Tag: JAV rinkimai

  • Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ kada nors ryžtųsi atsisveikinti su „Xbox“? Toks klausimas vis dažniau skamba technologijų ir žaidimų industrijos užkulisiuose, o vienas ekspertas galimą scenarijų sieja su JAV politiniais sprendimais po rinkimų.

    „Substack“ publikuotoje analizėje buvęs „SuperData Research“ įkūrėjas ir NYU Stern profesorius Joostas van Dreunenas teigia, kad vis didėjantis amerikiečių pasipriešinimas dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros plėtrai gali tapti veiksniu, kuris priverstų bendrovę peržiūrėti prioritetus.

    Kaip cituojami „The Wall Street Journal“ duomenys, daugiau nei 40 apskričių ir miestų buvo balsuojama dėl duomenų centrų ribojimų, o 10 atvejų įvesti draudimai ar kiti suvaržymai. Tuo pačiu 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad kandidatų požiūris į DI jiems yra svarbus veiksnys balsuojant.

    Eksperto logika paprasta: jei naujai išrinkti politikai pradėtų stabdyti mokesčių lengvatas ar statybų leidimus serverinėms, „Microsoft“, į DI investavusi milijardus, galėtų būti priversta ieškoti papildomų taupymo priemonių ir peržiūrėti turimus aktyvus.

    DI investicijos ir spaudimas kaštams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didelės investicijos į DI pastaraisiais metais „Microsoft“ viduje jau reiškė skausmingus sprendimus – įskaitant masinius atleidimus ir žaidimų padalinio studijų uždarymus.

    Tokiame kontekste „Xbox“ vadovybei gali atrodyti kaip vienas iš optimizavimo taikinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais žaidimų padalinio pajamos vis dar fiksuoja kritimus, kai tuo metu paieškos ir reklamos segmentas augo 10 proc. ir pagal augimo tempą aplenkė žaidimų verslą.

    Kalbos apie investuotojus ir nauja „Xbox“ kryptis

    Minima ir tai, kad „The Information“ anksčiau skelbė, jog privataus kapitalo fondai preliminariai domėjosi galimybe perimti „Xbox“ – jo vertė esą buvo vertinama 100–150 mlrd. JAV dolerių. Nors „Microsoft“ atstovas yra sakęs, kad prekės ženklas neparduodamas, tekste pažymima, kad praktikoje situacija gali pasikeisti.

    Potencialiems pirkėjams patrauklumo, pasak autoriaus, gali pridėti ir strateginiai pokyčiai. Straipsnyje rašoma apie naują kryptį, kai kuriamas dedikuotas padalinys „XP“, kurio tikslas – plėsti žaidimų turinį į kino ir televizijos ekranus, taip „Xbox“ modelį priartinant prie tradicinės pramogų ir žiniasklaidos bendrovės.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad van Dreuneno piešiamas scenarijus šiuo metu tėra industrijos prognozė. Tačiau didėjant DI kaštams ir augant politiniam spaudimui dėl duomenų centrų, tokios diskusijos gali tapti gerokai aktualesnės.

  • Turkijos žiniasklaida: „amerikiečiai nebenori karo“ – tai sieja su respublikonų pralaimėjimu

    Turkijos žiniasklaida, vertindama JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus, teigia, kad jie atskleidė paprastą nuotaiką: amerikiečiai nebenori karo. Tokia interpretacija siejama su respublikonų nesėkme ir prezidento Donaldo Trumpo politika.

    Anot turkų dienraščio „Hurriyet“, rinkimų baigtis apvertė politinę situaciją Vašingtone, o perėjusi Senato kontrolė pas demokratus apribojo Baltųjų rūmų manevro laisvę. Leidinys akcentuoja, kad visuomenės nusiteikimas prieš karinius konfliktus tapo reikšmingu veiksniu.

    „Hurriyet“ cituojamas atsargos pulkininkas, buvęs Turkijos žvalgybos pareigūnas Coskunas Basbugas pagrindine Trumpo pralaimėjimo priežastimi įvardijo ekonomiką. Jis taip pat pabrėžė matantis aiškų atotrūkį tarp rinkiminių pažadų ir realių veiksmų.

    Pasak komentatoriaus, Trumpo neįgyvendinti pažadai „užbaigti karus“ prisidėjo prie nusivylimo, o vienu iš jautriausių klausimų tapo pragyvenimo kaina ir naftos brangimas, siejamas su karinėmis įtampomis. Jo vertinimu, dalis rinkėjų ėmė kelti klausimus, kodėl JAV įsitraukia į konfliktus ir ką iš to gauna.

    Naftos kainos ir politika Irano atžvilgiu

    Turkijos dienraštis „Daily Sabah“ demokratų pergalę pavadino visos šalies masto kritika Donaldui Trumpui, kuri, anot leidinio, gali apriboti jo galimybes įgyvendinti darbotvarkę per likusius dvejus kadencijos metus.

    Leidinys taip pat rašė, kad rinkimų rezultatai atspindi pyktį dėl pragyvenimo išlaidų, muitų ir Trumpo „karo su Iranu“, kuris esą prisidėjo prie staigaus degalų kainų augimo JAV ir didino nepasitenkinimą prezidentu.

    Tuo metu televizijos A Haber korespondentas teigė, kad respublikonų pralaimėjimą tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato rinkimuose lėmė pats Donaldas Trumpas, ypač jo politika Irano atžvilgiu ir jos sąsajos su degalų kainomis.

    Demokratų sėkmė siejama ir su kritika Izraeliui

    Televizijos TGRT komentatorius Mehmetas Beyhanas savo vertinime ragino rezultatų neatskirti nuo JAV santykių su Izraeliu. Jo teigimu, demokratai pasiekė gerų rezultatų ir dėl šių santykių kritikos.

    Ekspertas tvirtino, kad Izraelis amerikiečių politikams esą neatneša naudos, o priešingai – tampa nuostolių priežastimi. Tokie pasisakymai Turkijos žiniasklaidoje pateikiami kaip viena iš priežasčių, aiškinančių rinkėjų nuotaikų pokyčius.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimai: kas spręsis lapkričio 3-ąją ir kodėl tai svarbu Trumpui

    Lapkričio 3 dieną milijonai JAV rinkėjų eis balsuoti vadinamuosiuose vidurio kadencijos (midterms) rinkimuose, kurie nulems, kas kontroliuos Vašingtoną antroje prezidento kadencijos pusėje. Nors Donaldo Trumpo pavardės biuleteniuose nebus, būtent šie rinkimai gali iš esmės pakeisti jo galimybes įgyvendinti politinius pažadus.

    Rinkėjai spręs dėl visos Atstovų Rūmų sudėties, daugiau nei trečdalio Senato vietų, taip pat rinks dalies valstijų ir vietos valdžią. Kaip skelbia „Al Jazeera“, balsuoti teisę turi apie 210 mln. JAV piliečių.

    Vidurio kadencijos rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl Baltųjų rūmų politikos. Kongresas turi svertų ne tik priimti įstatymus ir tvirtinti federalinį biudžetą, bet ir inicijuoti tyrimus, todėl daug kas priklauso nuo to, kuri partija turės daugumą.

    Šį kartą intriga ypač didelė dėl itin trapios dabartinės daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. Net ir vienų rūmų kontrolės praradimas reikštų, kad prezidento darbotvarkė gali strigti, o politinės kovos persikelti į biudžeto derybas ir kasdienį teisėkūros procesą.

    Kova dėl Kongreso kontrolės

    Šiuo metu respublikonai turi nedidelę daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Jei viena iš šių daugumų išslystų iš rankų, demokratai galėtų blokuoti administracijos įstatymų iniciatyvas ir aktyviau naudotis parlamentinės kontrolės įrankiais.

    Tekste nurodoma, kad demokratams perimti kontrolę pakaktų iškovoti tris papildomus mandatus Atstovų Rūmuose ir keturis Senate. Senato atveju pabrėžiama ir svarbi detalė: jei rezultatas būtų 50 prieš 50, persvarą išlaikytų respublikonai, nes lemiamą balsą turi viceprezidentas, o šias pareigas eina JD Vance.

    Minima, kad valdžios pasidalijimas Vašingtone galėtų lemti rimtus biudžetinius aklagatvius ir priversti prezidentą daugiau dėmesio skirti užsienio politikai, kai vidaus darbotvarkė stringa Kongrese.

    Kiek vietų bus renkami

    Atstovų Rūmų nariai JAV renkami dvejų metų kadencijai, todėl lapkričio 3 dieną bus renkami visi 435 mandatai. Daugumai reikia 218 vietų.

    Senate situacija kitokia: senatoriai renkami šešeriems metams, o kas dvejus metus atnaujinama maždaug trečdalis sudėties. Šį kartą rinkėjai balsuos dėl 33 vietų reguliariuose rinkimuose.

    Be to, vyks papildomi (special) rinkimai Floridoje ir Ohajuje, skirti užpildyti vietas, atsilaisvinusias po to, kai Marco Rubio tapo valstybės sekretoriumi, o JD Vance – viceprezidentu. Iš viso, kaip nurodoma tekste, bus kovojama dėl 35 senatorių mandatų (22 šiuo metu priklauso respublikonams, 13 – demokratams).

    Rinkimų dieną sprendimai bus priimami ne tik federaliniu lygmeniu: 36 valstijose vyks gubernatorių rinkimai, o visoje šalyje rinkėjai balsuos ir dėl valstijų įstatymų leidybos institucijų bei vietos referendumų.

    Kokios temos svarbiausios rinkėjams

    Abiejų partijų kampanijose dominuoja klausimai, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų kasdienybę. Tarp svarbiausių minimi pragyvenimo kaštai: degalų kainos, būsto rinka ir sveikatos priežiūros išlaidos.

    Ne mažiau aštrūs išlieka ginčai dėl reprodukcinių teisių, imigracijos politikos ir diskusijos apie pačios JAV demokratijos būklę. Šios temos tradiciškai stipriai mobilizuoja skirtingas rinkėjų grupes.

    Šiame rinkimų cikle išryškėja ir papildomi iššūkiai: tekste minimas besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ypač karo tarp JAV ir Izraelio su Iranu kontekstas. Vietos lygmeniu vis daugiau emocijų kelia ir spartus dirbtinio intelekto (AI) vystymasis bei didžiulių duomenų centrų statybos, keliant klausimus dėl darbo vietų saugumo ir galimo energijos kainų augimo namų ūkiams.

    Taip pat primenama, kad vidurio kadencijos rinkimuose paprastai balsuoja mažesnė dalis piliečių nei per prezidento rinkimus: nuo 1944 metų istorinė vidutinė rinkėjų aktyvumo riba siekia 42 proc.

    Kada laukti rezultatų ir kas yra „raudonasis miražas“

    Pirmųjų rezultatų amerikiečiai ir pasaulis pradės laukti lapkričio 3-iosios vakarą, užsidarius apylinkėms Rytų pakrantėje. Tekste nurodoma, kad tai prasidės nuo 18.00 val. vietos laiku, tai yra vidurnaktį Lenkijos laiku.

    Vis dėlto daugelyje itin apylygiai vykstančių kovų galutinio nugalėtojo gali tekti palaukti. Išankstiniai skaičiavimai rinkimų naktį nėra galutiniai, o pašto ar sąlyginiais biuleteniais atiduotų balsų skaičiavimas kai kuriose valstijose gali užtrukti net kelias savaites.

    Tekste atkreipiamas dėmesys į reiškinį, vadinamą „raudonuoju miražu“. Kadangi respublikonų rėmėjai dažniau balsuoja gyvai rinkimų dieną, pirmosios suvestinės gali rodyti ryškią jų persvarą, kuri vėliau, prisijungus paštu atiduotiems balsams (istoriniu požiūriu dažniau palankiems demokratams), gali greitai tirpti ar net apsiversti.

    Minima ir dar viena svarbi detalė: tokiose valstijose kaip Džordžija, jei nė vienas kandidatas į Senatą nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų, būtų rengiama antra rinkimų turo data – gruodžio 1 dieną. Galutinai išrinkti politikai turėtų prisiekti ir pareigas pradėti eiti 2027 metų sausio 3 dieną.

  • JAV rinkimai ant peilio ašmenų: 6 valstijos, kurios nulems Senato kontrolę Vašingtone

    JAV vidurio kadencijos rinkimai šiemet žada itin įtemptą finalą, o daugiausia dėmesio krypsta į Senatą. Nors Atstovų Rūmų dauguma dažnai kinta pagal bendrą rinkėjų nuotaiką, būtent 100 vietų Senate lemia, kas tvirtins teisėjus, stabdys ar stums prezidento darbotvarkę ir formuos užsienio politikos kryptį.

    Senate kas dvejus metus perrenkama maždaug trečdalis narių, o likusieji tęsia šešerių metų kadencijas, todėl net kelių valstijų rezultatai gali iš esmės pakeisti jėgų pusiausvyrą. Jei pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamas balsas atitektų viceprezidentui, todėl kiekvienas mandatas tampa kritinis.

    Šešios valstijos, kurios spręs

    Rinkimų analitikai išskiria šešias valstijas, kuriose kova laikoma visiškai atvira ir kur nedidelės apklausų paklaidos gali apversti prognozes. Tokiose vietose svarbiausi tampa ne tik kandidatų debatai, bet ir ankstyvasis balsavimas, rinkėjų mobilizacija bei nepriklausomų rinkėjų elgsena.

    Dažniausiai prie lemtingų priskiriamos Pietų Karolina, Kanzasas, Teksasas, Mičiganas, Aliaska ir Meinas. Šios valstijos skiriasi demografija ir politinėmis tradicijomis, tačiau jas vienija tai, kad kampanijų pinigai ir nacionalinių partijų dėmesys čia suteka kaip į pagrindinius mūšio taškus.

    Mičiganas išsiskiria tuo, kad dažnai tampa lakmuso popierėliu pramoninių regionų nuotaikoms, o Aliasko ir Meino rezultatus gali lemti specifinės vietinės temos, nuo energetikos iki žvejybos sektoriaus. Teksase ir Kanzase svarbų vaidmenį neretai suvaidina priemiesčių rinkėjai, jautriai reaguojantys į ekonomikos perspektyvas.

    Ekonomika ir karai keičia nuotaikas

    Rinkimų dinamikoje tradiciškai dominuoja ekonomika: infliacija, degalų kainos, būsto įperkamumas ir darbo rinkos stabilumas. Apklausose amerikiečiai šiuos klausimus nuosekliai įvardija kaip svarbiausius, o partijos stengiasi parodyti, kuri geriau suvaldys kainų spaudimą ir mokesčių naštą.

    Ne mažiau svarbi ir užsienio politika, ypač kai tarptautinės krizės tiesiogiai veikia energijos kainas bei saugumo jausmą. Tokiais laikotarpiais rinkėjų nuomonė gali staigiai keistis, todėl net ir anksčiau saugiomis laikytos valstijos kartais atsiduria tarp svyruojančių.

    Kodėl Senatas svarbesnis nei atrodo

    Senatas tvirtina aukščiausio lygio pareigūnus ir teisėjus, ratifikuoja tarptautines sutartis ir turi reikšmingą įtaką gynybos bei pagalbos užsieniui paketams. Dėl to net vieno mandato persvara gali nulemti, ar Vašingtonas rinksis kompromisą, ar konfrontaciją tarp prezidento administracijos ir Kongreso.

    Artėjant balsavimui, kampanijos vis dažniau remiasi mikrotikslinimu ir duomenų analize, siekiant pasiekti nedideles, bet lemiamas rinkėjų grupes. Galutinį rezultatą šiose šešiose valstijose gali nulemti keli procentiniai punktai ir tai, kuri pusė geriau mobilizuos savo rėmėjus rinkimų dieną.

  • FED sprendimas jau netrukus: ką reiškia 3,7 proc. infliacija, naftos šuolis ir rinkimai JAV?

    FED sprendimas jau netrukus: ką reiškia 3,7 proc. infliacija, naftos šuolis ir rinkimai JAV?

    JAV Federalinis rezervų bankas (FED) trečiadienį turėtų paskelbti, kad bazinių palūkanų normų intervalo nekeičia ir palieka jį 3,75–4 proc. ribose. Sprendimas bus priimtas likus mažiau nei savaitei iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, todėl rinkos itin jautriai vertina kiekvieną užuominą dėl tolimesnių žingsnių.

    Investuotojai daugiausia dėmesio skiria tam, ar gruodį gali grįžti palūkanų kėlimas. Pagal ateities sandorių signalus tikimybė, kad artimiausiame posėdyje palūkanos bus paliktos nepakeistos, vertinama kaip labai didelė, tačiau gruodžio scenarijus išlieka atviras.

    Infliacija vėl kelia įtampą

    Rinkų nerimą didina tai, kad metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc. ir buvo didesnė nei rugpjūtį. Bazinė infliacija, kuri atmeta maisto ir energijos kainų svyravimus, taip pat išlieka aukštesnė nei FED siekiamas 2 proc. kainų stabilumo tikslas.

    Energetikos kainos išlieka vienu svarbiausių infliacijos variklių. Degalų brangimas JAV pastaraisiais mėnesiais buvo reikšminga vartotojų kainų kilimo dalis, o dyzelino kainos dar labiau išpučia logistikos ir prekių gabenimo sąnaudas, kurios persiduoda į galutines kainas.

    Naftos rinkoje įtampa tebėra didelė, nors pastarosiomis dienomis kainos buvo smukusios. „Brent“ rūšies naftos kaina spalį buvo pasiekusi apie 111 eurų už barelį lygį ir, nors vėliau traukėsi, vis dar ryškiai viršija laikotarpio prieš karą Irano regione kainas.

    Brangus skolinimasis jau jaučiamas

    FED sprendimus komplikuoja tai, kad finansavimo sąlygos griežtėja ir be papildomų palūkanų didinimų. Ilgesnio laikotarpio skolinimosi kaštai išaugę, o būsto paskolų palūkanos JAV laikosi ties daugiametėmis aukštumomis, todėl daliai gyventojų būsto įsigijimas tampa nebeįperkamas.

    Kartu stipresnis JAV doleris ir aukštesnės palūkanos veikia tarptautines rinkas: brangsta skolos aptarnavimas, išlieka spaudimas rizikingesniam turtui, o kapitalas linkęs rinktis saugesnes grąžas. Dėl to FED retorika svarbi ne tik JAV, bet ir Europai bei besivystančioms ekonomikoms.

    Vis dėlto JAV ekonomika kol kas labiau lėtėja, nei traukiasi. Darbo rinka rodo vėsimo požymius, tačiau bendras aktyvumas išlieka pakankamai atsparus, todėl FED tenka balansuoti tarp infliacijos suvaldymo ir rizikos per smarkiai pristabdyti augimą.

    Visos akys į Kevino Warsho žodžius

    Po sprendimo žiniasklaidai kalbėsi FED vadovas Kevinas Warshas, o būtent jo formuluotės gali nulemti rinkų kryptį. Investuotojai vertins, ar akcentuojama būtinybė sparčiau grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo, ar labiau pabrėžiama kantrybė ir duomenų svarba.

    „Aš iš anksto nesprendžiu posėdžių, tačiau Federaliniame rezerve aiškiai pasakėme, kad užtikrinsime kainų stabilumą“, – sakė Kevinas Warshas.

    Įtampą didina ir politinis fonas prieš rinkimus: FED tradiciškai siekia išlaikyti nepriklausomumą ir vengti veiksmų, kurie galėtų būti interpretuojami kaip įsikišimas į politinį procesą. Dėl to sprendimas dėl palūkanų gali būti nukeltas, tačiau rinkos pasirengusios staigiems pokyčiams, jei infliacijos duomenys vėl nustebintų į viršų.

    Artimiausias svarbus testas laukia netrukus po posėdžio, kai bus skelbiami JAV ekonomikos augimo ir FED ypač stebimo PCE infliacijos rodikliai. Jei jie patvirtins, kad kainų spaudimas išlieka užsispyręs, gruodžio palūkanų kėlimas vėl gali tapti baziniu scenarijumi.

  • Trumpas viešai įžeidė Norvegiją ir prisiminė Nobelį: Oslo atsakas – priminė vieną taisyklę

    JAV prezidento rinkimų kampanijos metu Donaldas Trumpas viešame mitinge užsipuolė Norvegiją, susiedamas tai su tuo, kad negavo Nobelio taikos premijos. Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barth Eide sureagavo pabrėždamas Nobelio komiteto nepriklausomumą ir ragindamas šiuos pareiškimus vertinti rinkimų kontekste.

    Viename Respublikonų partijos renginių Donaldas Trumpas Norvegiją apibūdino itin įžeidžiančiais žodžiais. Savo pasisakymą jis susiejo su seniai kartojamu priekaištu dėl Nobelio taikos premijos, kurios, jo teigimu, nepelnytai negavo.

    Šalia šios temos Trumpas palietė ir imigraciją, aiškindamas, iš kokių šalių atvykstančius žmones JAV esą norėtų matyti, o iš kokių ne. Nors jo retorika buvo aštri, viešai nepateikta informacijos apie konkrečius naujus sprendimus, ribojančius norvegų atvykimą į Jungtines Valstijas.

    Oslo reakcija į pareiškimus

    Norvegijos diplomatijos vadovas Espenas Barth Eide, komentuodamas situaciją šalies žiniasklaidai, priminė esminį principą: Nobelio taikos premijos laureatą renka nepriklausomas Norvegijos Nobelio komitetas. Pasak ministro, šis procesas nėra pavaldus nei Norvegijos vyriausybei, nei užsienio valstybių lyderiams.

    „Nobelio komitetas sprendimus priima savarankiškai, o politikai neturi ir negali turėti įtakos jo verdiktams“, – sakė Espenas Barth Eide.

    Ministras taip pat užsiminė, kad dalis aštresnių pareiškimų gali būti skirti vidaus auditorijai rinkimų kampanijos metu. Jo teigimu, tokiais laikotarpiais politinė kalba dažnai tampa provokuojanti, tačiau tai neturėtų užgožti realių dvišalių santykių turinio.

    Santykiai su JAV išlieka svarbūs

    E. B. Eide pabrėžė, kad Norvegijai svarbus ilgalaikis bendradarbiavimas su JAV, ypač saugumo ir gynybos srityse. Norvegija yra NATO narė, o transatlantiniai ryšiai, pasak Oslo, išlieka strateginiai, nepaisant politinių pareiškimų rinkimų metu.

    Norvegijos pusė leido suprasti, kad neketina eskaluoti situacijos vien dėl kampaninių pasisakymų. Anot ministro, svarbiau išlaikyti darbinį dialogą ir remtis institucijų, o ne emocijų diktuojama darbotvarke.

    Nobelio taikos premija kasmet skiriama Osle, o kandidatus teikti gali ribotas ratas asmenų ir institucijų, įskaitant parlamentų narius, vyriausybių atstovus, tarptautinių organizacijų vadovus ir akademinę bendruomenę. Laureatą renka Nobelio komitetas, veikiantis pagal Alfredo Nobelio testamentu nustatytas taisykles.

  • Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Ar JAV balsuos telefonu?

    Išmaniųjų telefonų vaidmuo kasdienybėje auga, tačiau vienas jautriausių procesų – balsavimas rinkimuose – daugelyje šalių vis dar vyksta tradiciškai. JAV verslininkas ir buvęs kandidatas į prezidentus Andrew Yangas teigia, kad tai gali pasikeisti greičiau, nei daugelis tikisi.

    Interviu apie technologijų ateitį Yangas prognozavo, kad per artimiausius aštuonerius metus JAV rinkėjai turės galimybę balsuoti išmaniaisiais telefonais. Jo teigimu, tai būtų ne privalomas, o papildomas būdas šalia balsavimo apylinkėse ar paštu.

    Kaip tai galėtų veikti?

    Pasak Yango, modelis galėtų būti mišrus: žmogus pasirinktų, ar balsuoti fiziškai, ar skaitmeniniu būdu. Tokiu atveju mobilus balsas būtų apdorojamas taip, kad rinkimų administravimui liktų patikrinamas pėdsakas.

    Jis rėmėsi JAV nevyriausybinių iniciatyvų bandymais, kuriuose numatomas ir popierinis atsarginis patvirtinimas, kai skaitmeninis biuletenis pasiekia rinkimų institucijas. Tai, anot jo, suteiktų papildomą tikrinimo sluoksnį ir mažintų ginčų dėl rezultatų riziką.

    Pažadai ir baimės

    Diskusijos dėl elektroninio balsavimo vyksta ne vien JAV. Po to, kai Estija 2005 metais pirmoji pasaulyje įdiegė internetinį balsavimą savivaldos rinkimuose, tema tapo nuolatiniu technologijų ir demokratijos ginčų objektu.

    Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, balsavimo slaptumo ir kibernetinio saugumo rizikas: nuo galimo duomenų perėmimo iki sudėtingai aptinkamų pažeidžiamumų. Taip pat keliami klausimai dėl rinkėjo aplinkos kontrolės, nes balsuojant namuose sunkiau užtikrinti, kad sprendimas priimtas be spaudimo.

    Tuo metu šalininkai pabrėžia kitą pusę: patogesnis balsavimas gali didinti rinkėjų aktyvumą, ypač tarp jaunų, dažnai persikeliančių ar dėl darbo grafiko ribojamų žmonių. Yangas laikosi būtent šios pozicijos ir sako, kad technologijos pagaliau galėtų prisidėti prie demokratijos stiprinimo, o ne tik prie visuomenės susipriešinimo.

    „Išmanieji telefonai demokratijos veikimui dažnai buvo labiau minusas, todėl laikas, kad jie padarytų ką nors gero“, – sakė Andrew Yangas.

    Kodėl tai gali pakeisti JAV politiką?

    Yangas teigia, kad patogesnis balsavimas ypač paveiktų pirminius rinkimus, kuriuose tradiciškai dalyvauja mažesnė rinkėjų dalis. Jo argumentas paprastas: kai kandidatus realiai išrenka palyginti siauras elektoratas, į viršų dažniau prasimuša labiausiai mobilizuojantys, o ne plačiausiai priimtini politikai.

    Jis taip pat sieja mobilų balsavimą su mažesne poliarizacija ir didesne erdve alternatyvoms šalia dviejų dominuojančių partijų. Yangas, vienas Forward Party įkūrėjų, tvirtina, kad platesnis dalyvavimas galėtų paskatinti JAV politinę sistemą tapti labiau atstovaujančia skirtingoms visuomenės grupėms.

    Kartu jis perspėja, kad be struktūrinių pokyčių ir didesnio piliečių įsitraukimo socialinė bei ekonominė nelygybė gali tik gilėti. Jo vertinimu, visuomenė pernelyg dažnai ieško vieno gelbėtojo ar kaltininko, kai iš tiesų sprendimų reikia pačioje sistemoje.

    „Mes ieškome herojaus ar piktadario, kuris viską pakeistų, bet iš tikrųjų reikia keisti pačią sistemą“, – sakė Andrew Yangas.

    Nors Yango vizija skamba ambicingai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo dviejų dalykų: technologinio patikimumo ir visuomenės pasitikėjimo. Būtent pastarasis JAV rinkimų kontekste dažnai tampa lemiamu barjeru, todėl mobilus balsavimas greičiausiai pirmiausia būtų diegiamas etapais ir ribotu mastu.

  • Teismas neleido stabdyti Trumpo plano dėl federalinio rinkėjų sąrašo ir balsavimo paštu ribojimų

    Teismas neleido stabdyti Trumpo plano dėl federalinio rinkėjų sąrašo ir balsavimo paštu ribojimų

    Teismo sprendimas kol kas nekeičia taisyklių

    JAV federalinis teisėjas atsisakė laikinai sustabdyti prezidento Donaldo Trumpo vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama sukurti federalinį rinkėjų sąrašą ir apriboti balsavimą paštu. Sprendimas reiškia, kad administracija kol kas gali tęsti pasirengimą galimiems pokyčiams, tačiau pati tvarka dar nėra pradėta taikyti.

    Bylą nagrinėjęs JAV apygardos teisėjas Carlas Nicholsas Vašingtone atmetė demokratų ir pilietinių teisių organizacijų prašymą skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai teigė, kad rinkimų taisykles nustato valstijos ir Kongresas, o ne prezidentas, todėl įsakas, jų vertinimu, gali prieštarauti Konstitucijai.

    Kodėl teismas neskubėjo stabdyti įsako

    Teisėjas sutiko su Trumpo administracijos argumentu, kad ginčijamas įsakas dar nėra įgyvendintas, todėl šiuo metu per anksti jį blokuoti. Teismo vertinimu, pareiškėjai kol kas negalėjo įrodyti neatidėliotinos žalos, kuri pateisintų preliminarų draudimą.

    „Teismas pripažįsta, kad Pašto tarnyba ateityje gali priimti galutinę taisyklę, kuri tiesiogiai paveiktų ieškovus ar jų narius, arba kad Vyriausybė gali parengti valstijų pilietybės sąrašus, kuriuose dėl konkrečių trūkumų būtų praleisti tam tikri asmenys“, – rašė C. Nicholsas.

    „Ieškovai, žinoma, galės atnaujinti prašymus, jei ir kai tokie veiksmai įvyks. Tačiau iki tol jie negali pagrįsti, kad būtina taikyti preliminarų teismo draudimą“, – pridūrė teisėjas.

    Kas numatyta įsake ir kas kelia nerimą

    Trumpo įsaką Baltieji rūmai paskelbė kovo mėnesį, kai Kongrese įstrigo prezidento remtas rinkimų sistemos pertvarkos projektas. Dokumente numatyta, kad federalinė valdžia sudarytų tinkamų balsuoti rinkėjų sąrašą, o JAV Pašto tarnyba balsavimo biuletenius paštu pristatytų tik į šį sąrašą įtrauktiems asmenims.

    Kritikai įspėja, kad toks mechanizmas galėtų tapti piktnaudžiavimo įrankiu, o skubus perėjimas prie naujos sistemos sukeltų administracinį chaosą. Taip pat akcentuojama, kad paštininkų įtraukimas į rinkimų procesą kaip papildomos kontrolės grandies būtų problemiškas tiek praktiškai, tiek dėl institucijų funkcijų ribų.

    Teisiniai ginčai tęsis, bet pirminių rinkimų tai nepakeis

    Šis sprendimas neužkerta kelio naujiems ieškiniams, kai tik administracija pradės realius įgyvendinimo veiksmus. Paraleliai vyksta ir kita byla Bostone, kur taip pat siekiama užblokuoti įsaką.

    Net jei administracija veiktų greitai, pokyčių pirminių rinkimų metu nesitikima, nes jie tęsiasi iki kito mėnesio. Tačiau artėjant rudenį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams, bet koks taisyklių perbraižymas gali tapti vienu svarbiausių politinių ir teisinių ginčų taškų.

    „Esame pasirengę atnaujinti kovą, jei ir kai administracija žengs kitus žingsnius“, – sakė Juanas Proaño, Lotynų Amerikos piliečių lygos vadovas.

    Trumpas jau ne pirmą kartą vykdomaisiais įsakymais bando keisti rinkimų administravimo principus. Ankstesnis jo įsakas, paskelbtas netrukus po antrosios kadencijos pradžios ir numatęs, be kita ko, reikalavimą registruojantis balsuoti pateikti dokumentinį pilietybės įrodymą, buvo sustabdytas kelių federalinių teisėjų.

    Po 2020 metų prezidento rinkimų pralaimėjimo Joe Bidenui Trumpas ne kartą kartojo nepagrįstus teiginius apie tariamai plačiai paplitusį sukčiavimą balsuojant paštu. Vis dėlto įvairūs auditai ir tyrimai, įskaitant atliktus respublikonų kontroliuojamose institucijose, sisteminio ir plataus masto sukčiavimo nepatvirtino.