigęs, kad dėl plataus masto modernizacijos vyksta aktyvios diskusijos su Pentagonu ir sprendimų priėmėjais.

    „Vyriausybė rodo didelį susidomėjimą aptarti plataus masto modernizaciją, o mes šiuo metu deramės ir gauname pakankamai aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – sakė J. Taicletas.

    Jo žodžiais, tikslas yra reikšmingai išplėsti naikintuvo potencialą, kad atnaujinta platforma galėtų perimti dalį ateities pajėgumų, kurie paprastai siejami su šeštos kartos orlaiviais. Praktikoje tai reikštų didesnį jutiklių, programinės įrangos, ryšių ir ginkluotės integracijos šuolį, kuris vis dažniau laikomas esminiu šiuolaikinės oro kovos veiksniu.

    Diskusija dėl F-22 ateities parodo platesnę tendenciją: šiuolaikiniame kare platformos vertė vis labiau priklauso nuo programinės įrangos, duomenų mainų ir modernizavimo greičio. Net ir labai pajėgus orlaivis, jei jis sunkiai prisitaiko prie naujų jutiklių, ryšių ar elektroninės kovos reikalavimų, gali prarasti pranašumą prieš lankstesnes sistemas.

    Todėl JAV sprendimai dėl F-22 nurašymo ir investicijų perskirstymo dažnai aiškinami ne vien „kuris naikintuvas geresnis“, o kuris efektyviau atitinka ateities konflikto logiką. Joje laimi ne tik greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas matyti daugiau, greičiau dalintis informacija ir sparčiau atnaujinti pajėgumus.

  • JAV oro pajėgos pratęsė A-10 „Thunderbolt II“ tarnybą: kodėl šis šturmo lėktuvas vis dar nepakeičiamas

    A-10 tarnyba pratęsta iki 2030-ųjų

    JAV oro pajėgos dar kartą pratęsė legendinio šturmo lėktuvo A-10 „Thunderbolt II“ eksploataciją, todėl jis ore turėtų išlikti mažiausiai iki 2030-ųjų. Tai vienas seniausių, bet kartu ir labiausiai atpažįstamų JAV karinėje aviacijoje naudojamų orlaivių, pirmą kartą viešai pristatytas 1976 metais.

    Nors per dešimtmečius A-10 buvo modernizuojamas, jo esminė koncepcija beveik nepasikeitė: tai lėktuvas, sukurtas artimai oro paramai, kai pagrindinis tikslas yra padėti sausumos pajėgoms naikinti šarvuotą techniką ir gerai įtvirtintus taikinius.

    Kuo A-10 unikalus mūšyje

    A-10 išsiskiria tuo, kad buvo kuriamas aplink pagrindinį ginklą – 30 mm septynvamzdę automatinę patranką GAU-8/A „Avenger“. Ji laikoma vienu svarbiausių šio lėktuvo argumentų: A-10 gali ilgai veikti virš mūšio lauko ir tiksliai atakuoti taikinius, kuriems įprastos bombos ar raketos ne visada yra optimalus sprendimas.

    Tokiai užduočiai svarbi ir A-10 skrydžio „filosofija“ – palyginti nedidelis aukštis ir greitis. Dėl to lėktuvas gali geriau identifikuoti taikinius ir veikti tada, kai ant žemės situacija kinta greitai, o sprendimų reikia čia ir dabar.

    Išgyvenamumas ir diskusijos dėl įpėdinio

    A-10 reputaciją sustiprino ir konstrukcinis tvirtumas. Kadangi skrenda žemai, jis labiau pažeidžiamas priešo ugniai, todėl kabina apsaugota vadinamąja titano „vonia“ – šarvuotu ekranu, skirtu sumažinti riziką pilotui net ir pataikius šaulių ar sunkesniems šaudmenims.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Persijos įlankos karo laikotarpis, kai A-10 įgulos demonstravo itin aukštą efektyvumą prieš šarvuotą techniką. Skelbiama, kad per tarnybą A-10 priskiriami sunaikinti daugiau nei 900 tankų, apie 2 000 kitų karinių transporto priemonių ir apie 1 200 artilerijos vienetų.

    Tuo pat metu JAV planuoja A-10 vaidmenį perimti kitoms platformoms, dažniausiai minimi F-35 „Lightning II“, taip pat F-15EX „Eagle II“ ir ateities bepiločiai orlaiviai. Vis dėlto ekspertų diskusijose dažnai pabrėžiama, kad vien tik modernesnis lėktuvas ne visada reiškia geresnę artimą oro paramą, nes A-10 buvo projektuotas būtent šiai nišai.

  • Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    JAV Oro pajėgos atliko sėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandomąjį paleidimą, siekdamos pademonstruoti branduolinio atgrasymo sistemos patikimumą didėjančios geopolitinės įtampos fone. Bandymas sutapo su Rusijos skelbiamomis branduolinėmis pratybomis, vykdomomis ir Baltarusijoje, todėl įgavo papildomą politinį svorį.

    Paleidimas įvyko gegužės 20 dieną iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje, vykdant misiją GT-256. JAV kariuomenė pabrėžė, kad raketa buvo be kovinės galvutės, o bandymo tikslas buvo patikrinti sistemos parengtį ir patikimumą.

    Skrydžio programa buvo įvykdyta pagal planą, o raketa po numatytos trajektorijos buvo neutralizuota. JAV oro pajėgų Global Strike Command atstovai akcentavo, kad tokie bandymai yra reguliarios programos dalis ir nėra susiję su konkrečių įvykių eskalavimu, nors laikas neišvengiamai siunčia signalą.

    Kas yra „Minuteman III“

    „Minuteman III“ išlieka pagrindiniu JAV sausumos branduolinės triados elementu ir vienu svarbiausių strateginio atgrasymo instrumentų. Ši sistema eksploatuojama dešimtmečius, tačiau nuolat modernizuojama, kad atitiktų saugumo ir patikimumo reikalavimus.

    Viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad „Minuteman III“ yra apie 18,3 metro ilgio, jos startinė masė siekia maždaug 36 tonas, o nuotolis viršija 13 000 kilometrų. Raketa varoma trimis kietojo kuro pakopomis, o maksimalus greitis gali siekti apie Mach 23.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Bandymas įvyko tuo metu, kai Rusija viešai demonstruoja branduolinės eskalacijos retoriką ir rengia pratybas, kurias sieja su įtampa dėl Vakarų paramos Ukrainai. Lygiagrečios demonstracijos didina nervingumą, tačiau kartu primena, kad branduolinės valstybės palaiko nuolatinį parengties režimą.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai išskiria du lygiagrečius tikslus: vidinį, kai tikrinama techninė būklė ir procedūros, ir išorinį, kai siunčiamas atgrasymo signalas. JAV pusė nuosekliai kartoja, kad bandomieji paleidimai yra gynybinio pobūdžio ir skirti strateginiam stabilumui užtikrinti.

    JAV kariuomenė nurodo, kad „Minuteman III“ bandymai bus tęsiami ir artimiausiais mėnesiais pagal planą. Pastaraisiais metais Vašingtonas taip pat viešai kalba apie ilgalaikį sausumos komponento atnaujinimą, tačiau iki tol „Minuteman III“ išlieka kertine atgrasymo sistemos dalimi.

  • Arizonos aviacijos „kapinėse“ – apie 4 000 nurašytų lėktuvų: kodėl jie vis dar saugomi

    JAV Arizonoje, Deivis–Monthano oro pajėgų bazėje prie Tuksono, veikia didžiausias pasaulyje karinės aviacijos sandėliavimo kompleksas, dažnai vadinamas lėktuvų kapinėmis. Čia vienoje vietoje laikomi tūkstančiai nurašytų orlaivių, o dalis jų – dar iš Antrojo pasaulinio karo, Korėjos karo, Vietnamo karo ir Šaltojo karo laikotarpio.

    Už sandėliavimą, konservavimą ir atnaujinimą atsakingas 309-asis aviacijos ir kosmoso technikos priežiūros bei regeneracijos padalinys (AMARG). Tai nėra tik „metalo aikštelė“: bazėje dirbama su inventorizacija, mazgų patikra, apsauga nuo korozijos, išrinkimu detalėms ir, prireikus, dalies technikos sugrąžinimu į naudojimą.

    Arizonos klimatas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl orlaiviai laikomi būtent čia. Sausas oras ir nedidelė drėgmė lėtina koroziją, o kietas dykumos gruntas palengvina didelių stovėjimo aikštelių eksploatavimą ir mažina ilgalaikės infrastruktūros poreikį.

    Sandėliuojami lėktuvai paprastai „užkonservuojami“: užsandarinami jautrūs mazgai, apsaugomos angos, o korpusai dengiami apsauginėmis medžiagomis. Tai leidžia techniką laikyti metų metus taip, kad ji išliktų tinkama dalims arba potencialiam atnaujinimui.

    Šio komplekso veikla glaudžiai susijusi su JAV gynybos logistika. Dalis nurašytų orlaivių išardomi, o tinkamos dalys panaudojamos veikiančiam parkui prižiūrėti, kai naujų komponentų gamyba yra brangi, užtrunka arba tiekimo grandinėse trūksta pajėgumų.

    JAV oro pajėgos viešai nurodo, kad „kapinių“ principu veikiančios regeneracijos ir atsarginių dalių programos leidžia sutaupyti reikšmingas sumas kasmet, nes mažėja poreikis užsakinėti naujus mazgus. Kartu tai padeda prailginti senesnių, bet vis dar naudojamų platformų eksploatacijos laiką.

    Didelė dalis lėktuvų galiausiai tampa atsarginių dalių šaltiniu arba yra utilizuojami, laikantis gynybos sektoriui taikomų saugumo ir kontrolės reikalavimų. Kita dalis perduodama muziejams ar edukacinėms ekspozicijoms, ypač jei tai istoriškai reikšmingi modeliai.

    Tačiau ne visi bazėje stovintys orlaiviai yra „galutinėje stotelėje“. Dalis laikomi taip, kad prireikus galėtų būti atnaujinti, modernizuoti ar pritaikyti specifinėms užduotims, pavyzdžiui, bandymams, mokymams ar specializuotoms programoms.

    Pastaraisiais metais gynybos planuotojai daug kalba apie atsargų tvarumą, remonto pajėgumus ir tiekimo grandinių atsparumą. Dideli sandėliavimo ir regeneracijos centrai, tokie kaip AMARG, tampa svarbūs ne tik kaip istorijos archyvas, bet ir kaip praktinis rezervas, leidžiantis greičiau reaguoti į poreikius.

    Be to, spartėjant aviacijos modernizacijai, auga ir nurašomos technikos srautai: nauji modeliai keičia senus, o senieji dar kurį laiką gali „dirbti“ detalėmis, mokymams ar kaip išsaugota techninė bazė ateities sprendimams.

  • Vienas iš trijų pasaulyje: JAV restauruoja istorinį bombonešį B-24, kuris taps muziejaus pažiba

    Jungtinėse Valstijose pradėta didelės apimties Antrojo pasaulinio karo bombonešio B-24 „Liberator“ restauracija. Lėktuvas daugiau nei tris dešimtmečius buvo laikomas Barksdale oro pajėgų bazėje, o dabar jam ruošiama nauja, viešai matoma misija.

    B-24 laikomas vienu produktyviausių sąjungininkų bombonešių: karo metais buvo pagaminta per 18 000 šio tipo orlaivių. Tačiau iki šių dienų išliko itin mažai autentiškų egzempliorių, o JAV oro pajėgų žinioje, kaip nurodoma projekto kontekste, yra tik trys.

    Restauravimo darbai numatyti sudėtingi: B-24 bus beveik visiškai išardytas, atnaujinamos konstrukcijos dalys, o korpusas perdažomas pagal istorinę išvaizdą. Tokiuose projektuose didžiausią iššūkį dažniausiai kelia autentiškų komponentų paieška, nes originalios detalės seniai nebegaminamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad sudėtinga ne tik surasti tinkamas dalis, bet ir išsaugoti istorinį tikslumą, kartu užtikrinant eksponato saugumą. Karo laikų B-24 kovinėse versijose būdavo montuojami keli kulkosvaidžių taškai ir bokšteliai, tačiau muziejinei ekspozicijai keliami kiti prioritetai: autentiškumas, išliekamoji vertė ir lankytojų patirtis.

    Nors atnaujintas bombonešis į dangų nebekils, planuojama apžiūrėti ir jo jėgainę. B-24 buvo varomas keturiais „Pratt & Whitney“ R-1830 varikliais, kurie bendrai išvystydavo apie 4 800 arklio galių.

    Istoriniais duomenimis, maksimalus šio modelio greitis siekė 303 mylias per valandą, tai yra apie 488 kilometrus per valandą. Tokie skaičiai primena, kokį technologinį šuolį karo metais buvo pasiekusi aviacija, ypač didelių, ilgo nuotolio orlaivių kategorijoje.

    Baigus restauraciją, atnaujintas B-24 taps Nacionalinio Galingosios Aštuntosios oro armijos muziejaus Džordžijos valstijoje ekspozicijos dalimi. Ten jis bus rodomas greta kito aviacijos istorijos simbolio, B-17 „Flying Fortress“.

    Tokie projektai JAV dažnai įgyvendinami siekiant ne tik išsaugoti technikos paveldą, bet ir papasakoti platesnę istoriją apie pramonės pajėgumus, karo logistiką ir žmones, kurie tokius orlaivius kūrė, prižiūrėjo ir jais skrido.