CP v2

Tag: JAV prekybos politika

  • Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Bauda „Google“ įžiebė konfliktą

    Europos Komisija liepos 24 dieną pareiškė sieksianti dialogo su JAV, kai Vašingtonas aštriai sureagavo į Briuselio sprendimą skirti „Google“ 890 mln. eurų baudą. Bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo ES riboja didžiųjų platformų galios piktnaudžiavimą.

    Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES pasirengusi kalbėtis, bet neketina atsisakyti savo reguliavimo krypties. Pasak jos, tikslas yra sumažinti įtampą, kartu išsaugant ES teisės aktų savarankiškumą.

    „Yra raginimas dialogui, kurį visiškai priimame, tačiau turime išsaugoti ES reguliavimo autonomiją“, – sakė Paula Pinho.

    JAV perspėja dėl pasekmių prekybai

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris teigė, kad bauda gali pakenkti transatlantiniam dialogui dėl skaitmeninio reguliavimo ir sudaryti prielaidas naujam ginčų etapui. JAV politikoje vis garsiau skamba argumentas, jog ES skaitmeninės taisyklės esą tampa netarifinėmis kliūtimis JAV įmonėms.

    Dar prieš baudai tampant vieša, 25 JAV įstatymų leidėjai kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, ragindami pradėti tyrimą dėl ES prekybos praktikos. Tokie signalai Briuselyje vertinami kaip didėjantis spaudimas, galintis peraugti į atsakomąsias priemones.

    „Stengiamės spręsti savo susirūpinimą Skaitmeninių rinkų aktu ir kitais veiksmais per atsakingą, konstruktyvų dialogą, tačiau naujausi ES žingsniai tai silpnina“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus

    „Google“ bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris įpareigoja vadinamuosius vartų sargus užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją, didesnį paslaugų suderinamumą ir mažiau diskriminacines taisykles verslui. Kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu šis reguliavimas laikomas kertiniu ES bandymu perbraižyti didžiųjų platformų atsakomybės ribas.

    JAV kritika dažnai remiasi nuostata, kad ES reikalavimai labiausiai paliečia būtent amerikietiškus technologijų milžinus, o tai didina politinę kainą Vašingtonui. ES savo ruožtu pabrėžia, kad taisyklės taikomos pagal veiklos mastą, o ne pagal šalį, ir yra nukreiptos į konkurencijos bei vartotojų apsaugą.

    Prekybos susitarimas ir tarifų šešėlis

    Įtampa kyla nepaisant to, kad anksčiau Briuselis ir Vašingtonas buvo pasiekę susitarimą, skirtą išvengti plataus masto tarifų karo. Vis dėlto Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Lange įspėjo, kad po baudos gali sekti tolesnė eskalacija ir papildomi JAV veiksmai.

    Tą pačią savaitę Baltieji rūmai pranešė apie naują tarifų režimą, susijusį su priverstinio darbo įtarimais pasaulinėse tiekimo grandinėse, kuris paliečia ir ES. Briuselis kol kas renkasi neskubėti atsakyti, siekdamas išlaikyti dialogo kanalus atvirus ir neperžengti susitarimuose numatytų ribų.

  • Teismas pristabdė Donaldo Trumpo 10 proc. muitus: Baltieji rūmai skundžia sprendimą

    Teismas pristabdė Donaldo Trumpo 10 proc. muitus: Baltieji rūmai skundžia sprendimą

    Kas nuspręsta teisme

    JAV Tarptautinės prekybos teismas nusprendė, kad 1974 metų Prekybos įstatymo 122 skirsnis nebuvo skirtas spręsti ilgalaikius prekybos deficitus, kai šalis importuoja daugiau nei eksportuoja. Dėl to buvo pristabdytas dalies naujų muitų taikymas konkretiems ieškovams.

    Byla kilo po to, kai trys ieškovai, dvi nedidelės importuotojų įmonės ir Vašingtono valstija, ginčijo administracijos sprendimą įvesti 10 proc. muitą plačiam importo prekių ratui. Teismas sprendimą priėmė balsų santykiu 2 prieš 1.

    Administracija sprendimą skundžia

    Donaldo Trumpo administracija kitą dieną pateikė apeliaciją, siekdama panaikinti teismo išvadą ir atkurti platesnį muitų taikymą. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris viešai pareiškė, kad Vašingtonas tikisi apeliaciją laimėti.

    „Esame įsitikinę, kad apeliacijoje šis sprendimas bus panaikintas ir mūsų pozicija bus patvirtinta“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris.

    Pats Donaldas Trumpas sprendimą kritikavo, kaltindamas teisėjus politiniu šališkumu. Jo teigimu, nepalankią baigtį nulėmė „du kairiųjų pažiūrų teisėjai“, nors sprendimą priėmė trijų teisėjų kolegija.

    Ką tai reiškia prekybai

    Teismo sprendimas nereiškia automatinio visų JAV muitų politikos sustabdymo, tačiau jis riboja galimybes remtis 122 skirsniu kaip universaliu pagrindu plačioms tarifų priemonėms. Praktinis poveikis trumpuoju laikotarpiu labiausiai susijęs su konkrečiais ieškovais, kurių atžvilgiu taikymas buvo sustabdytas.

    Reuters primena, kad 10 proc. muitai buvo numatyti kaip laikina priemonė ir pagal administracijos planą turėtų baigtis liepos pabaigoje. Vis dėlto teismo išvada gali tapti svarbiu precedentu, kaip ateityje bus vertinami bandymai muitais spręsti struktūrines prekybos problemas.

    Tuo pat metu JAV administracija signalizuoja, kad muitų darbotvarkė nesibaigia, ir ieško kitų teisinių kelių platesnėms priemonėms prieš pagrindinius prekybos partnerius, įskaitant Europos Sąjungą. Artimiausi mėnesiai gali tapti esminiai, nes teisiniai ginčai persipina su derybomis dėl prekybos įtampos su Kinija.