CP v2

Tag: JAV tarifai

  • Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Portugalų ekonomistas Ricardo Reis, Londono ekonomikos mokyklos profesorius, buvo siejamas su vyriausiojo ekonomisto pareigomis Tarptautiniame valiutos fonde, tačiau, žiniasklaidos teigimu, jo kandidatūra buvo atidėta. Pranešama, kad sprendimas siejamas su viešai išsakytu vertinimu apie Donaldo Trumpo taikytus tarifus.

    „Financial Times“, remdamasis trimis anoniminiais šaltiniais, skelbė, kad TVF atsitraukė sužinojęs apie R. Reis požiūrį į JAV prekybos politiką. Pats ekonomistas komentarų šiai istorijai nepateikė, o TVF atrankos detalių nekomentavo, nurodydamas konfidencialumą.

    R. Reis yra įspėjęs, kad tarifai gali kelti kainas JAV ir tapti naujo infliacijos šuolio katalizatoriumi. Ekonomistų vertinimu, tarifai dažnai veikia kaip papildomas mokestis importui, kurio dalį kaštų verslai perduoda vartotojams per galutines prekių ir paslaugų kainas.

    Ši istorija išryškina platesnę įtampą tarp ekonominių vertinimų ir politinių sprendimų, ypač kai kalbama apie prekybos ribojimus. Pastaraisiais metais tarifai ir kitos prekybos kliūtys vis dažniau pristatomos kaip nacionalinio saugumo ar strateginių tiekimo grandinių stiprinimo priemonė, tačiau tuo pat metu didina riziką kainų stabilumui ir ekonomikos augimui.

    Galiausiai TVF vyriausiąja ekonomiste buvo paskirta Silvana Tenreyro, buvusi Anglijos banko politikos formuotoja ir taip pat Londono ekonomikos mokyklos profesorė. Pasak cituotų šaltinių, ji taip pat mano, kad tarifai slopina augimą, tačiau vertinama kaip mažiau kritiška Trumpo administracijos atžvilgiu.

    TVF pabrėžė, kad atranka buvo „griežta ir konkurencinga“, tačiau detalių apie kandidatų vertinimą nepateikė. Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokie personalo sprendimai tarptautinėse institucijose visuomet vertinami jautriai, nes gali turėti įtakos organizacijos reputacijai ir pasitikėjimui jos analitine nepriklausomybe.

    Tarifų tema išlieka viena svarbiausių globalios ekonomikos darbotvarkėje, nes ji veikia infliacijos trajektoriją, įmonių investicijas ir tarptautinę prekybą. TVF tradiciškai akcentuoja, kad nuspėjama prekybos politika ir mažesnės kliūtys prekybai padeda palaikyti ilgalaikį produktyvumą, tačiau realybėje vis dažniau susiduriama su protekcionizmo banga ir geopolitiniais motyvais.

  • „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    Po to, kai Europos Komisija „Google“ skyrė 890 mln. eurų baudą pagal Skaitmeninių rinkų aktą, Briuselis ragina ruoštis aštresnei Vašingtono reakcijai. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange teigia, kad įtampa gali persikelti į platesnius ES ir JAV prekybos santykius.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris baudą pavadino nepagrįsta ir pareiškė, jog tokie sprendimai kuria neapibrėžtumą deryboms bei prekybai. ES pareigūnai akcentuoja, kad taisyklės taikomos visiems rinkos dalyviams, o ne tik JAV bendrovėms.

    Kas yra Skaitmeninių rinkų aktas?

    Skaitmeninių rinkų aktas yra ES taisyklių paketas, skirtas riboti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją. Jis nustato pareigas vadinamiesiems vartų sargams, pavyzdžiui, reikalavimus dėl duomenų naudojimo, paslaugų susiejimo ar prieigos prie platformos funkcijų.

    Europos Komisija šiuo aktu siekia mažinti situacijas, kai viena platforma savo dydžiu ir ekosistemomis užkerta kelią konkurentams pasiekti vartotojus. Būtent tokio reguliavimo kryptis JAV politinėje erdvėje dažnai vertinama kaip išskirtinai griežta, ypač kai ji paliečia JAV kilmės technologijų gigantus.

    JAV tarifai ir priverstinio darbo argumentas

    Berndas Lange taip pat kritikavo JAV sprendimą naujoje tarifų schemoje taikyti priemones prekybos partneriams, įskaitant ES, remiantis priverstinio darbo argumentu. Pasak jo, ES šioje srityje turi griežtą teisinį reguliavimą, todėl toks taikymasis į Europą atrodo nelogiškas.

    „Turime puikų teisinį reguliavimą, net griežtesnį nei Jungtinės Valstijos“, – sakė Berndas Lange.

    Jis taip pat tikisi, kad dalis JAV sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o prekybos politika labiau sugrįš į Kongreso rankas. Tai, jo teigimu, suteiktų daugiau stabilumo verslui ir sumažintų staigių politinių posūkių riziką.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    ES ir JAV santykiai pastaraisiais metais balansuoja tarp strateginės partnerystės ir augančios konkurencijos dėl technologijų bei pramonės politikos. Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas Vašingtone dažnai matomi kaip priemonės, kurios gali daryti tiesioginę įtaką JAV kompanijų pajamoms Europoje.

    Europos verslui svarbiausia žinutė yra rizikos valdymas: reguliavimo ginčai gali virsti platesniais prekybiniais konfliktais, kurie paveiktų tiekimo grandines ir eksportą. Briuselis tuo pat metu siekia išlaikyti principą, kad vidaus rinkos taisyklės nėra derybų objektas, net jei didėja politinis spaudimas.

    „Tiesą sakant, tikiuosi, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – sakė Berndas Lange.

  • Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Sąjunga ruošiasi priimti naujus Jungtinių Valstijų tarifus, kuriuos Vašingtonas artimiausiomis dienomis ketina taikyti dėl įtarimų, susijusių su priverstiniu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse. Europos Komisija pabrėžia, kad kritinis kriterijus yra 15 proc. riba, įtvirtinta 2025 metų liepą pasiektame ES ir JAV prekybos susitarime.

    Komisijos teigimu, nors Briuselis su tokių priemonių motyvais nesutinka, šiuo metu prioritetas yra užtikrinti susitarimo laikymąsi ir apsaugoti bendroves nuo staigių ir nenuspėjamų prekybos sąlygų pokyčių. ES pareigūnai atidžiai seka, kokio dydžio galutiniai muitai bus įtvirtinti ir kaip jie bus taikomi konkrečioms prekių grupėms.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme JAV partneriams“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

    „Tačiau pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad susitarimas būtų gerbiamas, o mūsų įmonės gautų stabilumą ir nuspėjamumą“, – pridūrė jis.

    Kas keičiasi JAV tarifų režime

    Dabartinis JAV tarifų režimas, taikomas prekybos partneriams, baigia galioti penktadienį, o JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris nurodė, kad naujų priemonių įgyvendinimas yra neišvengiamas. Šios priemonės siejamos su JAV atliekamu vertinimu, ar prekybos partneriai pakankamai kovoja su priverstiniu darbu pagamintų prekių patekimu į rinką.

    ES ir JAV susitarimas numato, kad JAV muitai Europos Sąjungos prekėms neturėtų viršyti 15 proc. lubų. Europos Komisija akcentuoja, kad būtent šios ribos laikymasis leistų išvengti plataus masto eskalacijos ir išsaugoti bent minimalų planavimo aiškumą eksportuotojams.

    JAV šiemet jau buvo įvedusi papildomus muitus prekybos partneriams po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris ankstesnius 2025 metų tarifus pripažino neteisėtais. Pridėjus juos prie įprastų taikomų muitų, vidutinė našta ES prekėms, kaip nurodoma, yra priartėjusi prie 15 proc. ribos.

    Priverstinio darbo tema – ir ES darbotvarkėje

    Europos Komisija pabrėžia, kad Europos Sąjungoje jau galioja griežtas reguliavimas, nukreiptas prieš priverstiniu darbu pagamintas prekes, ir kad tokiais argumentais grindžiami tarifai, Briuselio vertinimu, nėra pagrįsti. Komisija yra viešai sakiusi, jog muitai dėl šių priežasčių būtų nepateisinami, tačiau dabar signalizuoja pragmatišką laikyseną, orientuotą į susitarimo ribų išsaugojimą.

    Situaciją komplikuoja ir platesnė JAV prekybos politikos kryptis. Pastarosiomis savaitėmis skambėjo ir grasinimai ateityje itin smarkiai didinti muitus kai kurioms importo kategorijoms, įskaitant generinius vaistus, nors Europos Komisija nurodo, kad pagal ES ir JAV susitarimą tam tikros vaistų grupės turėtų būti išimtos iš papildomų tarifų taikymo.

    Artimiausiu metu ES institucijoms svarbiausia bus įvertinti, ar naujos JAV priemonės iš tiesų tilps į 15 proc. rėmus, ir kokią įtaką jos turės atskiroms pramonės šakoms. Verslui tai reikš ne tik galimus kaštų pokyčius, bet ir didesnį spaudimą užtikrinti tiekimo grandinių skaidrumą, ypač ten, kur rizika dėl priverstinio darbo tarptautinėje prekyboje laikoma didesne.

  • „Toyota“ pelnas smigo 49 proc.: JAV tarifai smogė skaudžiai, prognozė kirpta daugiau nei penktadaliu

    „Toyota“ pelnas smigo 49 proc.: JAV tarifai smogė skaudžiai, prognozė kirpta daugiau nei penktadaliu

    Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ paskelbė, kad jos finansinių metų ketvirtojo ketvirčio veiklos pelnas krito 49 proc. Bendrovės rezultatai nuvylė rinkos lūkesčius, o pagrindinėmis priežastimis įvardijami JAV tarifai ir stiprėjanti konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų.

    Per ketvirtį, pasibaigusį kovo mėnesį, „Toyota“ pajamos augo 1,89 proc. ir atitiko analitikų prognozes. Vis dėlto veiklos pelnas mažėjo jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, signalizuodamas apie užsitęsusį spaudimą maržoms ir kaštų didėjimą.

    Rezultatai ir pardavimų dinamika

    „Toyota“ ketvirčio pajamos siekė apie 76 mlrd. eurų, o veiklos pelnas sudarė apie 3,4 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, veiklos pelnas turėjo būti didesnis ir siekti maždaug 4,9 mlrd. eurų.

    Bendrovės konsoliduoti transporto priemonių pardavimai per ketvirtį sumažėjo iki 2,29 mln. vienetų, kai prieš metus buvo 2,36 mln. vienetų. Pardavimų apimčių kritimas, kartu su tarifais ir kainų spaudimu, didino jautrumą pelningumui.

    Grynasis pelnas, priskirtinas bendrovei, per ketvirtį sudarė apie 5,0 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 4,1 mlrd. eurų. Šis rodiklis augo, tačiau rinka daugiausia dėmesio skyrė būtent veiklos pelno kritimui ir silpnesnėms perspektyvoms.

    Prognozė apkarpyta, kaštai auga

    „Toyota“ daugiau nei penktadaliu sumažino visų metų veiklos pajamų prognozę iki maždaug 18 mlrd. eurų finansiniams metams, pasibaigsiantiems 2027 metų kovą. Tuo pat metu pardavimų pajamų prognozė šiek tiek padidinta, o tai rodo, kad didžiausias iššūkis šiuo metu yra ne apyvarta, o pelningumas.

    „Pastaruoju metu matome reikšmingą lūžio taško apimčių augimą dėl investicijų į darbuotojus, ateities investicijų ir JAV tarifų poveikio“, – teigė bendrovė.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad dėl valiutų rinkų svyravimų pradėjo taikyti šešių mėnesių vidurkį valiutų kursų prielaidoms, o ne įprastą mėnesinį vidurkį. Silpnesnė Japonijos jena gali didinti eksportuotojų konkurencingumą, tačiau kartu didėja neapibrėžtumas planuojant sąnaudas ir kainodarą.

    Konkurencija ir investicijų kryptys

    „Toyota“ nurodo, kad tyrimų ir plėtros išlaidos pasiekė rekordą, be kita ko, dėl sertifikavimo temų ir pajėgumų apribojimų. Bendrovė tikisi, kad kapitalo išlaidos ateityje stabilizuosis, tačiau trumpuoju laikotarpiu papildomą spaudimą gali kelti infliacija ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Kompanija teigia matanti akumuliatorinių elektromobilių rinkos augimo potencialą Kinijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje bei planuoja plėsti veiklą šiuose regionuose. Kartu „Toyota“ tenka konkuruoti su agresyviai kainas ir modelių spektrą plečiančiais Kinijos gamintojais, o tai verčia didinti investicijas ir spartinti technologinius sprendimus.

    JAV rinkoje „Toyota“ taip pat susiduria su vartotojų jautrumu kainoms ir finansavimo sąlygoms, todėl tarifų sukeltas kaštų padidėjimas gali tiesiogiai paveikti paklausą. Bendrovė anksčiau skelbė planuojanti per penkerius metus JAV investuoti iki maždaug 9,2 mlrd. eurų, įskaitant apie 920 mln. eurų numatytas išlaidas dviejose gamyklose.